Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus. Įrašykite praleistas raides užskliaustus žodžius rašykite kartu ar atskirai:
Antikos paveldas visos __akarų humanistikos pagrindų pagrindas. Antika kviečia žmogų suvokti savo orumą ugdo s__moningumą ir kritinį mąst__mą. Ji ragina mus niekada neprarasti saiko jausmo nepasiduoti vienadienėms pagundoms ir lavinti dvasios ištvermę. Kiekvienas yra savo laimės kalvis – Ir… savo nelaimės. Kas savo kasdien__ veiklą ir gyvenimo maksimas tvarko pagal šią gerai žinomą patarlę tas daro prielaidą kad laimė nelaimė džiau__smas ir kančia priklauso nuo individualios asmeninės atsakomybės. Dabar jau beveik neatsižvelg__ma į galimyb__ kad žmogaus likimas yra valdomas ir kad iš anksto nulemtas aukštesnės instancijos dievų arba Dievo. Tačiau tik (ne,daug,kas)_________________ yra įsitikinęs kad viskas ką jie išgyvena ir veikia yra nežemiškų jėgų galioje ir jų valios valdoma. (Net,gi)_________ nereligingi asmenys mano kad (dėl,to)_____________ jog juos užgriuvo bėdos arba aplankė laimė yra kaltas jų asmeninis iš anksto nulemtas likimas.
Laiming__ ntikoje buvo laikomas tas kuris turėjo mater__linę gerovę valdžią autoritetą šlovę buvo gražus ir geros sveikatos kai apskritai jam sekėsi. Antikos požiūriu laimė ir nelaimė žengia koja į koją. Pavy__džiui nelaiming buvo laikomas tas kurio būta neturting__ ir bejėg__. Iš esmės ntikos žmonės buvo įsitikinę kad jų likimą lėmė visagal__i dievai. Laimė ir nelaimė buvo nemirting__j dovana. Pavy__džių
patvirtinančių šį požiūrį daug iš viso __ntikos laikotarpio. Jau Iliadoje kalbama apie Dzeusą kuris iš dviejų
atsargų indų dal__ja kančią ir džiau__smą. Vien noro ir pastangų maža kad patirtum sėkmę. Tai sprendžia
dievas ir likimas.
Tačiau jau Homero kūriniuose kalbama kad žmonės patys pajėgūs išven__ti nelaimės ir kančios. Homeras
įdeda į Dzeuso lūpas tokius žodžius: Ne! Kaip mirtingieji kaltina dievus! Iš mūsų sako jie tas blogis sklinda
o pasidaro patys sau piktais darbais per dalį jų sau skausmo pasidaro. Dievų nustatytų įstatymų ir elg__sio
normų nepais__mas tolygus jų negerbimui ir koneveikimui. Antikos požiūriu viso to pas__kmė yra dievų
kerštas.
Tobula sielos ramybė laimės ieškojimo prielaida laimės kurios pagrindas yra dvasinė žmogaus laikysena.
Reikalavimas – dor__bingas gyvenimas. Iš jo anot Senekos „neišveng__mai turi plaukti nepaliaujamas
linksmumas ir vidinis džiaugsmas. Tik abejingumas geidulingumui ir skausmui „nepatikimiausiems ir
palaidžiausiems valdovams” užtikrina tą giedrą sielos ramybę kuri vienintelė gali būti pavadinta protingu
gyvenimo tikslu.
Antikos žmogus puikiai suvokė žodžio galią bei ryšį tarp meno kalbėti ir meno valdyti. Jau prie graikų
poezijos ištakų stovėjęs Hesiodas tvirtina kad net pats valdovų pajėgumas valdyti kyla iš jų gebėjimo
įtikin____ai kalbėti. Kadangi šią galią anot poeto teikiančios Mūzos tai karaliai šiuo požiūriu mažai kuo
skiriasi nuo dainių. Sąveika tarp žmonių negali vykti be susikalbėjimo tarpininkavimo ryšio ir bendravimo.
Be abejo graikas žodžiui ir kalbai teikia iškil__ reikšmę ir ją laiko didele vertybe. Tačiau
(ne,tik)_ nenugalimas tikėjimas žodžio įtaigumu komunikacijai teikė tokią didelę vertę ir
nepakartojamą pavidalą. Žodžiams ir kalboms reikalingas apipavidalinimas bei išorinės puošmenos kai kada
jie turi sujudinti ir klausytojų aistras. Romėnų iškalbos menas (ne,menkiau)_______ gebėjo
suteikti žodžiui reik__mą emocinį turinį. Antikos autoriai akcentuoja to kas dvasiška pirmenybę kūniškumo
ir turto atžvilgiu. Į viską išskyrus dorybę žiūrėdami su panieka savo turėtus turtus vertino kaip nereikšmingą
dalyką. Jie neklu__davo prabangos apsvaiginti ir neprarasdavo savitvardos dėl turto tačiau likdami blaivaus
proto skvarbiai įžvelgdavo jog net turtai auga dėl tarpusavio draugystės ir dorybės bet jeigu jie tampa
rūpe__čiu bei pasidaro garbstomi nyksta ir jie patys o kartu su jais pražūva ir dorybė. Tai Platono mintys
kurios puikiai reprezentuoja aristokratinio ntikos elito nuostatas o jo filosofija atspindi visos dvasinės _ntikos kultūros esmę. Ugdymo __dealus pirmiausiai dera įžvel__ti graikų epuose dora intelektas meniniai įg__džiai heroška
narsa kurios nuolat prireikdavo karuose ir gebėjimas garbingai varžytis ir karo lauke ir sporto arenoje ir
taikos metu. Patys gi epų herojai buvo sergstimi dievų ir mūzų: Vyrą pašlovinki Mūza per negandas ėjusį
drąsiai / Vėtrų blaškytą ilgai kai šventąją Troją išgriovė. / Daugio žmonių miestus jis aplankė jų papročius
matė / Ir vandenynuos plačiuos su pavojumi rungės (ne,kartą)___ .
