Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘samprotavimas’

VBE vertinimas (taškai, pažymiai)

Apsaugota: Seminarų „Lietuvių kalba ne tik egzaminui“ ir „Ugdymo metodų įvairovė lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“ medžiaga [Seminarų dalyviams]

2018.03.16 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas

Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus metodininkė; Teresė Blaževičienė, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotoja. Ugdymo plėtotės centras. 2018 m. sausio 23 d., Vilnius. Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

 

2018 metų brandos egzaminai: kas keičiasi?

Šalies abiturientai iki vasario 24 dienos turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus laikys šiemet, o iki sausio 16 dienos turi apsispręsti dėl menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimo ir raštu apie tai informuoti savo mokyklos administraciją, primena Nacionalinis egzaminų centras (NEC).

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas: platesnis autorių pasirinkimas, galimybė naudotis kūriniais, tikslesnis vertinimas. Laikydami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, abiturientai ir kiti kandidatai autorius galės pasirinkti iš visų šio dalyko egzamino programoje privalomų autorių. Laikantieji per egzaminą galės naudotis privalomų programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu. Kiekvienas mokinys, kol iki egzamino pabaigos liks pusantros valandos, kompiuteriu galės naudotis vieną kartą 20 min. arba du kartus po 10 minučių. Kaip ir anksčiau, jie taip pat galės naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir dvikalbiais žodynais. Rašinys bus vertinamas ne 50, o 100 taškų. Tai padės tiksliau įvertinti mokinio darbą. Mokinys, kuris nepasirems nė vienu iš 36 privalomų programinių autorių, egzamino neišlaikys.

Skaitykite daugiau:

2018 metų brandos egzaminai: kas keičiasi?

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Kas keičiasi ir dėl ko?

Rekomenduoju visai tautai:

Egzaminas

Saulius Jurkevičius. Suirutė galvose, arba mokinių atgrasymas nuo literatūros

Kiekvienais metais po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kai mokiniai sužino savo įvertinimus, tenka matyti daugelio jų nuostabą ir sutrikimą.

Kalbėdamas mokiniams apie brandos egzaminus, nuolat kartoju, kad jeigu sąžiningai ir stropiai mokeisi, gali tikėtis realiai prognozuojamo įvertinimo.

Deja, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai yra skausminga išimtis, kuri kelia, anot apsakymo „Šuns širdis“ herojaus profesorius Preobraženskio, pagrįstą suirutę daugelio galvose. Istorija liudija, kad sumaištis prasideda tada, kai iškeliami siekiai pradeda stipriai neatitikti esamos realybės. Tai akivaizdžiai iliustruoja noras išskirtinai sureikšminti lietuvių kalbos discipliną ir mėginti prisiimti įsivaizduojamą misiją, kurią mokykloje neva gali atlikti tik šio dalyko mokytojai.

Neadekvačių siekių ir nepagrįstų ambicijų virtimas suirute prasideda nuo Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų turinio. Jos yra prisodrintos daugiaprasmiais literatūros kūriniais, kurie iš esmės neatitinka mokinių amžiaus tarpsnio ir jų gebėjimo suvokti jų mokymo(si) prasmę.

Mokiniai 9-10 klasėse privalo skaityti Dantės „Dieviškosios komedijos“ ištraukas, bandyti suprasti provokuojančias O. Vaildo „Doriano Grėjaus portreto“ daugiasluoksnes mintis, įsismelkti I. Mero, R. Gavelio ir S. Gedos kūriniuose keliamas problemas. Galbūt būtų galima apsiriboti mokiniams labiau prieinamais kūriniais, tačiau programų kūrėjų misija juos veda į Senąjį ir Naująjį Testamentą tuo lyg ir netiesiogiai teigiant, kad tikybos ir etikos mokytojai išaiškinti Šv. Rašto kvalifikuotai negali.

Taip pat yra manoma, kad tik per lietuvių kalbos pamokas galima skaityti „Periklio kalbą, laidojant atėniečius“, Didžiųjų kunigaikščių laiškus, pokalbius su M. Gimbutiene arba N. Sadūnaitės kalbas teismuose. Išties gražios siekiamybės gan stipriai atitrūksta nuo realių Lietuvos mokinių suvokimo galimybių.

Galbūt šiuos kūrinius ir galėtų pabandyti nagrinėti 11-12 klasių mokiniai, tačiau pastariesiems yra keliami dar aukštesni reikalavimai. Jie turi aiškintis A. Kamiu herojaus Merso kiekviena dingstimi kartojamus žodžius „Man vis tiek“ ir perprasti jo paaiškinimą dėl arabo nušovimo: „Aš manau, kalta saulė“. Dėl visapusiško Kamiu egzistencializmo filosofijos suvokimo būtinai reikėtų paminėti ir „Sizifo mito“ pirmąjį sakinį: „Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema – savižudybė“. Greičiausiai nuoširdžiai tikima, kad tai yra būtina žinoti, kad galėtum suprasti į A. Škėmos „Baltos drobulės“ herojaus žodžius: „Mirtis graži“, tarė Antanas Garšva pusbalsiu: „Mirtis dieviška“.

Savaime suprantama, kad pastarosios citatos neatspindi pilnos šių kūrinių esmės, tačiau jos neakivaizdžiai daro mokiniams įtaką ir jaunam žmogui kuria keistoką pajautos lauką. Programos kūrėjai mano, kad tūlas mokinukas privalo paklajoti „pro alum ir urinu trenkiančias tarpuvartes“, skaitydamas J. Kunčino romaną „Tūla“. Įdomu, ar tikrai reikia gramzdinti vaikus į romane aprašomą beprotnamį, kalėjimą ir kitas abejotinos vertės patirtis, kad jie suprastų sovietinį kuklios raiškos paribio menininką. Vynelio gurkšnojimas ant Vilnelės krantų ir neįgyvendintos ambicijos objektyviai neatspindi ne tik sovietinės daugiaplanės tikrovės, bet ir palieką neteisingą supratimą apie to meto epochą. Toks kūrinių parinkimas jaunam žmogui formuoja ne tik iškreiptą tikrovės suvokimą, bet ir netiesiogiai įteigia negatyvią pasaulėžiūrą, vedančią į marginalinio elgesio sureikšminimą.

Skaitykite daugiau: 

  Suirutė galvose, arba mokinių atgrasymas nuo literatūros

 

 

Dėstytoja apie lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą: kur čia dangus griūva?

Palaikau švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės sprendimą pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą ir įtraukti privalomus programinius pasaulinės literatūros autorius. Tai galimybė mokiniams parodyti savo išmanymą Visų pirma palaikau dėl to, kad mokiniai galės labiau realizuoti savo išmanymą, žinias ir patirtį. Kartais mąstome, kad jaunas žmogus yra kvailas, nieko neišmano, neturi savo […]

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijai

NEC.lt informacija

Skelbiame lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijus. Dėkojame visiems, teikusiems pasiūlymus.

MBE vertinimo kriterijai

VBE vertinimo kriterijai

 

Kodėl nereikia bijoti lietuvių VBE liberalizavimo

Elžbieta Banytė

Pakeista egzamino vertinimo “absoliutaus nulio” – t. y. tokios situacijos, kai rašinys išvis nevertinamas ir egzaminas neišlaikytas – sąlyga. Anksčiau viena iš sąlygų buvo, kad absoliutus nulis rašomas tada, kai nepasiremta nei vienu privalomu autoriumi. Dabar – tik tuo atveju, jeigu parašyta kita tema. Katastrofistai didina apsukas ir liūdnai pranašauja tautos bei valstybės, o dar svarbiau – pamatinių vertybių griūtį. Nei 4 iš 36 užsienio autoriai, nei pakeistos egzamino išlaikymo sąlygos tikrai to nesugriaus, netgi priešingai.

Nepasirėmus privaloma literatūra tik turinys “nulinamas”, o pagal gramatikos kriterijus vertinama toliau. Taigi raštingas mokinys gali kažkokį nedidelį balą gauti ir minimaliai išlaikyti egzaminą net ir nepasirėmęs privaloma programine literatūra samprotavime. Siaubas: raštingas žmogus išlaikys lietuvių KALBOS ir literatūros egzaminą!

Tik štai kur klaidinga logika: raštingas žemo balo nenorės, todėl vis tiek skaitys ir mokysis, o neraštingas nepraslys – neišlaikys vis tiek, nes bus krūvos klaidų. Nes turinio 0 reiškia -42 taškus. Todėl tos kalbos apie tai, kad Ministeriją palaikantys žmonės neķenčia lietuvybės ir kad Tapinas prilyginamas Škėmai, o Vanagaitė Milošui, yra nesąmonė. Nuo kada -42 taškai yra lygiava?

Ten emocijos kalba, nebe logika. “Nomadų karta, kuriai gražiau viskas, kas nelietuviška”? “Sąmokslas prieš valstybę”? Jūs rimtai? Nuo kada lituanistams taip patinka autoritarizmas ir privalomas socialinis reguliavimas – net ir vyresniųjų klasių moksleivių, kurie tuoj išeis į universitetą? Ar tikrai užsienio literatūra mus žaloja? Ką tuomet veikiam mes, mokytojai, kad jau nepaaiškinam, kuo Škėma geriau už Vanagaitę?..

Ir dar stebina nepedagogiškas noras BŪTINAI priversti mokinius kalbėti tą, ką reikia, ir taip, kaip reikia. Labai baisu, kad nepaadoruos Škėmos? Įrodykim, kad ten – geras, svarbus, prasmingas kūrinys, ir pasirems juo. Ir lygiai tas pats apie kiekvieną galioja. Mokiniai nėra banditai, kurie tik ir žiūri, kaip tautą sugriauti. Apie tai, kad Maša nešioja NKVD kepuraitę, sužinojau iš pasipiktinusių mokinių. Man ta Maša – buvus nebuvus. Nemačiau nei vienos serijos. Ar jie matė, nežinau, bet kažkaip atraportavo man.

Neįsivaizduoju, kodėl sąmoningas žmogus gali norėti ką nors apgaudinėti, piktybiškai nesiremti programine literatūra ir bandyti praslysti. Neišneša galva. Tas absoliutus nulis ir buvo absoliuti nesąmonė, dirbtinė kliūtis, dėl kurios blogai jausdavosi ir mokytojos, ir vertintojos. O dabar – tikras brandos egzaminas: patikrina, ar esi pakankamai brandus prisiimti atsakomybę, ar ne.

Bent aš taip suprantu. Šiaip reikėtų, kad ir Ministerija daugiau argumentuotų, nes šio pokyčio pati nesiūliau ir todėl jo logiką aiškinu taip, kaip suvokiu. Nesakau, kad neturiu abejonių – puikiai suprantu, kodėl tai gali gąsdinti. Man irgi viduriuose kažkas skausmingai apsiverčia, kai žmonės ima aiškinti, kad nereikia skaityti Škėmos.

(Dabar pagalvojau – ar atsisakyčiau Škėmos, jeigu dauguma nuspręstų, kad jis tikrai netinkamas autorius mokyklai?.. Varge, koks kazusas. Tikriausiai bandyčiau įtikinti, kad jis reikalingas. Galų gale, jei nepavyktų, pasiduočiau su kartėliu ir nusivylimu. Todėl nemanykit, mielieji Kolegos, kad į Jūsų poziciją neįsijaučiu. Dar ir kaip.)

Visiškai sutinku su tuo, kad pirmiausia reikia (-ėjo) keisti vertinimą. Tik nueikit į NEC ir pasiūlykit ką nors 🙂 vat pabandykit. Verintojų akytės pasidaro apvalios kaip va šito emotikono: :O

Siūliau kelis dalykus. Visų pirma, kad turinio taškai nebūtų dauginami iš dviejų, nes dabar prarasdamas tašką mokinys praranda du egzamino balus. Kaip tai padaryti? Įvesti intervalą. Tarkime, už temos supratimą ir aktualizavimą ne 7 (x2), o 13-14 taškų. Kitas kriterinis lygis – 11-12. Ir t. t. Kaip įvertinti? Truputį subjektyviai. Ar dabartinis vertinimas objektyvus? Labą dieną. Tai kur problema? Nes “visuomenė nesupras”. O tai kam antras vertintojas? Kam trečias? Bet jie juk anonimiškai vertina: negali žmonės galvų sukišę pasitarti. Atrodo, kad visi vagys ir banditai.

Antras siūlymas buvo tiesiog leisti vertintojui skirti, tarkime, 5 arba 10 taškų, jeigu rašinys jam atrodo kuriuo nors aspektu – minties plėtote, netikėtomis įžvalgomis, struktūra – labai geras ir įdomus. Tiesiog leisti vertintojui laisvai skirti tuos taškus. Kaip sakoma – pagal savo sąžinę arba sugedimo laipsnį. Nu bet kur gi ten visuomenė supras 🙂 Nuskambėjus šitam siūlymui įsivyravo kapų tyla. Man rodos, net kvėpuot žmonės nustojo, tokia baisi pasirodė ši mintis.Esė tipo užduotis, mano galva, geriausiai būtų įvertinama holistiška, t. y. visuminiu požiūriu. Bet jo neįdėsi į 100 balų. Va ir stop, mašiną – nėr benzino, kaip močiutė sako.

Kol šito klausimo neišspręsim, belieka tik kosmetiškai remontuoti griūvantį namą. Toks ir buvo šių metų pakeitimų tikslas – kadangi radikaliai nieko keisti negalima (teisiškai tai daroma tik prieš dvejus metus), priimti minimalūs pakeitimai kaip atsvara temų, programos, to išpreparuoto į balažinkiek grafų vertinimo ir kt. košei.

Dabartinė situacija rodo, kad literatūra tebėra šventa karvė, toks graudus ir kančios kupinas reikalas, ir todėl bet kokie pokyčiai, susiję ne su ideologija, o su sveiku protu, dalies bus iškart atmetami. Ir būtent tai toliau kurs tą nesaugumo atmosferą, kuri ir neleidžia nei konstruktyviai ramiai diskutuoti, nei kažko keisti, nes pokyčiams būtinas bent minimalus pasitikėjimas. Įvertintų ir tą rašinį mokytojos be 100 lentelių, jeigu visuomenė (ir kai kurie kiti lituanistai) nustotų visur matyti priešus.

Manot, man čia labai patinka rašinėt ir rėkaut? Tikrai?.. Atsibodo iki gyvo kaulo. Tiesiog jaučiu, kad šitie dalykai skausmingi ir svarbūs, nes nuo jų priklauso, kaip gyvensim, kokio intelektualinio pajėgumo žmonės ateis į universitetus, o tada – kaip suprasime mokslo tarptautiškumą: ar kaip šūdstraipsnių rankiojimą po bilekokius britų kaimo koledžo žurnalus, ar kaip gebėjimą matyti save pasaulyje, o pasaulį – savyje ir prasmingai apie tai kalbėti. Turbūt naiviai skamba, bet tikrai manau, kad nuo požiūrio į mokyklos programas ir ugdymą visa tai ir prasideda.

Straipsnio nuoroda:

Kodėl nereikia bijoti lietuvių VBE liberalizavimo

Lietuvių kalbos ir lietratūros VBE ir MBE vertinimo kriterijų (2018 m.) projektai

2017 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymu Nr. V-879 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų programos keitimai. Nacionalinis egzaminų centras, remdamasis šiais keitimais, koregavo lietuvių kalbos ir literatūros brandos valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų vertinimo kriterijus:

VBE vertinimo kriterijų 2018 m PROJEKTAS

MBE vertinimo kriterijų 2018 m PROJEKTAS

Informacija iš NEC.LT