Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →

101 Comments on “Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projektas”

  1. Pirmas įspūdis – programa aiškesnė, konkretesnė, autorių mažiau. Palikti tradiciniai autoriai, mažai keista kūrinių, tad nereikės naujų vadovėlių. Bet dar reikia laiko atidžiai įsigilinti.

  2. Aš irgi dar gilinuosi 🙂 Pirmas įspūdis panašus- programa neperkrauta. Tiesa, atkreipiau dėmesį, kad neliko antikos ir viduramžių (kontekstų duonos 🙂 ), lyg kyla klausimas: ,,Ar ne per daug rizikinga šiuos laikotarpius palikti tik pagrindinio ugdymo programoje?” Ir, aišku, dar nežinome kalbinės programos dalies. Taigi dar neturime visumos vaizdo.

  3. Tai ir vėl du kartus suksime lit. istorijos kursą su beveik tais pačiais autoriais ir kūriniais?

  4. 29 d. turiu galimybę dalyvauti diskusijoje dėl programos. Labai reikia visų mūsų pastabų. Perduočiau ne tik LKLMS nuomonę, bet visų (?) lituanistų.

  5. Gaila, kad iš privalomų kūrinių išimti keli puikūs visuotinės literatūros kūriniai („Hamletas”, „Faustas”, „Svetimas”). Nors pirmieji du paryškinti kontekste – kažin ką reiškia tas paryškinimas? Privalomų kūrinių nei per daug, nei per mažai, bet neramina kitas dalykas – ar tikrai bibliotekos apsirūpinusios „Nebyliu”, „Mindaugu”, „Madagaskaru”? Bent jau mūsų mokyklos bioblioteka jų jei ir turi – tai vieną du. „Madagaskaro” turbūt apskritai neturi. Ir tuos dabar privalomus kūrinius sukaupė ne per metus du – po truputį kasmet vis papildydavo, o dabartiniu krizės laikotarpiu nežinau, iš kokių lėšų įsigis. Be to, kodėl „Mažvydas” pakeistas „Mindaugu”? Būtų labai įdomu išgirsti argumentus. Dar viena problema – daug eilėraščių, kurių nėra nei vadovėliuose, nei skaitiniuose. Aišku, teks kopijuoti, bet, pavyzdžiui, mūsų mokykloje kopijavimas mokamas (5 centai ir savas popierius), o tekstai turi būti ant kiekvieno suolo. Taip pat ir užduotis reikia parengti, nes vadovėliuose jų nėra. Taigi ne tik didelės laiko sąnaudos, bet ir mano pinigai. Įdomu, kada ruošiasi priimti šią programą – gal iki tol parengs naujus vadovėlius ar bent jau skaitinius, į kuriuos sudės reikiamus tekstus. Iš esmės juk taip ir turėtų būti, tiesa? Prisimenu tą vargą su 11-12 klasėm prieš kokius 6-7 metus, kai vadovėlių dar nebuvo, o nauja programa jau priimta – apsikrauni popieriais, skaitiniais, keliais senesniais vadovėliais, kol pats pasiklysti tame chaose 🙂 Kai pasižiūriu, su kuo dirba anglų k. mokytojai – mokinio knyga, pratybos ir mokytojo (!) knyga, tai toks pavydas apima… 🙂 Manau, kad mes, lituanistai, įpratinome programų kūrėjus nesukti galvos apie realybę – maždaug nuleisime jums programą, o jūs jau galvokite, kaip suksitės… Ir išsisukame, bet kiek galima?..

  6. Gaila, jog tiek jau metų vis užmiršti lieka A.Vienuolis, I.Simonaitytė. Taip išeina, kad šie autoriai jau išbraukti iš liet. lit. klasikos .
    Poezijos ryškiai padaugino.
    Taip pat sutinku , jog ,,vėl du kartus suksime lit. istorijos kursą su beveik tais pačiais autoriais ir kūriniais”.
    Mūsų gimnazijoje ir bus problema gauti privalomos lit .
    Atrodo, kad eilinį kartą ,,lituanistams tiks bet kaip ”.

  7. Cituoju iš projekto:,, Paryškinti konteksto autoriai yra privalomi, kiti siūlomi mokytojams pasirinkti priklausomai nuo išsikeltų tikslų ir konkrečių klasių galimybių. Iš konteksto skilties išplėstiniam kursui skirti privalomi kūriniai pabraukti.”

  8. Tikrai pirmas įspūdis, kad mažiau autorių, bet kai pasigilini, tai kyla daug klausimų. Gaila, kad kai kurie kūriniai iškrenta visai, kai kurie patenka į užribį (mokytojo pasirinkimas), o atsiranda nauji, dėl kurių vertės nors gal ir neabejoju, bet keitimo argumentų vis tiek nesuprantu („Hamletas”, „Faustas”, „Mažvydas”, Škėmos pasirinkta novelė? ir t.t.). Komentare kalbama apie iškilių asmenybių
    9ne rašytojų) pristatymą, manau, kad reikėtų pasidomėti, ar apie tai nekalbama per istorijos pamokas.Aišku, po tokių pastabų galima ant lituanistų galvų papilti deguto, kad jie konservatoriai ir nepripažįsta naujovių (kaip buvo padaryta anksčiau).Tačiau ar neargumentuotas žongliravimas tekstais, ypač klasikiniais, yra naujovė? Tad suabejoji, ar netenkinami leidyklų poreikiai. Mes juk taupūs, branginame knygas, tad neparankūs vartotojai verslo rykliams (bet gal per daug pesimistiškai čia aš). Neradau parašyta, iki kada galima svarstyti ir pateikti pasiūlymus, gal žinote (susibėgtume savo rajone)?

  9. Beje, dėl antikos – tikrai keista, kad jos neliko… Būtų įdomu sužinoti programos rengėjų argumentus.

  10. Ne tik dėl antikos, bet ir Biblijos, ir… Be to, tik pirmas įspūdis, jog sąrašas nedidelis. Manau, jog vis tiek turėsime lėkti per tekstus… Kada iš tiesų mokiniai galės reflektuoti tekstą? Sakoma, kad dabartinis skaitytojas neugdomas, bet kaip jį ugdyti, jeigu jis neturi galimybės pabūti su tekstu – reikia skubėti, nes kitaip „pavėluosi į traukinį”. Jau nekalbu apie tai, kad dar ir egzaminui lyg šventai karvei (atsiprašau už palyginimą) reikia įtikti…
    P.S. O kur novelistikos, lyrikos rinkinių konkretūs tekstai?..
    Abejoju, ar tai siūlo atidus, sąžiningai dirbantis mokytojas/-ai praktikas/-ai, vertinantis ir literatūrą, ir norintį ją skaityti…

  11. Tikrai gaila antikos. Rašinių argumentavimas nukentės ne tik dėl jos, bet ir dėl „Hamleto” su „Faustu”. Nors…Kiekvieno mokytojo fantazijos reikalas vienaip ar kitaip įprasminti per pamoką šią klasiką. Prisimenu, kai pradėjau dirbti 1985 -aisiais, tai penktokų vadovėlyje Lenino vaikystę keičiau „Kvailių kaimo” istorijomis ir jų inscenizacijomis. Buvau drąsi, pasirodo.
    Dar noriu pasakyti, kad nelabai įdomus apskritai literatūros sąrašas. O kur naujausia lietuvių literatūra? Pvz. Černiauskaitė, pagaliau mūsų metų knygos, tokios kaip ‘Silva rerum”, pagaliau Granausko „Rūkas virš slėnių” irgi gerų ištraukų yra. Na, Šerelytės gal iš tiesų reikėtų labai kruopščiai kūrinius parinkti, nors mokiniai keikiasi dar riebiau. Nelabai, nelabai man patiko sąrašiukas…

  12. Keli fragmentiški pastebėjimai po pirmojo neatidaus perskaitymo:
    “Paryškinti konteksto autoriai yra privalomi” – tai kodėl jie kontekste, o ne pagrindiniame privalomos literatūros sąraše?
    „Siūloma naujovė – aspektas ‘Epochą reprezentuojančios asmenybės’. Kai kurie iš siūlomų personalijų nėra rašytojai, bet jų biografijos ir asmenybės leidžia giliau suprasti jų gyvenamąjį laiką, Lietuvos ir Europos istorijos ir kultūros vingius” – gal lituanistams užteks literatūrinio ugdymo – istorinį ugdymą patikėkime istorikams, kultūrinį – iš dalies muzikams, dailininkams, teatro mokytojams, literatūrai užteks to, kiek ji savaime ugdo kultūrą, nes yra tos kultūros dalis (dalis, o ne visuma, tad kitas dalis atiduokime tiems, kam jos priklauso), apie asmenybes gali mokiniai kalbėti per etikos, psichologijos, pilietinio ugdymo pamokas.
    “programoje Lietuvos literatūra nagrinėjama kaip atvira pasauliui ir kartu autentiška, unikali, išreiškianti savitą tapatybę ir jos istorinį pasakojimą.” – tai žiaurus literatūros esmės ir prasmės susiaurinimas: toli gražu ne kiekvienas kūrėjas siekė vaizduoti tapatybės paieškų istorinį pasakojimą. Literatūra prasminga tiek, kiek išreiškia bendražmogiškus dalykus, o ne istoriją.
    Ar nurodyti aspektai yra privalomi???
    Pasigedau literatūros kaip mokslo, pavyzdžiui, perskaityti kūrinį pagal įvairias interpretacijos mokyklas :D.
    O šiaip vis kirbėjo velniukas: vaikai egzaminui rinksis samprotavimą, tad skaitykite, ką norite ir kokiais norite aspektais :D. Apskritai programoje pasigedau Egzamino aprašymo (kitų dalykų programose yra net procentiniai įvairių temų santykiai egzamine).

  13. Be abejo, visiškai nieko nežinome apie būsimąjį egzaminą. Juk pagal šią programą mokysis jau dabartiniai dešimtokai- būsimieji vienuoliktokai?

  14. Mokytojai Violetai (ir mums visiems): iš esmės nieko svarstyti negalime, kol nematome egzamino kaitos. Jei bus kaip iki šiol – egzaminas sau, o programa – sau, tai tegul deda ką nori, nurodo kokius nori aspektus, bet jei egzaminą keis, tada jau rimtas pokalbis, deja, kol kas net neįmanomas, kol neturime programos visumos, t.y. kalbinio ugdymo. Gal pagaliau literatūra ir kalba vėl atskirtos? Iš programos taip atrodo, nes abi dalis ruošia atskiros grupės, jokių sąsajų nė su žiburiu nerasi. Dar dėl egzamino – programoj nėra literatūros mokslo, taigi ir interpretacijos galimybių, nes siejimas su kontekstu – tai ne interpretacija, tai tiesiog grynos žinios, net ne gebėjimai; tai gal interpretacija, kaip tokia, naikinama?

  15. Labas rytas:) Jei gerame klausime yra 50 proc. atsakymo, tai, gerb. Regina, turbūt interpretacijos tikrai neliks. Ir gerai, tik vienetai jos ir galėjo mokyti. Antra, asmenybė – tai ne literatūra. Ir taip jau mokome per daug konteksto, o ne teksto:)

  16. @milda.l
    Mildai: galima paprognozuoti baisesnį scenarijų nei interpretacijos naikinimas: o kas neleis viršuj sėdintiems ir toli matantiems sugalvoti grąžinti a la literatūrinį rašinį? 10 kl. labai ryškus bandymas tai daryti, tik dar galvočiai nedrįsta net pavyzdžio paskelbti, kad jų galvų nenukirsdintų. Gal tai pirmas žingsnis į abitūros egzamino reikalavimų keitimą?
    Logiškai mąstant, net ežiukui aišku, kad esant dabartiniam egzaminui nė vienas normalus mokytojas nesileis į tas senosios literatūros (?) džiungles, šiandien istorikai iš mūsų juokėsi, kai pasakiau, kad privaloma bus skaityti „Radviliadą” ir mokytis istorinių asmenybių biografijas ir „pagražintas” asmenybes.
    Jau čia ne vienas labai taikliai pastebėjo, kad programa savo „stuburu” atkartoja 9-10 kl. kursą, o juki pirminis sumąstymas keičiant programas buvo kitoks: 9-10 kl. – istorinis principas, literatūros ir kultūros epochos, kryptys, kontekstai, o 11-12 kl. – TEMINIS principas (teminiai ciklai). Kur visa tai pasimetė? Kokį homunkulą vietoj programos dabar regime? Absoliučiai nepamatuota kūrinių atranka. Manau, kad Ieva Simonaitytė tautinei tapatybei ir Lietuvos istorijos vingiams suvokti tinka šimtąkart labiau nei „Radviliada” ar Sarbievijus, na, o „šmugelnystės” tema Lietuvoje tikriausiai niekada nepasens :D. O kur visa šiuolaikinė literatūra, argi užtenka jaunam žmogui žinoti R.Granauską, kad galėtų diskutuoti apie dabartinę literatūrą ir jos tendencijas? Mes nemokysim mokinio skaityti šiuolaikinių tekstų??? Keisim juos XIV a. „aktualijomis”?
    O kaip dėl programos apimčių mažinimo? Buvo 27 autoriai, dabar 34…
    Oi, dar vienas klausimas: jei programoje nurodyti konkretūs privalomi eilėraščiai, ar tai reiškia, kad būtent jie bus duoti kaip interpretacijos tekstai per VBE?

  17. Taigi kiekvienas tempia maršką ant savęs: pažiūri, kas rengė programą, ir jau daugmaž gali spėti, koks laikotarpis ar literatūra dominuos:) Trūksta globalaus žvilgsnio į mūsų literatūrą, ypač į šiuolaikinę. Bet ko norėt – nėra rimtos kritikos, neaišku, kas yra kas, kokia to šiuolaikinio vieno ar kito kūrinio vertė. Kiekgi viena prof. Daujotytė gali rašyt? Toks įspūdis, kad programa labai jau skubotai sumesta. Protingi lituanistai idėjų pamėtės, papildys (vargu ar išbrauks ką, taigi geriau nieko nepasigeskim) ir štai, gatava. O apie šiuolaikinę literatūrą kalbant, tai patiko – nepatiko vos ne vienintelis vertinimo kriterijus. Ai, dar vienas – jei autorius miręs, tai gal jau ir vertingas. Perfrazuojant Kemzūrą, nieko gera mums neduota, o atimama viskas – laikas, nervai ir akys:):)

  18. @milda.l
    Milda, paskutinį Jūsų komentaro sakinį reikėtų aukso raidėmis įrašyti kaip motto visai programai: „Perfrazuojant Kemzūrą, nieko gera mums neduota, o atimama viskas – laikas, nervai ir akys 🙂 🙂 ”
    Ką manote apie „asmenybių” sąrašą (monsinjoras K.Vasiliauskas, Pacai, kažkoks partizanas ir t.t.) ir privalomą jų studijavimą per literatūros pamokas? Būsim paskutiniai liaušiai, jei tylėsim…

  19. Geriau ne aukso raidėm įrašykit, o slaptažodį pagaliau duokit:):):) Yra toj programoj ir nemažai gerų dalykų, man tai ji į gerą špargalkę panaši – ir kontekstai, ir asmenybės. Tik sakau, trūksta pagarbaus ir globalesnio požiūrio į v i s ą mūsų literatūrą, skaidrios ir pamatuotos atrankos, vientisumo – nežinau, aš tik paprasta vargstanti mokytoja.

  20. Yra tai yra tų gerų dalykų (jų ir privalo būti), bet, ar nebus taip, kaip šiemet- knaisiosimės po senąją literatūrą, o egzamine patieks tik modernistų tekstus.

  21. Laba diena. Žaviuosi asmenybėmis, ypač R.Diliene, kuri „kovoja” ir čia, ir „Avily”, ir „Dialoge”, kad tik nenumarintume lietuvių kalbos. Ačiū. Tik negirdi mūsų…
    Apie programą ir aš mąstau. Man liūdna, nes vaikams ir aš, gimusi 20–ojo amžiaus vidury, esu iškasena, o ką kalbėti apie mūsų senąją literatūrą, kurios tiek daug šitoje programoje?
    Ar jūsų vaikai skaito? Mano, nelabai. Ką ten nelabai. Tik ištraukas…
    Kontekste apie 80 autorių. Mano vaikams tai daug, labai daug. Jie nebesuvokia esmės. Nubėgsim paviršium. Nuo kai kurių autorių ir aš bėgčiau. Gėda, bet…
    Tai kada skaitysim? Per pamokas? Ar spėsim?
    Sunkiai maniškiai skaito ir Donelaitį. Nebežino, kas ta vyža. Ir daugelio, mano manymu, tokių paprastų žodžių… O čia..
    Atsiprašau. Išsiliejau. O kam daugiau, jei ne jums…

  22. @Genovaitė
    Mūsų visų balsas labai svarbus, nors taip ir neatrodo. Paprasčausiai mūsų komentarai neleidžia ministerijai sakyti, kaip kad jau buvo ne kartą, kad, pavyzdžiui, „DOKUMENTUI NEPRITARĖ TIK PENKI MOKYTOJAI”. Dabar akivaizdu, kad ne penki ir kad ne kosmetines pataisas siūlo… Ką darys su tokia programa mokyklos, kurių vaikai daugiausia tik mokyklinį egzaminą laiko? Juk A ir B lygis beveik nesiskiria, bent jau kokybe nesiskiria. Be to, tie PRIVALOMI??? aspektai grąžintų lituanistus į gūdų sovietmetį, kai tereikia partijos mintis atkartoti.”Partija” dabar kita, veiklos principai tie patys. Kodėl viskas daroma literatūros sąskaita? Gal kaip tik bijoma, kad dabartiniai literatūros pateikimo principai išugdys per daug savarankiškai mąstančias asmenybes, tad ir grįžtama prie „proletariato diktatūros”.

  23. Taip, mūsų visų balsas tikrai yra svarbus- juk pagal šitą programą dirbsime mes. Ir egzaminui vaikus ruošime mes.
    Kai šiandien ,,Lituanistų avilyje” paklausiau, iki kada galima siųsti pasiūlymus, atsakyta gana išsamiai, beje, prašoma ir mūsų pagalbos. Štai gerb. Z. Nauckūnaitės atsakymas:

    Pastaboms ir pasiūlymams dar bus visas mėnuo (jei ne daugiau). Spalio pabaigoje numatytos keturios išvykos į rajonus – pristatysime programos projektą, susirinksime konkrečius pasiūlymus, diskutuosime dėl VBE. Dabar laukčiau tik pirmo įspūdžio – ar tinka tokia literatūros programos koncepcija.

    „Lituanistų miestelio“ prašyčiau padiskutuoti ir apie būsimą VBE: tai, kad visos iki šiol buvusios egzamino užduotys „sudegė“, niekam ne paslaptis. Tačiau kokį norite matyti VBE 2013 metais? Rašinys – taip. Tik koks?
    Dabar, kaip sakoma, domiuosi gerąja patirtimi. Iš nemažai peržiūrėtų piimtina atrodo Vokietijos Heseno žemės ir Tarptautinio balaureato mokyklos patirtis, nes egzaminas turi tikrinti būtent tai, ko mokome.

    Vokietijos (Heseno žemės) patirtis

    • Kiekvienas abiturientas PRIVALO laikyti vokiečių kalbos egzaminą.

    • Yra pagrindinis (bazinis) lygmuo ir sustiprintas lygmuo.

    • Abiturientai turi literatūros sąrašą, kuris kasmet atnaujinamas.Jame – tik vokiečių rašytojų kūriniai (sustiprinto lygmens sąrašas platesnis).

    • Rašoma tema „pagal perskaitytą kūrinį” (temos pateikiamos centralizuotai).

    • Egzamino trukmė ir temos skiriasi pagal lygmenį .

    • Žodžiu egzamino turinys – taip pat temos iš kūrinių (temas parenka vietinis mokytojas, bet tvirtina švietimo skyriaus dalykinė komisija).

    Tarptautinio bakalaureato mokyklos patirtis

    Rašomas samprotavimas iš literatūros

    Abiturientas privalo remtis 2 kūriniais

    Vienas iš privalomos literatūros sąrašo

    Kitas – laisvai pasirenkamas

    Temų pavyzdžiai:

    • Įrodykite arba paneikite teiginį, kad svarbiausia kūrinio dalis yra pabaiga.

    • Kūrinio įdomumą lemia vyrų ir moterų santykiai.Įrodykite arba paneikite.

    • Kaip romantikai vaizdavo gyvenimo idealą?

    • Šiuolaikinės ir klasikinės literatūros požiūris į X…

    O ką manote Jūs?

    Be to, neužmirškime, kad iš vieno rašinio 100 taškų „neišspausime“, todėl turės būti dar viena užduotis raštu. KOKIA? Štai kur klausimas!..

    Ačiū!

    Taigi turime bemaž mėnesį laiko. Gerai įsiskaitykime, apsvarstykime ir , jei turime, pateikime pasiūlymus. Galime juk tai padaryti ,,centralizuotai” 🙂 Panašiai, kaip laišką kad rašėme. Manau, kad reikėtų teikti konkrečius pasiūlymus: ką siūlytume keisti, į ką, kokį norime turėti egzaminą?…
    Jei pasiūlymus siųsime kiekvienas atskirai, jie, gali būti, pasimes popierių jūroje 😀

  24. Tikrai labai pritarčiau centralizuotam pasiūlymų teikimui, nes visi kiti siuntimai toliau šiukšlių dėžės nekeliauja :(.
    Pirmasis įspūdis dėl pasiūlytų VBE variantų: abu BAISŪS, vienas už kitą baisesni. Eseno žemės patirtis netinka dėl paprastos priežasties – jų vadovėliuose yra viskas iki paskutinio taško, ko reikia per egzaminą. O ką turime mes? Riestainio skylę? Dešimtokams jau šįmet bus ta paslaptinga trečioji užduotis – rašinys pagal kūrinį ar grožinį tekstą, o kur jų pavyzdžiai, mokymo metodikos? Kad suprastumėte, kiek ŠMM mums padės, pajuokinsiu: draugė iš ministerijos (ne lituanistė) sakė, kad Nida visus įtikinėja, kad jau nuo rugsėjo mes pasiruošę dirbti pagal naujas vidurinio ugdymo programas ir NET VADOVĖLIAI DABARTINIAI TAM TINKA, NIEKO KEISTI NEREIKIA.
    Bakalaureato temos KVAILOS, ir tai dar švelniai pasakyta… Vadinti tokius kliedesius SAMPROTAVIMU? Gerai, raskite programoj (naujoj), kur reikalaujama analizuoti kūrinių pabaigas – jų rūšis, funkcijas, kompozicinį vaidmenį… Pabaiga priklauso ir nuo literatūrinės krypties estetikos, ir nuo autoriaus individualaus stiliaus, „braižo”, ir dar daug nuo ko – kiekvienas kūrinys – tai atskiras atvejis. Tai gal vaikai disertacijas rašys? Be pasiruošimo??? Nes pagal programą studijuos Pacų asmenybes, sukilėlių kovas, istorijos peripetijas… Galų gale – ar to septyniolikmečiams reikia? Ignoruosime literatūros, kaip savęs pažinimo pasaulyje, vaidmenį?
    Aš noriu emigruoti iš šitos durnių šalies…

  25. Bandžiau gilintis į programą. Eksperimentavau- išbraukius nemažai sąrašiuko pavardžių ir pavadinimų, o kai ką pakeitus, būtų visai visai nieko (paskui savo ,,sąrašiuką” pridėsiu, dar noriu paredaguoti). Beje, labai nustebau, jog prie konteksto autorių radau E. Mieželaičio ,,Žmogų”. Man ši detalė labai iškalbinga 🙂
    O dėl egzamino, mano pasiūlymas būtų toks- dar gerokai apkarpius šią programą, MBE egzaminą laikantiems tebūnie privalomi tik lietuvių (savo tautos) autorių kūriniai, o VBE- lietuvių ir užsienio literatūros atstovai (ir tik žymiausi,kurių kūryba tikrai pripažinta vertinga, o ne tik patinkanti kam nors iš mūsų ar programos sudarytojų).

  26. Tegu atvažiuoja už mane sąsiuvinių pataisyt ir dokumentų sutvarkyt programos rengėjai, o aš pastudijuosiu ir išsamiai išbraukysiu tą programą.

  27. @milda.l
    Šiaip tai Jūs velnioniškai (kaip pasakytų P. Širvys) teisi 😀 Bet vis, kaip kokiam F. Kafkos Josefui K., dar lyg ir yra vilties spindulėlis- gal išgirs, gal įsiklausys…

  28. Šeštadienis, žmonės, o ryt sekmadienis:) suprantu, kad jei tylėsim, tai ir turėsim, ką numes. Bet kažkodėl atrodo, kad jei ir netylėsim, tą patį turėsim. Nežinau, čia rimtai reikia studijuot, o kada? Ar tai mūsų darbas? Ar jūs matote ten savo pavardes?

  29. Tuoj užmušiu ir iniciatyvą obuolius rinkt, nes aš tai vyną gurkšnoju 🙂 🙂

  30. Programą numetė, o dabar patiems ir egzamino formą susigalvoti? O jei nesugalvosime, tai egzaminas bus kaip Heseno žemėj? 😀 Mano nuomone, reiktų vėl atskirti teksto kūrimą nuo testo – kaip buvo anksčiau, bet teksto kūrimą padaryti neprivalomą – tegu rašo tie, kas ruošiasi stoti į lietuvių filologiją ar žurnalistiką. Kol buvo dvi egzamino dalys, srautai panašiai ir pasiskirstydavo – testą dauguma laikydavo valstybinį, intrepretaciją rašydavo mokykloje, o interpretacijos rašymą, kaip VBE, rinkdavosi vienas kitas – kaip minėjau, siejantys savo ateitį su filologija ar žurnalistika. Jau tada sakiau, kad reiktų mokinius išvaduoti nuo privalomo teksto kūrimo, pakaktų testo. O jei paliekame teksto kūrimą privalomą, tegu jis būna tikslingas – tikrinantis jų socialinius gebėjimus (dabar gi tai taip populiaru), pvz., gebėti parašyti motyvacinį laišką darbdaviui ar atrankai į konkursą (tai gali pasirodyti vaikiškai lengva užduotis, bet kai prieš metus teko tai pačiam daryti, teko gerokai padirbėti). Anglų k. egzamine teksto kūrimo – laiško rašymo – užduotis yra konkrečiai apibrėžta ir tikslinga. O teksto kūrimą, susijusį su literatūra, palikti VBE – kaip neprivalomą, o pasirenkamą tiems, kam reikia.

  31. O apskritai tai obuolių rinkimas prasmingesnis darbas nei beviltiškas rašymas su šakėm ant vandens 🙂 Ir vyno gurkšnojimas, kas be ko 🙂 Ech… 😀

  32. Programos , programos …. Et, kviečiu, mieli kolegos, į svečius, nes kepu bandelių. Visiems užteks !

  33. Birželio pradžioje N. Poderienė susitiko Kaune su lituanistais. Tada ji teigė, kad vidurinio ugdymo programoje bus 20-22 autoriai – maždaug po vieną kas mėnesį. O vadovėlių naujų nebus, nes ministerija už juos neatsako – čia jau grynai komercinis dalykas! Anot N. Poderienės, kam mokytojui tas vadovėlis, pasiskaitys http://www.pedagogika.lt …O kai paklausiau apie egzamino formą, , atsakė, kad egzamino vizijos nėra, diskutuokim. Savo klausimu lipau dar aukščiau: ko siekiame literatūros mokslu, kokį žnogų siekiame išugdyti? Atsakymo nebuvo! Man atrodo, kad čia ir yra didžiausia bėda. Jei turėtume tikslą, tada ir galvotume apie priemones jam pasiekti (ir konkrečią lietuvių kalbos, literatūros programą).
    Užsiminiau ir apie raštingumo ugdymą 11-12 klasėje (paaiškino, kad programoje nėra, baigta 10 kl.). O kas man iš to? Literatūros istorija irgi ,,baigta” 10kl. Buvę mokiniai teigia, kad aukštosios mokyklos ypatingai reikalauja gramatinio raštingumo. Tai parašiau beveik pritardama Vytauto išsakytoms mintims.
    P.S. Kaip gauti slaptažodį? Net rusų programos negaliu perskaityti…

  34. Man irgi atrodo, kad tie kurie studijuos žurnalistiką, filologiją – tegu rašo interpretaciją ar samprotavimą, bet kam rašyti tiems, kas nestudijuos… Ir iš tikrųjų, ko siekiame literatūros mokslu – atbaidome vaikus nuo knygų, jie nenori skaityti jokių kūrinių….

  35. Per plati konteksto dalis, ją reikėtų susiaurinti( apsiriboti 2-3 skirtingais šaltiniais.).Apskritai per daug dėmesio istorijai, vargu bau, ar šiuolaikiniam mokiniui įdomi „Radviliada”ir pan. Keista, kad kursas pradedamas nuo raštijos pradžios.

  36. O ką veiks tie, kurie nestudijuos filologijos? Kablelius dėlios? Nosines kabins? Mielieji, tik jau ne tai… visai neblogas gerb. Zitos siūlymas. Nereikėtų žaisti su neprivalomomis pasirenkamomis egzamino dalimis. Nustumsime dalyką į patvorį.

  37. O aš manau, kad taisyklingai parašyti ir sudėlioti skyrybos ženklus yra pakankamai sudėtinga užduotis. Dėliodavom, kaldavom, o pasiklausykit, kaip televizijoj „žymūs” žmonės kalba. Susireikšminom, sugalvojom visus filosofais padaryti, tai ir turim vargšų, prakaituojančių su tais kabliukais ir nosinėm. Čia juk gimtoji kalba!MBE ir galėtų patikrinti bendrą raštingumą ir išprusimą (testas: 1d.- kalbos dalykai,2d. – teksto suvokimas ir pastraipos/samprotavimo kūrimas tekste nagrinėta tema). Aišku aš čia impulsyviai, tačiau, matyt, reikėtų rimtai galvoti. Branda yra branda, o ne kažkokios abrakadabros. O VBE galėtų būti sunkesnės gilesnės užduotys, bet nereikėtų traumuoti tiksliukų. O paskui varinėjam kalbas, kad nesidomi knygomis, literatūra. Sukūrė „specialistai” „protingą” programą,egzaminą, tai ir užmušinėjam vaikus. Rašinį pagal reikalavimus parašyti, tai ne šiaip kalbas pavarinėti. Įdomu, kaip sektųsi patiems užduočių kūrėjams? O siūlymas man irgi sukelia neigiamas emocijas: vis žvalgomės į vakarus ir meldžiamės. Nesakau, kad nereikia pasimokyti iš kitų patirties, bet PASIMOKYTI, o ne kopijuoti logiškai neapmąsčius. Ar viskas tuose vakaruose taip tobula ir gera. Trūksta pasitikėjimo savimi. Reikėtų vis video apie lietuviškumą pažiūrėt.

  38. Jau yra visas projektas .Šiandien pasirodė kalbinė dalis. Man pikta, nes diskusija ministerijoje jau trečiadienį.

  39. @pakalnute
    Pradėjau manyti- kas iš to?… Maža vilties, kad kas į mus įsiklausys. Man arodo, kad viskas jau yra nuspręsta.
    O dėl egzamino, tai aš visai nieko prieš samprotavimą. Tobulinkime, ką esame pradėję, nebešokinėkime. Įsveskime (patobulinkime) sutartines patirčių sąvokas, susikurkime metodiką. Kas iš to, kad kas keli metai vis griebiamės kažko naujo?…
    Pasisakau prieš interpretaciją ir teksto suvokimą. Arba teksto suvokimas tebūnie iš grožinio kūrinio, publicistiką palikime samprotavimui.

  40. Geri pasiūlymai…
    Gal bent Z. Nauckūnaitei priminti, jog yra pasiūlymų, kuriuos būtina svarstyti… Jų atmetimas turi būti svariai paaiškintas. Jeigu liks paskutinis projektas (apie pirmąjį net negalvoju), tada iš tiesų, kaip gerb. Regina sako, geriau emigruoti………

Komentarai Išjungti.