Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘samprotavimas’

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

2018- 06 – 02 d. vyksta visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kurį šiemet laikys daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Vieni jų laikys mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, kiti – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Sėkmės abiturientams!

Jau paskutiniai praktiniai patarimai einantiems laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino

Kolegės Elžbietos Banytės patarimai kandidatams:

  1. Darkart peržiūrėkite, kokie tekstai bus kompiuteryje.
  2. Konspektuose svarbiausias vietas spalvotai pasibraukite.
  3. Vakare nebesimokykite. Išeikite pasivaikščioti ar (lengvai) pasportuoti.
  4. Susiorganizuokite transportą iš vakaro ir pasirūpinkite, kad prie mokyklos būtumėte ne vėliau negu 8:25.
  5. Iš vakaro susidėkite daiktus. Nepamirškite asmens dokumento ir juodai rašančių tušinukų. Neimkite pieštuko ir trintuko, nes dar kils pagunda su juo kažką rašyti ir paskui vedžioti… Ir galite nespėti.
  6. Laiku nueikite miegoti. Net jei neužmigsite, negerkite vaistų.
  7. Ryte pavalgykite angliavandenių su baltymais – dribsnių su jogurtu ar pan. Jeigu prisirysite mėsos, kraujas nukeliaus į žarnyną, o ne į smegenis. Jeigu nieko nevalgysite, iki 13:00 val. tikrai gali įsisopti galvą.
  8. Dar maždaug per pusvalandį nesistengdami detaliai skaityti peržvelkite spalvotai pabrauktas konspektų vietas (tinka tiems, kurių atmintis vizualinė: jų, pasak psichologų, apie 70 proc.).
  9. Rinkdamiesi temą iškart galvokite apie autorius ir jų kontekstus.
  10. Pasidarykite rašinio planą: juodraštyje užsirašykite pagrindinę mintį ir tokį planą, koks jums labiausiai patinka: „4 kampai“, pastraipų teiginiai etc.
  11. Prie teiginių būtinai juodraštyje sau pasirašykite autorių pavyzdžių: 10 min. eikite prie kompiuterio būtent dabar (t. y. po valandos), o ne egzamino pabaigoje, nes tikėtina, kad tada visiems kils geriausių idėjų – gal net ir jums, todėl neišnaudokite viso laiko iškart.
  12. Naudokitės žodynu rašybai pasitikrinti, o ne žodžių reikšmėms nurašinėti.
  13. Parašę juodraštį pasėdėkite ir pažiūrėkite pro langą bent 5-7 min. Tada juodraštį skaitykite ir redaguokite.
  14. Nebijokite parašyti daugiau negu 500 žodžių: jei turite, ką pasakyti, vadinasi, esate įsigilinę į temą. Kita vertus, nekartokite nuolat to paties.
  15. Patarimas tiems, kurie daro rašybos klaidų: skaitykite skiemenimis. Krutinkite lūpas įsivaizduodami, kad tariate garsus. Užtruksite ilgiau, bet ištaisysite daugiau klaidų.
  16. Patarimas tiems, kurie daro skyrybos klaidų: galvokite apie junginių (išplėstinių pažyminių, šalutinių dėmenų, išplėstinių aplinkybių etc.) ribas. Tai padės šiuos junginius išskirti iš abiejų pusių.
  17. Suredagavę juodraštį, dar truputį pasėdėkite ir pažiūrėkite pro langą. Tada imkitės perrašinėti.
  18. Perrašinėdami nebijokite tvarkingai (!) nubraukti ar įterpti žodį – nubraukite ir parašykite žodį šalia arba viršuje. Negalima naudoti korektūros priemonių arba užtušuoti.
  19. Nepaišykite paraštėse gėlyčių arba katukų 😊 ar ko kito. Tai gali būti interpretuota kaip slapti „atpažinimo ženklai“ vertintojams.
  20. Perrašę dar truputį pasėdėkite, pažiūrėkite pro langą. Užsimerkite. Pamasažuokite akis. Padarykite akių mankštą. Visą gyvenimą turiu problemų su regėjimu: jeigu ne pauzės, tikriausiai nebūčiau taip sėkmingai baigusi mokyklos.
  21. Skaitykite švarraštį. Nebijokite tvarkingai (!) šį bei tą pataisyti.
  22. Dar pasėdėkite.
  23. Darkart skaitykite švarraštį, jei spėjate.
  24. Remdamiesi šiomis instrukcijomis veikiausiai išnaudosite visas 4 val. Tai gerai. Neskubėkite išbėgti: per pusvalandį pasaulis išgelbstimas tik Holivudo filmuose.
  25. Atiduokite darbą ir eikite nusipirkti ko nors skanaus arba gražaus.

Straipsnio nuoroda:

Jau paskutiniai praktiniai patarimai einantiems laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino

VBE vertinimas (taškai, pažymiai)

Apsaugota: Seminarų „Lietuvių kalba ne tik egzaminui“ ir „Ugdymo metodų įvairovė lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“ medžiaga [Seminarų dalyviams]

2018.03.16 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas

Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus metodininkė; Teresė Blaževičienė, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotoja. Ugdymo plėtotės centras. 2018 m. sausio 23 d., Vilnius. Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

 

2018 metų brandos egzaminai: kas keičiasi?

Šalies abiturientai iki vasario 24 dienos turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus laikys šiemet, o iki sausio 16 dienos turi apsispręsti dėl menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimo ir raštu apie tai informuoti savo mokyklos administraciją, primena Nacionalinis egzaminų centras (NEC).

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas: platesnis autorių pasirinkimas, galimybė naudotis kūriniais, tikslesnis vertinimas. Laikydami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, abiturientai ir kiti kandidatai autorius galės pasirinkti iš visų šio dalyko egzamino programoje privalomų autorių. Laikantieji per egzaminą galės naudotis privalomų programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu. Kiekvienas mokinys, kol iki egzamino pabaigos liks pusantros valandos, kompiuteriu galės naudotis vieną kartą 20 min. arba du kartus po 10 minučių. Kaip ir anksčiau, jie taip pat galės naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir dvikalbiais žodynais. Rašinys bus vertinamas ne 50, o 100 taškų. Tai padės tiksliau įvertinti mokinio darbą. Mokinys, kuris nepasirems nė vienu iš 36 privalomų programinių autorių, egzamino neišlaikys.

Skaitykite daugiau:

2018 metų brandos egzaminai: kas keičiasi?

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Kas keičiasi ir dėl ko?

Rekomenduoju visai tautai:

Egzaminas

Saulius Jurkevičius. Suirutė galvose, arba mokinių atgrasymas nuo literatūros

Kiekvienais metais po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kai mokiniai sužino savo įvertinimus, tenka matyti daugelio jų nuostabą ir sutrikimą.

Kalbėdamas mokiniams apie brandos egzaminus, nuolat kartoju, kad jeigu sąžiningai ir stropiai mokeisi, gali tikėtis realiai prognozuojamo įvertinimo.

Deja, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai yra skausminga išimtis, kuri kelia, anot apsakymo „Šuns širdis“ herojaus profesorius Preobraženskio, pagrįstą suirutę daugelio galvose. Istorija liudija, kad sumaištis prasideda tada, kai iškeliami siekiai pradeda stipriai neatitikti esamos realybės. Tai akivaizdžiai iliustruoja noras išskirtinai sureikšminti lietuvių kalbos discipliną ir mėginti prisiimti įsivaizduojamą misiją, kurią mokykloje neva gali atlikti tik šio dalyko mokytojai.

Neadekvačių siekių ir nepagrįstų ambicijų virtimas suirute prasideda nuo Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų turinio. Jos yra prisodrintos daugiaprasmiais literatūros kūriniais, kurie iš esmės neatitinka mokinių amžiaus tarpsnio ir jų gebėjimo suvokti jų mokymo(si) prasmę.

Mokiniai 9-10 klasėse privalo skaityti Dantės „Dieviškosios komedijos“ ištraukas, bandyti suprasti provokuojančias O. Vaildo „Doriano Grėjaus portreto“ daugiasluoksnes mintis, įsismelkti I. Mero, R. Gavelio ir S. Gedos kūriniuose keliamas problemas. Galbūt būtų galima apsiriboti mokiniams labiau prieinamais kūriniais, tačiau programų kūrėjų misija juos veda į Senąjį ir Naująjį Testamentą tuo lyg ir netiesiogiai teigiant, kad tikybos ir etikos mokytojai išaiškinti Šv. Rašto kvalifikuotai negali.

Taip pat yra manoma, kad tik per lietuvių kalbos pamokas galima skaityti „Periklio kalbą, laidojant atėniečius“, Didžiųjų kunigaikščių laiškus, pokalbius su M. Gimbutiene arba N. Sadūnaitės kalbas teismuose. Išties gražios siekiamybės gan stipriai atitrūksta nuo realių Lietuvos mokinių suvokimo galimybių.

Galbūt šiuos kūrinius ir galėtų pabandyti nagrinėti 11-12 klasių mokiniai, tačiau pastariesiems yra keliami dar aukštesni reikalavimai. Jie turi aiškintis A. Kamiu herojaus Merso kiekviena dingstimi kartojamus žodžius „Man vis tiek“ ir perprasti jo paaiškinimą dėl arabo nušovimo: „Aš manau, kalta saulė“. Dėl visapusiško Kamiu egzistencializmo filosofijos suvokimo būtinai reikėtų paminėti ir „Sizifo mito“ pirmąjį sakinį: „Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema – savižudybė“. Greičiausiai nuoširdžiai tikima, kad tai yra būtina žinoti, kad galėtum suprasti į A. Škėmos „Baltos drobulės“ herojaus žodžius: „Mirtis graži“, tarė Antanas Garšva pusbalsiu: „Mirtis dieviška“.

Savaime suprantama, kad pastarosios citatos neatspindi pilnos šių kūrinių esmės, tačiau jos neakivaizdžiai daro mokiniams įtaką ir jaunam žmogui kuria keistoką pajautos lauką. Programos kūrėjai mano, kad tūlas mokinukas privalo paklajoti „pro alum ir urinu trenkiančias tarpuvartes“, skaitydamas J. Kunčino romaną „Tūla“. Įdomu, ar tikrai reikia gramzdinti vaikus į romane aprašomą beprotnamį, kalėjimą ir kitas abejotinos vertės patirtis, kad jie suprastų sovietinį kuklios raiškos paribio menininką. Vynelio gurkšnojimas ant Vilnelės krantų ir neįgyvendintos ambicijos objektyviai neatspindi ne tik sovietinės daugiaplanės tikrovės, bet ir palieką neteisingą supratimą apie to meto epochą. Toks kūrinių parinkimas jaunam žmogui formuoja ne tik iškreiptą tikrovės suvokimą, bet ir netiesiogiai įteigia negatyvią pasaulėžiūrą, vedančią į marginalinio elgesio sureikšminimą.

Skaitykite daugiau: 

  Suirutė galvose, arba mokinių atgrasymas nuo literatūros

 

 

Dėstytoja apie lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą: kur čia dangus griūva?

Palaikau švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės sprendimą pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą ir įtraukti privalomus programinius pasaulinės literatūros autorius. Tai galimybė mokiniams parodyti savo išmanymą Visų pirma palaikau dėl to, kad mokiniai galės labiau realizuoti savo išmanymą, žinias ir patirtį. Kartais mąstome, kad jaunas žmogus yra kvailas, nieko neišmano, neturi savo […]

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijai

NEC.lt informacija

Skelbiame lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijus. Dėkojame visiems, teikusiems pasiūlymus.

MBE vertinimo kriterijai

VBE vertinimo kriterijai