Archyvas

Kategorijos ‘Testai ir užduotys 11- 12 klasėms’ archyvas

Kurso kartojimas (XII kl.)

Kolegė Nijolė Milienė dalijasi gerąja patirtimi: siunčiu idėją, kaip nuotoliniu būdu galima pakartoti kai kurią informaciją. Dirbu su išmaniosios lentos programėle, bet galima ir su kitomis, kurių yra daugybė.Sėkmės mums, mokytojams. *** Rekomenduojame pasižvalgyti 😉 🙂

Kviečiame visas Lietuvos mokyklas nemokamai naudotis skaitmenine ugdymo platforma „EDUKA klasė“

Ugdymo proceso kontinuumui išlaikyti nuotoliniu būdu –  kviečiame visas Lietuvos mokyklas nemokamai naudotis skaitmenine ugdymo platforma „EDUKA klasė“

Norime Jus informuoti, kad reaguodama  į koronaviruso  kontekste kilusią probleminę situaciją ir siekdama padėti mokymo įstaigoms pasiruošti dirbti nuotoliniu būdu, mokomosios literatūros leidykla „Šviesa“  suteikia nemokamą prieigą prie skaitmeninės ugdymo platformos „EDUKA klasė“.

Jokių papildomų sąlygų nėra – mokytojai bei moksleiviai iš visos Lietuvos, nepriklausomai nuo savivaldybės, kurioje veikia ugdymo įstaiga, gali registruotis internete adresu https://klase.eduka.lt/ ir nemokamai naudotis skaitmenine ugdymo platforma nuotoliniu būdu, kol šalyje nebus atšauktas karantinas. Čia jie ras vadovėlius daugumai mokomųjų dalykų ir papildomų užduočių banką nuo 1 iki 12 klasės.

„EDUKA klasėje“  mokytojai  gali kurti testus ir užduotis, diferencijuoti ir indivualizuoti mokymąsi,  čia ras daugiau nei 200 skaitmeninių vadovėlių, jų komplektų, taip pat užduočių biblioteką,  kurią sudaro daugiau nei 24 000 įvairių tipų skaitmeninių užduočių, diagnostinių ir bandomųjų testų. Mokiniai sistemoje gali spręsti mokytojo individualiai parinktas ir paskirtas papildomas užduotis, matyti savo rezultatus ir pažangą.

Prie „EDUKA klasės“  galima jungtis visais išmaniais įrenginiais.

Labai prašome pasidalinti šia informacija su mokyklomis, nes esame įsitikinę, kad tai padės pedagogams sklandžiau organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu būdu.

Naudingos nuorodos:

Diktantas „Milinė“ (su rašybos ir skyrybos paaiškinimais)


Skelbiamas 2020 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Birutė Jonuškaitė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt.)

2020 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo
DIKTANTAS

Birutė Jonuškaitė

Milinė [R1]

Angelas sklandė virš žemės [R2] dieną naktį [R3] ir vis labiau [R4, R5] nerimavo [R6]: kur ta gatvė? Kur tas jam nurodytas [R7] namas? Teprisiminė [R8], kad reikia [R9] ieškoti [R10] milinės ir kryžių [R11]. Pastaraisiais [R12] nusėta visa planeta. Tai kuriame [R12] mieste [R13] dairytis [R7]? Visi jie – kaip žaižaruojantys [R9] žvaigždžių [R11] spiečiai [R12], kupini nuobodžiaujančių [R9, R11, R14], bet apie nemirtingumą [R3, R15] svajojančių [R9, R11] būtybių [R7, R11, R16]. Nuo jų [R11] nuolatinio bruzdėjimo [R17] pavargo akys, nuo plasnojimo [R17] virš gaudžiančių [R9, R11], dūmais užsiklojusių [R18] kapiliarų [R11, R19] ėmė švokšti [R20] krūtinė [R17]. Negi [R21] teks grįžti [R22, R23] suskliaudus [R14, R20] sparnus ir prisipažinti: pamiršau adresą [R3]. Žinojo, antrąkart [R24] jo neišgirs [R18]. Juk pasaulio audinio ilgį ir plotį [R3], raštų [R11] spalvas ir formas žino tik pats [R25] Kūrėjas [R16, R26]. Šaudyklė Jo [R26] rankose [R13] be paliovos nardo pirmyn [R27] atgal, o ataudus* prie prieaudo* primušdamas [R23] skietas* ritmingai dunksi [R20] dieną naktį [R3]. Be jokių klaidų [R11].
Švito. Ažūrinės speigo adatėlės [R28] smigo į [R29] medžių [R11] šakas, stingdė jų [R11] syvus, bet nuo skausmo trūkčiojo [R30] tik moters kūnas. Šerkšno ji nematė [R6], tačiau jautė [R31], kaip gyslose [R13] kraujas [R12] spragsėdamas [R23] virsta ledo kristalėliais [R12, R28]. Jos plaukai tarsi jūržolės [R32] plaikstėsi [R20] ant pagalvės. Kodėl mūsų [R11] vaikelis [R33] nenori [R6] ateiti? – dejavo [R34] ji, o gal tik bandė raminti save [R35], kad dabartis tėra [R36] iliuzija [R12, R16] tarp jau regėtos gyvenimo nuotraukos ir tos, dar neišryškintos [R37]. Vyras kramtė lūpas ir rijo [R38] ne tik [R39] krauju atmieštas [R20] seiles [R40], bet ir savo baimę [R3, R40], ir neviltį [R3], ir kylantį pyktį [R3]. Dar vis [R4] stengėsi palaikyti moters sprendimą [R3] – laukti, bet laukimas jau tapo milžinišku rūko debesiu, o juodu [R41] su žmona – veik [R42] nematomi [R37] plūdurėliai [R12, R16, R28] jame [R12, R13]. Kas juos gali pastebėti?
Ateitis nepažini [R37]. Reikia [R9] ją [R3] kurti. Reikia [R9] šauktis pagalbos.
Saulei [R40] lyžtelėjus [R23] Šventųjų Jonų [R11, R43, R44] bažnyčios bokštą [R3], sugaudė varpai. Siela šoktelėjo [R45] iš džiaugsmo [R14, R23] Angelo [R26] glėbyje [R13, R16]. Taip, tai čia [R46]! Ten, ant kalno – trys balti kryžiai [R12]! Kaipmat [R24] atmintis grąžino [R22] ir kitas nuorodas: Užupio [R47] gatvė, penktas numeris, ant sienos kabo milinė…
Angelas nusklendė žemyn [R27], praskyręs [R48] rūką [R3] įleido [R49] sielą [R3] vidun: eik, šį kartą [R3] tau bus lemta ilgiau [R5] Žemėje [R2, R13] užtrukti [R18] – kol pastatysi šventovę [R3,R26, R40].
Aukštai tuopoje [R13] po amalu snūduriuojančią [R9,R16, R50] varną [R3] pažadino kūdikio [R16] verksmas. Jis sklido iš namo, ties kuriuo talentingas architektas Antanas Vivulskis [R51], prieš šimtą [R3] vienus metus stojęs [R48] savanoriu ginti šio miesto, atidavė savo milinę [R3, R40] kitam stirstančiam [R9, R12] sargybiniui, o pats [R25] persišaldė ir mirė nuo ūmaus [R16] plaučių [R11] uždegimo.
Varna įsiklausė [R49]. Štai ir sulaukėm. Sveikas sugrįžęs [R22, R48] namo, berniuk! Karktelėjo [R45] ir patenkinta nužvelgė po šarmos nėriniais [R12, R16] bundantį miestą [R3].

__________________

*Retesnių žodžių reikšmių paaiškinimai (plačiau žr. LKŽ ir DLKŽ, „Visuotinę lietuvių enciklopediją“):
ataudai „siūlai, kuriais ataudžiama, audmenys“;
prieaudas „linija audimo staklėse tarp metmenų siūlų ir audinio ties paskutiniu įaustu ataudu“;
skietas „audžiamųjų staklių prietaisas, į kurį suveriami metmenys ir kuriuo sumušami ataudai“.

RAŠYBOS PAAIŠKINIMAI

[R1] Žodyje milinė rašomos dvi trumposios i: milinė (<mil-as + priesaga -inė). Milinė – „milo paltas“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – DLKŽ).
[R2] Astronominiai vardai rašomi didžiąja raide (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 153, p. 62, 63), diktante – Žemėje. Tačiau kai žodis žemė vartojamas ne kaip tikrinis dangaus kūno vardas, jis rašomas mažąja raide, diktante – kilmininko forma žemės.
[R3] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: dieną naktį, nemirtingumą, adresą, ilgį ir plotį, baimę, neviltį, kylantį pyktį, sprendimą, ją, bokštą, rūką, sielą, šį kartą, šventovę, snūduriuojančią varną, šimtą, milinę, bundantį miestą.
[R4] Dalelytė vis rašoma atskirai nuo kitų žodžių (LKRS, § 65, p. 40). Diktante – nuo prieveiksmių labiau, dar: vis labiau, dar vis.
[R5] Prieveiksmių aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio priesagos rašomos su -ia (LKRS, § 39, p. 30). Diktante: labiau, ilgiau.
[R6] Kai sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (LKRS, § 73, p. 43), diktante – nerimavo, nematė, nenori.
[R7] Priesagos -yti, -ybė rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante – nurodytas, dairytis, būtybių.
[R8] Dalelytė te su veiksmažodžiais rašoma kartu (LKRS, § 109, p. 50). Diktante – teprisiminė.
[R9] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, esančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, taip pat iš jų padarytose formose rašoma -(i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante – reikia, žaižaruojantys (plg. žaižaruoja), nuobodžiaujančių (plg. nuobodžiauja), svajojančių (plg. svajoja), gaudžiančių (plg. gaudžia), snūduriuojančią (plg. snūduriuoja), stirstančiam (plg. stirsta).
[R10] Priebalsė j iš tradicijos nerašoma lietuviškų žodžių šaknies pradžioje, nors priebalsis j tariamas (LKRS, § 22, p. 22), diktante – ieškoti.
[R11] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: kryžių, žvaigždžių, nuobodžiaujančių, svajojančių būtybių, jų, gaudžiančių, užsiklojusių kapiliarų, raštų, jokių klaidų, medžių, mūsų, Šventųjų Jonų, plaučių.
[R12] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma (i)a, kai nė vienas žodžio linksnis neturi galūnėje ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – pastaraisiais, kuriame, spiečiai, kraujas, kristalėliais, iliuzija, plūdurėliai, jame, kryžiai, stirstančiam, nėriniais.
[R13] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: kuriame mieste, rankose, gyslose, jame, glėbyje, Žemėje, tuopoje.
[R14] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyje nebūna, visada rašoma iau (LKRS, §6, p. 16), diktante: nuobodžiaujančių, suskliaudus, džiaugsmo.
[R15] Neiginys ne rašomas kartu su daiktavardžiais, kai sudaro su jais kitos, paprastai priešingos, reikšmės linksniuojamą žodį (LKRS, § 77, p. 44), diktante – nemirtingumą.
[R16] Balsiai žodžių šaknyje paprastai rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12), diktante – būtybių, krūtinė, Kūrėjas, iliuzija, plūdurėliai, glėbyje, snūduriuojančią, kūdikio, ūmaus, nėriniais.
[R17] Priesagos -imas, -inė rašomos su i (LKRS, § 40, p. 30), diktante – bruzdėjimo, plasnojimo, krūtinė.
[R18] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai, nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27). Diktante – užsiklojusių (už + si + kloti), neišgirs (ne + iš + girsti), užtrukti (už + trukti).
[R19] Žodžio kapiliarai [lot. capillaris] šaknyje rašoma ia. (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 390). Diktante – kilmininko forma kapiliarų.
[R20] Priebalsiai žodžių šaknyje rašomi taip, kaip tariami. Pagal tarimą rašomi ir keli greta einantys priebalsiai (LKRS, § 13, p. 19). Diktante – dunksi, plaikstėsi.
Yra paralelių šaknų su panašios artikuliacijos, bet nevienodo skardumo priebalsiais (LKRS, § 14, p. 19). Diktante pavartoto veiksmažodžio švokšti šaknyje rašomi duslieji priebalsiai k ir š. (plg. veiksmažodį švogžti su skardžiaisiais priebalsiais g ir ž, žr. „Lietuvių kalbos žodyną“ (toliau –LKŽ).
Iš veiksmažodžio suskliausti padaryta padalyvio forma diktante rašoma su d – suskliaudus (skliausti, skliaudžia, skliaudė), tačiau vartosenoje dažnesnė forma su t – skliausti, skliaučia, skliautė. Žr. DLKŽ,LKŽ.
Diktante pavartota iš veiksmažodžio su dusliaisiais priebalsiais miešti, miešia, miešė sudaryta forma atmieštas (plg. veiksmažodį su skardžiuoju priebalsiu ž – miežti, miežia, miežė, žr. LKŽ).
[R21] Dalelytė gi su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais rašoma kartu (LKRS, § 67, p. 40), diktante – negi.
[R22] Nosinė balsė rašoma žodžių šaknyse prieš s, š, ž, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 25), diktante: grįžti, sugrįžęs (plg. grąža), grąžino (plg. grįžti).
[R23] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji s, z prieš č), LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante:
grįžti (<grįžo),
primušdamas (<primušė),
spragsėdamas (<spraga),
lyžtelėjus (<laižyti),
džiaugsmo (<džiaugėsi).
[R24] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante – antrąkart (<antrą + kartą), kaipmat (<kaip + matai).
[R25] Rašoma pats, nors šaknies galo t ir galūninio s samplaika tariama kaip c (LKRS, § 16, p. 20).
[R26] Dievų, religinių asmenų vardai ir pavadinimai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 149, p. 61). Stilistiniais sumetimais didžiąja raide gali būti rašomi ir kiti pavadinimai, pakeičiantys šiuos žodžius ir įvardijantys Dievą (autorė diktante didžiąja raide rašo žodžius Kūrėjas, Jis, Angelas; vartojamos vardininko ir kilmininko formos Kūrėjas, Jo, Angelo). Žodis šventovė autorės parašytas mažąja raide (diktante – galininko forma šventovę), tačiau stilistiniais sumetimais galima rašyti ir didžiąja.
[R27] Prieveiksmių priesaga -yn rašoma su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante – pirmyn, žemyn.
[R28] Prie daugiaskiemenių daiktavardžių dedamos mažybinės priesagos -ėlis, -ėlė (LKRS, § 38, p. 30), diktante – adatėlės (<a-da-ta), kristalėliais (<kris-ta-las), plūdurėliai (<plū-du-ras).
[R29] Prielinksnyje į rašoma nosinė balsė (LKRS, § 11, p. 19).
[R30] Ilgieji ir trumpieji balsiai kaitaliojasi bendrašakniuose ištiktukuose ir iš jų išvestuose veiksmažodžiuose, žyminčiuose silpnesnį ir stipresnį veiksmą (LKRS, § 2 (2), p. 13), diktante pavartota veiksmažodžio trūkčioti būtojo kartinio laiko forma trūkčiojo (plg. trukčiojo; dar plg. ištiktukus trukt ir trūkt).
[R31] Žodžių šaknyje po j paprastai rašoma balsė a (LKRS, § 7, p. 16), diktante – jautė.
[R32] Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, dažniausiai rašomi morfologiškai. Dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai ar balsiai nepaisant jų tarimo (LKRS, § 48, p. 35), diktante – jūržolės (<jūros + žolė).
[R33] Prie dviskiemenių daiktavardžių dedamos mažybinės priesagos -elis, -elė (LKRS, § 38, p. 30), diktante – vaikelis (<vai-kas).
[R34] Po joto rašoma a priesagoje -avo (LKRS, § 39, p. 30), diktante – dejavo.
[R35] Nosinės balsės nerašomos asmeninių įvardžių aš, tu ir sangrąžinio įvardžio galininkuose mane, tave, save (LKRS, § 24 (1 išimtis), p. 23), diktante – tave.
[R36] Kai kuriais atvejais priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja ir rašoma viena raidė (LKRS, § 32, p. 27), diktante – tėra (<te + yra).
[R37] Neiginys ne su būdvardžiais ir dalyviais paprastai rašomas kartu (LKRS, § 72, 75, p. 43), diktante – neišryškintos, nematomi, nepažini.
[R38] Ilgieji ir trumpieji balsiai kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų šaknyse (LKRS, § 2 (1), p. 12), diktante – rijo (bet ryti, ryja).
[R39] Dalelytė ne paprastai rašoma atskirai nuo kitų dalelyčių (LKRS, § 96, p. 46), diktante – ne tik.
[R40] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e (ę), kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – seiles (plg. seilė), baimę (plg. baimė), saulei (plg. saulė), šventovę (plg. šventovė), milinę (plg. milinė).
[R41] Įvardžių dviskaitos formos, sudarytos iš įvardinio dėmens ir skaitvardžio du, dvi, rašomos vienu žodžiu (LKRS, § 60, p. 38), diktante – juodu.
[R42] Diktante pavartotas prieveiksmis veik „beveik, mažne“, žr. DLKŽ.
[R43] Bažnyčių pavadinimai pradedami didžiąja raide, didžiąja raide rašomas ir į pavadinimą įeinantis šventojo vardas (LKRS, § 166 a, 145, p. 68, 60), diktante – Šventųjų Jonų bažnyčios.
[R44] Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių daugiskaitos kilmininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės balsės (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – Šventųjų.
[R45] Priesaga -(t)elėti rašoma su e (LKRS, § 37, p. 29), diktante – šoktelėjo, karktelėjo.
[R46] Kai kurių prieveiksmių ir nekaitomų žodžių gale rašoma -ia (LKRS, § 30 (2b), p. 26). Diktante – čia.
[R47] Gatvių pavadinimai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 154, p. 63), diktante – Užupio gatvė.
[R48] Vyriškosios giminės veikiamųjų dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante – praskyręs, stojęs, sugrįžęs.
[R49] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante – įleido, įsiklausė.
[R50] Priesaga -uriuoti rašoma su u (LKRS, § 42, p. 31), diktante – snūduriuojančią.
[R51] Žmonių vardai ir pavardės rašomi didžiąja raide (LKRS, § 145, p. 60), diktante – Antanas Vivulskis.

VLKK.lt

___________________________________________________________

Diktantas „Milinė“ (su SKYRYBOS paaiškinimais)

   Skelbiamas 2020 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt.
  Skyrybos ypatumai tekste pažymėti raide S laužtiniuose skliaustuose, jų paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.2020 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo

DIKTANTAS
Birutė Jonuškaitė
Milinė


    Angelas sklandė virš žemės dieną [S1] naktį [S2] ir vis labiau nerimavo: (–) [S3] kur ta gatvė?* Kur tas jam nurodytas namas? Teprisiminė, [S3] kad reikia ieškoti milinės [S2] ir kryžių. Pastaraisiais nusėta visa planeta. Tai kuriame mieste dairytis? Visi jie (–) [S4] kaip žaižaruojantys žvaigždžių spiečiai, [S5] kupini nuobodžiaujančių, [S6] bet apie nemirtingumą svajojančių būtybių. Nuo jų nuolatinio bruzdėjimo pavargo akys, [S7] nuo plasnojimo virš gaudžiančių(,) [S8] dūmais užsiklojusių kapiliarų ėmė švokšti krūtinė. Negi teks grįžti(,) suskliaudus sparnus(,) [S2, S9] ir prisipažinti: (–) [S7] pamiršau adresą*. Žinojo, (–) [S10] antrąkart jo neišgirs. Juk pasaulio audinio ilgį [S2] ir plotį, [S10] raštų spalvas [S2] ir formas žino tik pats Kūrėjas. Šaudyklė Jo rankose be paliovos nardo pirmyn [S1] atgal [S11], o(,)ataudus prie prieaudo primušdamas(,) [S9] skietas ritmingai dunksi dieną [S1] naktį. Be jokių klaidų.
   Švito. Ažūrinės speigo adatėlės smigo į medžių šakas, [S10] stingdė jų syvus, [S11] bet nuo skausmo trūkčiojo tik moters kūnas. Šerkšno ji nematė, [S6] tačiau jautė, [S3] kaip gyslose kraujas spragsėdamas virsta ledo kristalėliais. Jos plaukai (, / –)tarsi jūržolės (, / –) [S12] plaikstėsi ant pagalvės. Kodėl mūsų vaikelis nenori ateiti?– (, / , –) dejavo ji * [S6], o gal tik bandė raminti save, [S3] kad dabartis tėra iliuzija tarp jau regėtos gyvenimo nuotraukos [S2] ir tos(,)(–) [S13] dar neišryškintos. Vyras kramtė lūpas [S2] ir rijo ne tik krauju atmieštas seiles, [S6] bet ir savo baimę, [S2] ir neviltį, [S2] ir kylantį pyktį. Dar vis stengėsi palaikyti moters sprendimą (–) [S14] laukti, [S11] bet laukimas jau tapo milžinišku rūko debesiu, [S11] o juodu su žmona (–) [S4] veik nematomi plūdurėliai jame. Kas juos gali pastebėti?
   Ateitis nepažini. Reikia ją kurti. Reikia šauktis pagalbos.
   Saulei lyžtelėjus Šv. Jonų bažnyčios bokštą(,) [S9] sugaudė varpai. Siela šoktelėjo iš džiaugsmo Angelo glėbyje. Taip, [S15] tai čia! Ten(,) ( / –) ant kalno (–) ( / ,) [S4, S16] trys balti kryžiai! Kaipmat atmintis grąžino ir kitas nuorodas: (–) [S7] Užupio gatvė, [S7] penktas numeris, [S7] ant sienos kabo milinė…
   Angelas nusklendė žemyn, [S10] praskyręs rūką(,) [S9] įleido sielą vidun: [S7] eik, [S7] šį kartą tau bus lemta ilgiau Žemėje užtrukti – [S3] kol pastatysi šventovę.*
   Aukštai(,) tuopoje(,) po amalu(,) [S16] snūduriuojančią varną pažadino kūdikio verksmas. Jis sklido iš namo, [S3] ties kuriuo talentingas architektas Antanas Vivulskis, prieš šimtą vienus metus stojęs savanoriu ginti šio miesto, [S9] atidavė savo milinę kitam(, / –) [S13] stirstančiam(,) sargybiniui, [S11] o pats persišaldė ir [S2] mirė nuo ūmaus plaučių uždegimo.
   Varna įsiklausė. Štai ir sulaukėm. Sveikas [S17] sugrįžęs namo, [S18] berniuk! Karktelėjo [S2] ir patenkinta nužvelgė po šarmos nėriniais bundantį miestą.
SKYRYBOS PAAIŠKINIMAISuskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu; prireikus atkreipti dėmesį, kad ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio rodomas tuščias tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.[S1] Diktante pavartotas samplaikinis frazeologizmas dieną naktį [sklandė] (reikšmė „visą laiką“) ir samplaika pirmyn atgal neskiriami. Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių, patvirtintų 2019-11-07 VLKK nutarimu Nr. N-8 (178), 3.2 punktą greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis. Kad diktante vartojamos ne vienarūšės sakinio dalys, o samplaikos, rodo ir intonacija.[S2] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 3.5 (c) punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos kartojamaisiais jungtukais ir … ir, atskiriamos kableliais. Diktante – papildiniai ir baimę, ir neviltį, ir pyktį.Nekartojamaisiais jungtukais sujungtos vienarūšės sakinio dalys neatskiriamos (žr. 3 punkto pastabą). Diktante: tariniai: sklandė ir nerimavo, grįžti ir prisipažinti; kramtė ir rijo; persišaldė ir mirė, karktelėjo ir nužvelgė; papildiniai: milinės ir kryžių; ilgį ir plotį; spalvas ir formas; pažyminiai: regėtos ir neišryškintos.[S3] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 11.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais, retai – brūkšniais. Šalutinis dėmuo gali būti vartojamas prieš pagrindinį dėmenį ar po jo, sakinio pradžioje, pabaigoje ar viduryje, gali būti įsiterpęs į pagrindinį dėmenį ar jungiamas prie kito šalutinio dėmens.Sakinyje Angelas <…> vis labiau nerimavo: kur ta gatvė šalutinį dėmenį nuo pagrindinio autorė skiria dvitaškiu, nes sakinys susijęs su menamąja kalba, minčių išsakymu (šalutinis dėmuo – tarsi garsiai nepasakyta mintis), tačiau galėtų būti ir brūkšnys.Sakinyje šį kartą tau bus lemta ilgiau Žemėje užtrukti – kol pastatysi šventovę šalutinį dėmenį autorė skiria brūkšniu. Šalutinis dėmuo yra nutolęs nuo sakinio dalies, kurią papildo ir patikslina (t. y. kiekio aplinkybės ilgiau), todėl tarsi grįžtama prie ankstesnės minties, daroma ilgesnė pauzė.[S4] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 11 punktą vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Diktante: Visi jie [yra] kaip … spiečiai; juodu su žmona [yra] veik nematomi plūdurėliai; ant kalno [yra] trys balti kryžiai.[S5] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 6.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante: [spiečiai,] kupini nuobodžiaujančių <…> būtybių.[S6] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 3.5 (a) punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais o, bet, tačiau, ne tik … bet ir, atskiriamos kableliais, diktante:pažyminiai: nuobodžiaujančių, bet <…> svajojančių; tariniai: nematė, tačiau jautė; dejavo, o gal tik bandė; papildiniai: ne tik <…> seiles, bet ir <…> baimę.[S7] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 13.1 punktą bejungtukių sakinių dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu ar dvitaškiu.Reiškiant išvardijimą, gretinimą tarp dėmenų paprastai rašomas kablelis, diktante: pavargo akys, ėmė švokšti krūtinė; eik, šį kartą tau bus lemta ilgiau Žemėje užtrukti.Esant aiškinamiesiems santykiams, tarp dėmenų rašomas dvitaškis arba brūkšnys, diktante autorė skiria dvitaškiais: Negi teks <…> prisipažinti: pamiršau adresą; atmintis grąžino ir kitas nuorodas: Užupio gatvė, penktas numeris, ant sienos kabo milinė (kableliais skiriami išvardijamieji dėmenys); įleido sielą vidun: eik <…>.[S8] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 3.3 (a) punktą ne vieno pagrindo požymius nurodantys derinamieji pažyminiai rašančiojo gali būti laikomi lygiaverčiais, pasakomi išvardijamąja intonacija ir atskiriami kableliais. Diktante autorė skiria pažyminius gaudžiančių, dūmais užsiklojusių [kapiliarų].[S9] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Neišskyrimas nelaikomas klaida – klaida skirti iš vienos pusės. Diktante autorės vartojamos mažiau išplėstos aplinkybės neskiriamos: suskliaudus sparnus [teks grįžti]; [skietas dunksi] ataudus prie prieaudo primušdamas (ši aplinkybė eina po jungtuko o, tokiais atvejais aplinkybių ypač linkstama neskirti); praskyręs rūką [įleido sielą] (kablelis prieš šią dalyvinę aplinkybę diktante dedamas skiriant vienarūšes sakinio dalis, todėl nelaikoma skyrimu iš vienos pusės).Labiau išplėstas aplinkybes linkstama skirti saulei lyžtelėjus Šventųjų Jonų bažnyčios bokštą [sugaudė]; prieš šimtą vienus metus stojęs savanoriu ginti šio miesto [atidavė].[S10] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais. Diktante:papildiniai: ilgį ir plotį, raštų spalvas ir formas (skiriamos vienarūšių sakinio dalių poros, sujungtos jungtukais ir);
tariniai: žinojo, neišgirs (antrasis tarinys – tarsi išvada, todėl tarp šių tarinių gali būti dedamas ir brūkšnys); smigo, stingdė; nusklendė, įleido.[S11] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 12.1 (a) punktą sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamaisiais jungtukais o, bet, yra atskiriami kableliu. Diktante: Šaudyklė <…> nardo, o <…> skietas … dunksi; adatėlės <…> stingdė, bet <…> trūkčiojo tik moters kūnas; stengėsi palaikyti <…> sprendimą, bet laukimas jau tapo <…> debesiu; laukimas jau tapo <…> debesiu, o juodu su žmona – veik nematomi plūdurėliai; Vivulskis <…> atidavė savo milinę kitam <…> sargybiniui, o pats persišaldė ir mirė.[S12] Lyginamuoju būdu išreikštos sakinio dalys neskiriamos arba skiriamos pagal tų sakinio dalių skyrimo taisykles, lyginamasis raiškos būdas nepakeičia jų skyrybos. Diktante lyginamoji konstrukcija tarsi jūržolės gali būti skiriama, jei suprantama kaip priduriamai pasakytas palyginimas (plaukai, tarsi jūržolės, plaikstėsi…), arba neskiriama, jei laikoma aplinkybe (tarsi jūržolės plaikstėsi).[S13] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 6.5 punktą po įvardžių bet kas, kas nors, kas, kaži(n) kas, visi, kiti ir pan. pavartotas būdvardis ar dalyvis su priklausomaisiais žodžiais ar be jų yra išskiriamas, jei norima parodyti aiškinamąją jo paskirtį. Gali būti skiriama kableliais (arba brūkšniais). Diktante įvairiai: skiriama: [nuotraukos] tos, dar neišryškintos; neskiriama: kitam(,) stirstančiam(,) sargybiniui (šiuo atveju dar galėtų būti kitam – stirstančiam sargybiniui).[S14] Sprendimas laukti – neįprastesnės raiškos nederinamasis pažyminys (plg. noras keliauti, poreikis diskutuoti). Diktante autorės padėtas brūkšnys dėl ekspresijos, skaitant taip pat daroma pauzė. Sintaksinių priežasčių atskirti bendratį laukti nėra, tai ekspresinis ženklas.[S15] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 13.2 punktą sudėtinio bejungtukio sakinio dėmens atitikmeniu einantys teigimo, neigimo, sutikimo ir kitų panašių reikšmių žodžiai (taip, ne, gerai, nieko, kaip, ką ir pan.) atskiriami kableliu. Diktante: Taip, tai čia![S16] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 4.1 punktą vienavardė sakinio dalis be jungiamojo žodžio, reiškianti tą pačią vietą ar tą patį laiką, išskiriama kableliais (rečiau – brūkšniais), jei norima parodyti aiškinamąją jos paskirtį, arba, nesant pabrėžimo, neskiriama. Diktante:a) vietos aplinkybės ten patikslinimą autorė skiria kableliu ir brūkšniu (brūkšnys kartu žymi ir praleistą tarinio jungtį): Ten, ant kalno – trys balti kryžiai. Priklausomai nuo intencijos ir intonacijos, galimi ir kitokie skyrybos variantai: Ten, ant kalno, trys balti kryžiai; Ten – ant kalno – trys balti kryžiai; Ten ant kalno trys balti kryžiai;b) vietos aplinkybė aukštai tuopoje po amalu pasakoma vientisai, tą parodo ir intonacija, tačiau trys ją sudarančios dalys gali būti įvairiai grupuojamos kaip viena kitą patikslinančios, pvz.: aukštai, tuopoje po amalu; aukštai tuopoje, po amalu; aukštai, tuopoje, po amalu.[S17] Sveikas sugrįžęs yra samplaika, todėl kablelis nededamas.[S18] Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 9.1 (a) punktą kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais. Diktante kreipinys berniuk pavartotas sakinio gale.__________________* Tiesioginė menamoji kalba gali būti parodoma įterpiniais ar aiškinamojo sudėtinio sakinio su dvitaškiu struktūra.
Kodėl mūsų vaikelis nenori ateiti, dejavo ji (dejavo ji skiriama kaip įterpinys); Kodėl mūsų vaikelis nenori ateiti? – dejavo ji (tiesioginei kalbai artimesnis autorės skyrybos variantas, tačiau kabutės taip pat nerašomos).
Kitus sakinius autorė skiria dvitaškiu, tačiau atsižvelgiant į sakinio struktūrą kai kuriais atvejais galimi ir kitokie skyrimo būdai, pvz.: <…> vis labiau nerimavo – kur ta gatvė (šalutinio dėmens savarankiškumą parodantis skyrimo būdas; kad šalutinis dėmuo savarankiškesnis, rodo ir sakinio pabaigos ženklas – klaustukas, jis lemia ir intonaciją); Negi teks grįžti suskliaudus sparnus ir prisipažinti – pamiršau adresą (antroji sakinio dalis – prisipažinimo žodžiai – yra tam tikras aiškinimas, todėl galimas tiek dvitaškis, tiek brūkšnys).Nusprendus skirti kaip tiesioginę kalbą kabutėmis, ženklai būtų tokie:
Negi teks grįžti suskliaudus sparnus ir prisipažinti: „Pamiršau adresą.“
<…> vis labiau nerimavo: „Kur ta gatvė?“
„Kodėl mūsų vaikelis nenori ateiti?“ – dejavo ji <…>
<…> įleido sielą vidun: „Eik, šį kartą tau bus lemta ilgiau Žemėje užtrukti – kol pastatysi šventovę.“                                                                                                                                   VLKK.lt

Viljamo Šekspyro „Hamletas“ (testas)

Kolegė Jūratė Zautraitė dalijasi gerąja patirtimi:

Juozas Tumas- Vaižgantas. Testas/viktorina

Kolegės atsiųsta medžiaga:

Kuo gražus Vaižganto žmogus?

Kolegės atsiųsta medžiaga (užduotis- išplėtoti tekstą):

Vydūnas. Testas/viktorina

Kolegės atsiųsta medžiaga:

Autorinė metodinė medžiaga įvairioms pamokoms (kolegė Rūta Bagdonienė)

Kolegė Rūta Bagdonienė dalijasi autorine medžiaga: 1. Pamokos planas 6 kl. A. Lindgren „Broliai Liūtaširdžiai“: 2. Pamokos planas 6 kl. Dž. R. R. Tolkienas „Hobitas, arba Ten ir atgal“: 3. Pamokos planas 5-6 kl. „Bausti negalima pasigailėti. Problemų sprendimas bendradarbiaujant: derybų metodo taikymas“: Bausti negalima pasigailėti 4. Integruotos lietuvių k. ir anglų k. pamokos 3 […]

2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų užduotys

Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“