Man – tai kelias į didesnį ir
šviesesnį pasaulį, kupiną ryškiausių spalvų, tai kelionė į svajonių pasaulį, kurį susikuri taip kaip tu
nori. Gyvenime knygų skaitymui pagrindus padėjo du žmonės: mama ,kuri nuo pat mažumės ugdė
meilę knygai, tiesa retkarčiais būtų buvę mieliau bėgti į lauką žaisti su draugais, tačiau galbūt aš
taip ir nebūčiau niekada užsiminėjusi skaitymu. Kitas žmogus tai mano senelis, kuris atvėrė kelią į
pasakų pasaulį. Tiesa tos pasakos nebuvo parašytos žymių autorių, senelis man sekdavo iš savo
kūrybos arba jos ėjo iš kartos į kartą ,pats primindamas savo vaikystę.
Norėčiau pacituoti vieno žymaus lietuvių rašytojo žodžius: „šaknimis į žemę šakomis į dangų“. Šie
žodžiai lėmė mano pasirinkimą pristatant knygas. Medis- tai didelis, daugiametis, sumedėjęs
augalas. Taip ir su knygų skaitymu, skaitant knygas mūsų žinių akiratis vis didėja, mes didėjame
savo mokymosi iš knygų. Kuo daugiau mes skaitome tuo mūsų šaknys vis skverbiasi gilyn į žemę,
o šakų vis daugėja ir daugėja, lapai žydi kaip ir mūsų žinios.
Pirmoji mano vaikystės perskaityta knyga „gražiausios lietuvių pasakos“ ją skaitydama aš išmokau
atskirti gerą nuo blogo, tuo pačiu pamokanti, kad už gerą yra atlyginama geru o už blogą blogu.
Pasakos padėjo nukeliauti į gražų pasaulį, kuriame vien tik gėris, kur princai ir princesės gyvena
amžinai laimingai, arba gyvūnai prakalba ir tampa geriausiu žmogaus draugu. Tačiau dauguma
pasakų baigiasi ne vien tik gražia pabaiga, melų pasakose blogiukai taip kankindavosi atpirkdami
savo kaltes, kad imdavo net juokas iš jų.
Kita mano atžvilgiu netradicinė pasaka Jonukas ir Grytutė , juos būtų galima priskirti prie
nelaimingų pasakos personažų. Palikti savo tėčio miške, nes taip norėjosi pamotė, vaikai klaidžioja
po mišką barstydami akmenėlius vildamiesi, kad tėtis juos suras, tačiau jie patenka į raganos
trobelę. Kai kurie motyvai man mažai mergaitei priminė siaubo filmą, kai sudegė ragana krosnyje.
Tai pasaka galbūt išmokiusi mane atsakomybės, nes negalima savo vaikų palikti nežinia kur.
Būdama truputi vyresnė skaičiau „mažąjį princą“ tai nuostabaus grožio pasaka, kurią skaitydama
išmokau branginti draugystę ir meilę, išrauti iš savo širdies pyktį, kaip tuos baobabus, apskritai šios
knygos meniniai vaizdai pateikia sudėtingą suaugusiųjų ir mažų vaikų pasaulį. Aš jos niekada
neužmirsiu, nes ji man paliko didžiulį įspūdį , ir leido kopti link kitokios literatūros knygos, nes
vien pasakų žinių man nepakako.
Mano medžio kamiene galima pamatyti jau ir nuotykinės literatūros knygų. Viena iš pirmųjų tai
„Robinzonas Kruzas“. Dar ir dabar pamenu, kaip ja skaičiau du didžiule nuostaba ir įdomumu.
Tiesa tai knyga kupina nuotykių, netikėtumų. Aš skaitydama pagalvojau, kad tiek daug laiko kaip
jis negalėčiau išgyventi atskirta toli nuo civilizacijos, kovoti už savo gyvybę. Tai drąsus ir
ištvermingas personažas. Iš šios knygos supratau, jog reikia branginti savo gyvenimą, nes nežinai
kas gali nutikti, bet kurią dieną.
Kadangi gyvenime didelę įtaka daro reklamos, tai negalėjau ir aš jai atsispirti nenusipirkdama
knygos „raitelis be galvos“. Ši knyga man labai patiko, nes joje buvo daug netikėtų situacijų,
knygos veikėjas Zebas Stampas man priminė tikrą detektyvą kai visi ieškojo tikro Henrio
Poindeksterio žudiko. Šioje knygoje galima suprasti kas yra tikroji meilė, kaip dėl jos aukojamasi,
nors kaltinamas tavo mylimasis dėl brolio mirties tu vis tiek jauti jam stiprius jausmus. Tačiau
reikia sugebėti surasti ir ribas, nes gali įskaudinti ne vieną. Meilė yra tyra nieko neskaudinanti. Ši
knyga manyje įžiebė liepsnelę daugiau sužinoti apie paauglystę, kaip jauno žmogaus akimis atrodo
meilė, ar jie ją jaučia.. Viso to aš nedrįsau klausti tėvų, todėl atsakymus į savo klausimus maniau,
kad surasiu knygoje „heroinas“. Skaitydama šią knygą ne vieną kartą iš nuostabos aktelėdavau .
Pagrindiniai veikėjai Džema ir Taras būdami keturiolikos metų pabėgo iš namų, tokio amžiaus aš
net nebuvau pagalvojus, tačiau įsigilinusi į šių veikėjų būsena aš supratau kodėl visa tai įvyko.
Smurtas prieš vaikus jau nebe naujiena Lietuvoje. Iš šios knygos aš supratau tikrąjį gatvės
gyvenimą, mano tėvai turbūt net negalvojo, kad tokie klausimai mane domina. Tačiau tik čia aš
supratau, kas yra vagiliavimas, prostitucija, narkotikai, bandymai jų atsikratyti ir dar gilesnis
įklimpimas. Perskaičiusi šią knygą pažvelgiau į gyvenimą kitomis akimis, branginau savo
gyvenimą su tėvais ir savo jaunyste, kai nereikia spręsti iškilusių problemų.
