Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Aktorių ansamblis „DEGAM“ nori atvykti į Jūsų mokyklą!

Laimės žiburys. Daugtaškis
Interaktyvus spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams.

Data: spalio 4 d.

Premjera: 2018 m.
Režisierius: Gintaras Liutkevičius
Dramaturgė: Lina Simutytė
Dailininkė: Viktorija Bugajenko (Zefyras)
Aktoriai: Jovita Jankelaitytė, Šarūnas Gedvilas, Rokas Petrauskas
TRUKMĖ: 50 min.

Sukurti šį spektaklį inspiravo Jono Biliūno apsakymas „Laimės žiburys“ – rašytojo moralinis testamentas, kurio pagrindinė idėja – žmogus gali būti laimingas tik aukodamasis kito žmogaus ar visuomenės interesams, o pati auka prasminga tik tuomet, kai ji nėra atlyginama.

Biliūniškosios laimės sampratos aktualumas, šiuolaikinio jaunimo laimės ir gyvenimo prasmės paieškos – svarbiausi šio spektaklio motyvai.

Spektaklio kūrimo procese dalyvavo Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos 10 –12 klasių moksleiviai. Jie kūrė istorijas, monologus apie tai, kaip jie supranta laimę: kas padeda ir kas trukdo būti laimingais. Šie tekstai – kartais lyriški, o kartais skaudūs – ir sudaro šio spektaklio, tyrinėjančio laimės sampratą šiuolaikinio jauno žmogaus akimis, pagrindą.

Šis spektaklis – lyg dabartinės jaunosios kartos veidas. Tai gyva, čia ir dabar vykstanti diskusija laimės, gyvenimo prasmės temomis, kurios šiais technologijų ir informacijos laikais dažnai nustumiamos į virtualią erdvę ar net pamirštamos. Tai teatrine forma išreikštas J. Biliūno apsakyme išsakytų ir dabartinio jauno žmogaus vertybių dialogas.

J. Biliūno kūrinys baigiasi daugtaškiu, palikdamas skaitytojui pačiam rasti atsakymą į keliamus klausimus. Spektaklio pavadinimas taip pat su daugtaškiu. Nėra galutinio atsakymo, kas yra laimė. Yra tik nepaliaujamas jos siekimas…

Spektaklis skirtas jaunajai, bręstančiai kartai – vyresniųjų (7–12) klasių moksleiviams, kuriems spektaklio temos ypač aktualios. Tačiau savo problematika bei turiniu jis bus įdomus ir vyresniems žiūrovams.

Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Lilijos Zdramytės-Jankauskienės atsiliepimas:

„Jaunimas žaidė, juokavo, jei išdrįso – atskleidė net intymius dalykus. Viso to reikėjo, kad būtų galima sukurti istorijas apie LAIMĖS ŽIBURĮ. Ir tebūnie pagrindinis autorius liko Jonas Biliūnas. Mums tik garbė, kad prie klasiko idėjos derėjo šiuolaikinių jaunuolių laimės samprata. Gal paprastesnė, gal asmeniškesnė. Bet jiems dar viskas prieš akis. Labai džiugu, kad gimnazija sulaukė tokios kūrybinės galimybės, kuri paskatino mokinius atsiverti, pasvarstyti, išmėginti save ir džiaugtis puikiu baigiamuoju darbu. Spektaklis buvo tikrai įdomus, šiuolaikiškas, patrauklus jaunimui ir turintis puikias perspektyvas išgarsėti.“

Daugiau apie spektaklį galite paskaityti čia: http://www.ltg.lt/index.php/10-naujienos/445-laimes-ziburys-2018

Bilieto kaina: €5. Jei susidomėjote, lauksiu Jūsų laiškų ir klausimų. Rašykite šiuo el. pašto adresu: d.tirylyte@gmail.com.

Kadangi apsakymas yra privalomosios literatūros sąraše, tai šauni galimybė mokiniams susipažinti ir dar labiau įsigilinti į kūrinį!

Pagarbiai
Domantė Tirylytė
———————————-
Projekto koordinatorė
Aktorių ansamblis „DEGAM“
www.degam.lt

NEC prašymas.

Pateikiame projekto „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“ (Nr. 09.2.1-esfa-v-706-02-0001) veiklos „Individualios mokinių pasiekimų stebėsenos sistemos vystymas ir instrumentų kaupiamojo vertinimo diegimui kūrimas“ darbo grupių parengtus 4 klausimynus. Jie skirti keturių dalykų – biologijos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos– mokytojams. Klausimynų nuorodas rasite paspaudę ant kiekvieno dalyko. Į klausimus reikia / galima atsakyti el. būdu.

  Šiais klausimynais siekiama išsiaiškinti mokytojų dalykininkų, dirbančių ar dirbusių 11–12 klasėse, nuomonę apie esamus bei rengiamus Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo modelius.  

  Rengiama apklausa yra anoniminė, garantuojamas konfidencialumas. Atsakymai bus naudojami apibendrintos formos analizei parengti, tolesnėms projekto veikloms ir siūlymams bendrųjų ugdymo programų atnaujinimui.

  Prašome su mokytojais pasidalinti informacija apie pateikiamus klausimynus ir tikimės aktyvaus dalykininkų įsitraukimo.

  Prašytume klausimynus užpildyti iki rugsėjo 25 dienos.

  Iš anksto dėkojame už geranoriškumą ir Jūsų laiką.

Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

 Tarpukariu mokslo metų pradžios šventė buvo sureikšminama daug mažiau nei dabar.
Tėvai, kuriems reikėjo vaikų pagalbos ganant gyvulius ir kituose ūkio darbuose, ne itin troško skubėti išleisti vaikus į mokyklą, tad dažnai mokslai prasidėdavo tik lapkričio pradžioje. Būdavo, ir kad rugsėjį-spalį į mokyklą eidavo tik pavieniai vaikai. 
Tokia situacija lėmė, kad mokslo metų pradžios data apskritai nebuvo laikoma itin svarbia švente. Populiaresnės mokyklose buvo kalendorinės šventės – Velykos, Kalėdos ar Naujieji metai. Taip pat daug mokyklų švęsdavo Motinos ir Tėvo dieną.
Tik atkūrus Nepriklausomybę, 1920 m. Lietuvoje buvo 16 gimnazijų, 22 progimnazijos ir 16 vidurinių mokyklų, taip pat apie tūkstantį pradžios mokyklų.
O jau 1940 m. Lietuvoje veikė 91 gimnazija (iš jų 19 tautinių mažumų), 27 progimnazijos (iš jų 5 tautinių mažumų), daugiau negu 2700 pradinių mokyklų.
Humanitariniams dalykams tarpukario gimnazijose buvo skiriamas didesnis dėmesys negu tiksliesiems: jiems skirtas dėstymo valandų skaičius buvo maždaug 2,5 karto didesnis.
Gimnazijos mokymo planą sudarė net 16 dalykų: tikyba, lietuvių kalba ir visuotinė literatūra, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, lotynų kalba, istorija, visuomenės mokslas, filosofijos pradmenys, geografija, matematika, gamtos mokslai, paišyba, kūno kultūra ir karinis parengimas, darbeliai ir namų ruoša, muzika ir dainavimas.

Iš interneto platybių:

Didelio švietimo bendruomenės dėmesio sulaukė 2018 m. lapkričio mėn. interneto svetainėje Mokykla 2030 paskelbtas Bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektas (toliau – Gairių projektas), kuris parengtas įgyvendinant LR Vyriausybės struktūrinės švietimo reformos programos „Ugdymas ateičiai“ projektą. Šio dokumento svarstymo laikotarpiu, nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 14 d., sulaukta daugiau kaip 120 siūlymų iš įvairių institucijų, organizacijų ir pavienių asmenų. Apibendrinti suinteresuotų grupių siūlymai bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektui ir priimti sprendimai paskelbti svetainėje www.mokykla2030.lt. Atsižvelgdama į pastabas ir siūlymus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo Gairių projekto koregavimą.

Kviečiame švietimo bendruomenių asociacijų atstovus, iš kiekvienos po 2, į viešąją konsultaciją, kurią organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Ugdymo plėtotės centras.

Konsultacijos tikslas – pristatyti pagal gautas pastabas atnaujintą Gairių projektą, aptarti bendrųjų programų atnaujinimo eigą ir konsultuotis su švietimo bendruomene dėl praktinių pokyčių įgyvendinimo galimybių.

Renginys vyks rugpjūčio 29 d. nuo 13 val. iki 16 val., Vilniuje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, A. Volano g. 2, Ovaliojoje salėje.

Registracija vyksta iki rugpjūčio 28 d.

Ugdymo plėtotės centro informacija

Paskelbtas Bendrųjų programų atnaujinimo projektas:

Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Kelmės rajonas, Užventis. Šimtametis dvaras, į kurį veda liepų alėja, aprašytas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Nors iš tiesų Marija Pečkauskaitė gimė Medingėnų dvare, dabartiniame Rietavo rajone, kuris priklausė motinos šeimai, garsiai Žemaitijos bajorų giminei Šiukštoms. Iki dešimties metų augo tėvo gimtinėje Labūnavos dvare, Kelmės rajone. Tačiau Užvenčio dvaras – lemtinga vieta. Čia susipažįsta su kaimynų valstiečių sūnumi – Povilu Višinskiu, kuris yra pakviečiamas į namus ir ruošia egzaminams Marijos brolį, o vėliau ir ją pačią, prieš stojant į Petrapilio gimnaziją. Skatina mokytis lietuvių kalbos, įtraukia į tautinį judėjimą. Būtent Povilas Višinskis pramina „raganėle“ dėl juodų plaukų ir didelių akių…Tačiau jausmus tarp Marijos ir Povilo sujaukia į Užventį vėlų rudenį atvykęs jaunas kunigas Kazimieras Bukantas, šalia kurio rašytoja praleis ir savo paskutiniuosius penkiolika gyvenimo metų.

Mažeikių rajonas, Židikai. Mažas miestelis, į kurį Marija Pečkauskaitė atvyksta jau būdama žinoma visuomenininkė ir rašytoja. Šalia Židikų bažnyčios iki šių dienų išlikęs medinis namelis – senoji klebonija, kurioje su seserim Sofija gyveno rašytoja Šatrijos Ragana. Šatrijos Raganos memorialinis muziejus. Asmeniniai daiktai, bylojantys apie rašytojos pomėgius. Asmeninės relikvijos išsaugotos jos sesers dėka. Penkiolikos metų gyvenimo Židikuose užteko, kad išlydėti Mariją Pečkauskaitę į paskutiniąją kelionę susirinktų visas miestelis, prie jos kapo kunigas pasakęs: „Šiandien mes čia laidojame šventąją…“

VIDEO Šatrijos Raganos meilės kelionė: nuo Užvenčio dvaro iki Židikų