Vyras žingsn__vo sunkiai vos vil_damas kojas jis buvo vienintelis gyvas tą baisų vakarą vienintelis
kuris išdr_so pasipriešinti orui.
Tai buvo Jasperas Povlsenas Flintės ūkio savin__kas. Jis tiek buvo iškankintas tampos ir baimės kad jam tapo nebepakel__ma Flintės ūkyje todėl patraukė į laukin audrą. Tiek vėjo švilpimas tiek
audros riaumojimas lydėjo jo mintis užvaldžius__s jo s_monę. Tai buvo Jasperui išmėginimo
laikotarpis. Šią audr_ngą dieną turėjo išsispr_sti ar Dievas visiškai nubaus jį ir jo rūpe_čiai taps
dešimt_riopai stipr__sni negu ank_čiau ar nukris saulės spindulys ir į jo gyvenimą. Tamsus
prakeikimas kuris daugelį metų tvyrojo virš Flintės ūkio slėgė Jasperą ir jo s_monę pripildė baimės.
Jis jautėsi es_s toks vienišas ir toks neturt_ngas. Gal todėl troško mažos būt_bės su kur__ galėtų
pasidalyti savo meil_. Jis gerai žinojo kok__ lemtimi būdavo pažymėti vaikai atėj_ į pasaul_
Flintės ūkyje. Kai jis pagalvodavo apie šią blogą lemtį jam skausmas suspau_davo šird_. Sutemo
švy_čiojo tik baltos bangų viršūnės. Audra toliau siautėjo ir dr_skė skardžio krūmus už jų ant
akmens klūpojo Jasperas. Jis meldėsi ir prašė Dievo pasigailėjimo o ašaros maišėsi su sniegu ir
vandens čiurkšlėmis. Kai pagaliau jis atsistojo pajuto savyje naujų jėgų antplūdį. Jis tikėjo Dievas
neturėtų jo apleisti. Eidamas namo širdyje jautė atgijusius jausmus šiltus ir švelnius jis tikėjo
ateitimi. Audra jau beveik nurimusi ir danguje pasirodė mėnulis. Aukšti medžiai siūbuojantys
pirmyn ir atgal mėtė keistus vaiduokliškus šešėlius virš ūkio aikštės ir stogų. Jasperas prieš
įžengdamas į vidų akimirką sta_telėjo ir gil__ krūtinėn įkvėpė oro.
Sudėti skyrybos ženklus ir įrašyti praleistas raides. (PDF)
