Kalbėjimas. ,,Lietuvių literatūroje gamta dažnai tampa svarbiu veikėju, padedančiu žmogui geriau suvokti save”

XIXa.vidurio poeto Antano Baranausko kūriniuoseo kūriniamsio daiktų sodrumas. jama ijos Ragana, Salomėja Nėris. aptinkame itin artimą bendravimą su gamta ir jos pažadinto žmogaus dvasios atsiskleidimą, vaizdų emocinį turtingumą.
Jo kuriamuose vaizduose įpintos gyvos ir švelnios spalvos, šviesos ir šešėlių žaismas.„Anykščių šilelis“-reikšmingiausias Baranausko kūrinys, kuriame apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys. Su didele poetine jėga, su apčiuopiamu konkretumu poetas savo kūrinyje pavaizduoja senovės Lietuvos miško gyvenimą. A.Baranauskas gamtoje įžvelgia paslaptingą jėgą, kuri vėl ir vėl traukia lietuvį į mišką. Vaizdų kaitą poemoje lydi intensyvaus jausmo bangavimas: kūrinyje suvokiame ne tiktai gamtos gyvenimą, bet ir su juo susipynusį ir juo reiškiamą turtingą vidaus pasaulį. < …>

Lietuvių literatūroje gamta dažnai tampa svarbiu veikėju, padedančiu žmogui geriau suvokti save

_____________________________________________

Prezentacija: Lietuvių literatūroje gamta dažnai tampa svarbiu veikėju, padedančiu žmogui geriau suvokti save. Eglė Kinderytė

__________________________________

Lankytojų (mokinių) atsiųsti darbai. Klaidos netaisytos.

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →