Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘samprotavimas’

Informacija apie 2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijus

NEC skelbia 2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijus ir labai gerų turinio aspektu darbų pavyzdžius.

Loreta Vaicekauskienė: Kaip mūsų vaikus padaro neraštingais – žvilgsnis iš šalies

Reta kultūra šitaip žaloja savo vaikus dėl gimtosios kalbos kaip šiandien Lietuvoje. Taip, būtent taip ir manau. Pažiūrėkim, kaip suprantamas raštingumas švietimo dokumentuose. Palyginimas – suvokimo motina, todėl greta lietuviškų, pasidėjau dar daniškus dokumentus.

Pirma reikėtų pasakyti, kad susigaudyti lietuviškų programų, jų priedų, metodinių instrukcijų ir lentelių gausoje žmogui iš šalies (universiteto) nėra lengva. Ypač nepalengvėja atsivertus Danijos gimnazijoms skirtus aprašus – jie profesionalesni, konkretesni, su švietimo idėjomis lengva tapatintis, galima atpažinti taip pat mąstant save. Skaityti gerokai lengviau, neperkrauta šimtais nefunkcionalių terminų kaip lietuviškose programose. Ir kompiuterinis raštingumas aukštesnis – dokumentai patogiai sumaketuoti, su turiniu, interaktyviomis nuorodomis.

Programų idėja, sandara ir didaktika Lietuvoje ir Danijoje skiriasi kaip diena nuo nakties. Danijoje raštingumu laikomas sugebėjimas profesionaliai skaityti, analizuoti ir kurti įvairaus žanro dalykinius tekstus. Per egzaminą vertinama, kaip tikslingai mokinys naudojasi lingvistikos, literatūros ir medijų mokslų žiniomis ir metodais. Taigi – žanrinė įvairovė, mokslinė prieiga.

Taip pat danukams keliami informacinio ir skaitmeninio raštingumo reikalavimai. Mokiniai studijuoja ir kuria multimodalius tekstus – tokius, kurie įtraukia vaizdinę, garsinę, video medžiagą (filmus, tinklalapius, youtube filmukus, grafines noveles ir kitus). Mokykla augina jų sugebėjimą, cituoju: „kaip piliečiams, susivokti ir veikti šiuolaikiškoje, demokratiškoje, digitalizuotoje ir globalioje Danijos visuomenėje“. Baigę gimnaziją tokie piliečiai, tikimasi, „nepasiklys, mokės atsirinkti ir kritiškai bei analitiškai vertinti įvairių žiniasklaidos kanalų pateikiamą informaciją“. Taigi – medijos, kritiškumas, skaitmena, ateitis.

Bet grįžkime namo, kur mes turime savo kozirį – „puoselėjame“, „saugome“ ir „gryninamės“, nes esame netaisyklingi berniukai ir mergaitės.

Skaitykite daugiau:

Kaip mūsų vaikus padaro neraštingais – žvilgsnis iš šalies

Dėl ugdymo programų atnaujinimo ir brandos egzamino (2021 m.)

Dėl 2021 metų egzamino

Kokio brandos egzamino norime, 2021 Nauckūnaitės laiškas apie planuojamą 2021 metų egzaminą. Lieka tik literatūrinis rašinys? Nors kviečia diskutuoti, bet…

Apsaugota: Seminarų „Lietuvių kalba ne tik egzaminui“ ir „Ugdymo metodų įvairovė lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“ medžiaga [Seminarų dalyviams]

2018.10.20 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Samprotavimo mokymas (9 kl.). tema „Ar žmogus žmogui- vilkas?“

Kolegė Ieva Motiejūnaitė dalijasi autorine medžiaga: 9 kl samprotavimo mokymas

Seminaras „Ugdymo metodų įvairovė lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“

2018- 10- 19 d. 13.00 val. Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centre (V. Mačernio g.  29, Plungė)  organizuojamas seminaras „Ugdymo metodų įvairovė lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“.

Lektorius Petras Gedvilas, Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, VBE vertintojas,  pristato ugdymo metodus, padedančius ugdyti įvairius gebėjimus (skaitymo, rašymo) mokant lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokykloje (tiek žemesnėse, tiek vyresnėse klasėse), akcentuoja skaitymo (literatūros) svarbą ir įtaką gyvenime, nemažai dėmesio skiria įvairių žanrų tekstų (rašinių) kūrimo metodikai, literatūros svarbai mokinių rašto darbuose, dalijasi patirtimi, kaip mokyti samprotavimo ir literatūrinio rašinio.

REGISTRACIJA semiplius programoje:

REGISTRACIJA Į SEMINARĄ APIE UGDYMO METODUS

Apsaugota: Įvadinė pamoka 11- 12 klasėse (samprotavimo mokymas + VBE rašinys, įvertintas 100)

2018.09.08 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Mokytoja – apie lietuvių kalbos egzamino bėdas: „Mes prikeliame lavonus“

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos (VBE) egzaminas žlugdo stiprius ir nenuolankius mokinius. Jis tapo gelbėjimo ratu silpniesiems, o vertinimo sistema – lyg rūkas, kuriame paklysta mokytojas. Visa ši tvarka, įsigaliojusi prieš kelerius metus, buvo stumiama buldozeriu.

Šitaip griežtai apie privalomą VBE mano lituanistė Elžbieta Banytė, ne vienus metus dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Mokykloje ji šiuo metu nebedirba, mat yra doktorantė moksliniame institute, tačiau vertina egzamino darbus.

– Viešai pasidalijote mintimi, kad jums gaila tų vaikų, kurie neįstos kur norėję dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, nors kitus egzaminus išlaikė gerai.

– Gerai suprantu, kad negali visi vaikai visko išlaikyti aukščiausiu lygiu. Tačiau Prancūzijoje prancūzų kalbos ir literatūros egzamino, kuris lygiai taip pat privalomas, kaip ir pas mus, neišlaiko daugmaž 20 proc. mokinių. Ir jie nedaro tragedijos. Kitokios galimybės įsidarbinti, kitokios visuomenės nuostatos, suvokimas, kad gali perlaikyti.

Vis dėlto neatrodo logiška ir normalu, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, užuot padėjęs tapti mąstančiu, išsilavinusiu ir savo kultūrą pažįstančiu, gebančiu jos sąvokomis komunikuoti su kitais žmogumi, tampa bausme.

O taip Lietuvoje atsitinka. Tie vaikai, kurie dirba ir stengiasi, dažnai įvertinami prastais balais. Už matematiką gauna 80, už anglų kalbą – 90 balų, istoriją – 75, o už lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą – 40 balų. Ir to užtenka, kad jie neįstotų ten, kur norėjo. Gal gana taip sureikšminti vieną vienintelį rašinį?

Yra dvi prielaidos, kodėl taip atsitinka. Pirma, dabartiniai vaikai yra beraščiai. Su tuo aš kategoriškai nesutinku. Pati dirbau mokykloje ir iki šiol turiu mokinių, su kuriais dirbu papildomai. Ir esu tikra, kad didžioji dauguma vaikų nėra beraščiai.

Antra prielaida – egzamine keliami reikalavimai, kurių neįmanoma įgyvendinti. Ir ši prielaida, mano galva, kur kas teisingesnė.

Skaitykite daugiau: 

Mes prikeliame lavonus

 

 

 

Pakartotinės sesijos valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino (2018 m.) užduotys

Samprotavimo rašinio užduotys

  1. Koks yra piliečio ir valstybės ryšys? (J. Radvanas, B. Krivickas)
  2. Kur semtis gyvenimo išminties? (K. Donelaitis, V. Mačernis)

 

Literatūrinio rašinio užduotys

  1. Kraštovaizdžių prasmės literatūroje (A. Baranauskas, A. Škėma)
  2.  Idealų siekis literatūroje (Šatrijos Ragana, M. Ivaškevičius)