Moters paveikslas XIX a. pab. – XX a. prad. literatūroje

Kolegė Rasuolė Karpejienė dalijasi mokinės parengtos kalbos planu:

Išplėstinis planas

1. Moters paveikslas XIX a. pab. – XX a. prad.

Moteris – tai būtybė, visais laikais dominusi savo paslaptingumu. Nuo seno sakoma, kad moteris – tai mįslė. Galima teigti, kad beveik visais laikais moteris buvo ir yra pateikiama kaip namų šeimininkė. Moters tikslas buvo rūpintis namais, vyru, bei vaikais.

1. Literatūra padeda įsivaizduoti, kokia buvo moteris XIX a. pab. – XX a. prad.
2. Kaimo ir išsilavinusios moters paveikslas:
3. a) Katrė – kaimo moteris. (Žemaitė apsakyme „Marti“)

Pagrindinė veikėja gyvena tokiame kaime, kur viską lemia pinigai, o moteris – tik priedas prie pasogos. Taigi moters pareiga – paklusti, nusileisti.

b) Juozapota – kaimo moteris. (Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“)

Tai jautri, bet naivi kaimo moteris, tikinti šviesesne rytdiena, nesugebanti sieti savų svajonių su kovos sunkumais.

c) Mamatė Marija – išsilavinusi moteris. (Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“)

Neoromantikė Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“ vaizduoja išsilavinusią moterį, gyvenančią dvaro aplinkoje.

2. XX a. prad. vaizduojama moterų lietuvių literatūroje moteris:
3. a) Katrė. (Žemaitė apsakymas „Marti“)

Moteris – tai mama, teta, senelė. Su moterim siejama laimė ir džiaugsmas. Apie ją dainuojamos dainos, kuriami eilėraščiai, romanai. Žemaitė į kūrybą atsinešė daug karčios savo gyvenimo patirties. Kūrinyje moteris nėra laiminga. Ji engiama, nemylima ir išnaudojama.

b) Mamatė Marija. (Šatrijos Ragana apysaka „Sename dvare“)

Šatrijos Ragana piešia mamatės paveikslą švelniomis spalvomis, turtingais šviesos atspindžiais. Pasakojimo nuotaika dažniausiai liūdna, melancholiška. ”Mamatės dvasios atrama yra tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo valia.” Šventasis raštas apysakoje ne kartą cituojamas. “Mamatės Marijos pasaulėžiūra yra krikščioniška, bet ne dogmiška, ne apribota, o laisva begalinėje žmoniškumo erdvėje” (Daujotytė). Sukūrusi romantišką dvaro moters paveikslą, Šatrijos Ragana norėjo parodyti, kad ir dvare galima sutikti turtingos ir taurios sielos moterų.

III. Moteris: tai žmona – darbuotoja – motina.

Apibendrinant galima teigti, kad beveik visais laikais moteris buvo ir yra pateikiama kaip namų šeimininkė. Moters tikslas buvo rūpintis namais, vyru bei vaikais. Moters pareiga – paklusti, nusileisti. Kai kuriuose kūriniuose moteris nėra laiminga. Ji engiama, nemylima ir išnaudojama.

Šaltiniai

1. Moters likimas Žemaitės apsakyme „Marti”, in studijos.tv3.lt, prieiga internete http://studijos.tv3.lt/siukslynelis/referatas/11516/?page=1 [žiūrėta 2017.03.20].
2. Jonas Biliūnas. „Liūdna pasaka“,in studijos.tv3.lt, prieiga internete http://studijos.tv3.lt/siukslynelis/referatas/11309/?page=5 [žiūrėta 2017.03.20].
3. Moters likimas Žemaitės apsakyme „Marti”, in studijos.tv3.lt, prieiga internete
4. http://studijos.tv3.lt/siukslynelis/referatas/11516/?page=2 [žiūrėta 2017.03.20].
5. Moteriškumas – kas jis?, in punskas.pl, prieiga internete  http://punskas.pl/moteriskumas-%E2%80%93-kas-jis/ [žiūrėta 2017.03.20].
6.   Lietuvės moters paveikslas XIXa. pab. literatūroje, in studijoms.lt, prieiga internete http://www.studijoms.lt/lietuves-moters-paveikslas-19a-pabaigos-literaturoje.htm [žiūrėta 2017.03.20].