TESTAS 12 KLASĖS MOKSLEIVIAMS
Dalyvio vardas, pavardė …………………………………………………………………………………………………………..
Mokykla, klasė ……………………………………………………………………………………………………………………….
Mokytojo vardas, pavardė ……………………………………………………………………………………………………….
ĮRAŠYKITE PRALEISTAS RAIDES, SUSKLIAUSTUOSIUS ŽODŽIUS PARAŠYKITE DRAUGE AR SKYRIUM, KUR REIKIA, PADĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.
Koks paprastas klausimas o vien jį išgird_s susim_stai sunerimsti. Kai kam atrodo kad šito klausti ……… (netgi, net gi) negalima. Tai politiškai nekorektiška. Juk band_damas save apsibrė_ti tarsi atskiri nuo kitų o ieškodamas ger_j_ savo tautos sav_bių _žeidi kaim_nus.
Ir tai nėra vien pusamžį en_tos tautos menkavertiškumo kompleksas. Klausimas daug sudėtingesnis. Aiškesni atsak_mai rasis tik iš plačios diskusijos. Be nuvalkiotų stereotipų ir senatviškų verkšl_nimų. Antraip išsivadav_ iš sovietinio mankurtizmo toliau t_liai grim_ime į lėkštą žmonių ……………..( betapatybės, be tapatybės) b_seną.
Reikia suvokti naują real_bę. Tautybė jau nėra kažkas _ievo duota ir nekeičiama. Juk jeigu net žmogaus l_tis imama laik_ti socialiniu konstruktu ir apsisprendimo reikalu ką kalbėti apie naci_nalumą?
Ir niekas nieko dabar nesistengia t_syti nutautinti per jėgą. V_ksta savaiminis laisvas procesas. Dar_k ką nori. B_k kas tik nori.
Taigi visiškai tam nepasireng_ mes staiga atsid_rėme beveik begalinės nem_žtančio pasirinkimo laisvės j_roje. Tau nepatinka būti lietuviu? Rinkis kitą taut_bę! Važiuok kur geriau br_zginkis apie duris integruokis ir……………( gal būt, galbūt) b_si laimingas. Žinoma kurį laiką turėsi tapat_bės problemų tačiau bent jau tavo palikuon_s naujoje tėvynėje jausis kaip namie. Tu b_si suteik_s jiems ……………..( ne vien, nevien) mater_linę bet ir psichologin_ gerovę.
Taigi turime s_moningai kurti lietuvio tapat_bę! Lietuvio kuris nėra kompleksuotas bail_s. Kuris yra atviras pasauliui tačiau tvirtas sav_je. Kuris žino kad būti lietuviu yra jėga. Kad tai privilegija o ne prakeikimas.
Pasinaudosiu tam tikru simboliu. Šią Vasario 16-ąją kartu su užen_tos tautos poeto Justino Marcinkevičiaus mirtimi baigėsi viena epocha. Didysis poetas personifikavo ištisą psichologinį tipą žiaurių istorijos vėjų blaškomą kaimietį kuris g_nėsi bandė prisitaik_ti savaip kovojo ir ieškojo šaknų savo apleistoje žemėje.
Tai uždaryk mane Tėvyne savyje o Tu man atsakai aš tavo laisvė! Ši atgimimo laikų himno eilutė atskleidžia nat_ralų saugumo ilgesį ir kartu ateities proveržio galim_bę. Laisvė tai jau ………… (ne kaimiečio, nekaimiečio) dalia! Iš valstietiško paveldo mes nesigr_žydami judame žygin išsirengusio bajoro tapat_bės link.
Galingos analogų neturinčios pokario rezistencijos taip pat negalime nuleisti vien iki kovos už žemę. Kilnumo ir pasiaukojimo momentas čia akivaizdž_ stipresnis. Užtenka perskaityti Lietuvos Laisvės Kovos S_j_džio 1949 metų _asario 16-osios deklaraciją. Tokį žmogaus orumo ir laisvės pašlovinimą gali sukurti tik kilnios tautos lyder_.
Taigi tikro lietuvio dvasia yra laisva kilni ir karinga. Gal trivialu sakyti bet kol kas ši dvasia geriaus_ atsiskl_džia krepšin_je. Tai ne t_synės o labai inteligentiškas žaidimas kuriam b_tina lyderystė ir kartu gebėjimas aukotis nesavanaudiškumas. Čia turi derėti protas ir intuicija pol_kis ir dar_štumas.
Ši visok_riopa krizė yra tinkamiausias laikas s_moningai save m_styti. Ieškoti kelių į ateitį. Suprasti, ko mes iš tikr_j_ geidž_me. Ir kodėl mums geriausia b_ti ne kuo nors kitu o lietuviais.
Ką mes apie save galvosime tokie ir būsime.
Pagal Saulių Stomą
TESTO 12 KLASĖS MOKSLEIVIAMS ATSAKYMAI
Dalyvio vardas, pavardė …………………………………………………………………………………………………………..
Mokykla, klasė ……………………………………………………………………………………………………………………….
Mokytojo vardas, pavardė ……………………………………………………………………………………………………….
ĮRAŠYKITE PRALEISTAS RAIDES, SUSKLIAUSTUOSIUS ŽODŽIUS PARAŠYKITE DRAUGE AR SKYRIUM, KUR REIKIA, PADĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.
Koks paprastas klausimas, o vien jį išgirdęs susimąstai, sunerimsti. Kai kam atrodo, kad šito klausti netgi negalima. Tai politiškai nekorektiška. Juk bandydamas save apsibrėžti, tarsi atskiri nuo kitų, o ieškodamas gerųjų savo tautos savybių įžeidi kaimynus.
Ir tai nėra vien pusamžį engtos tautos menkavertiškumo kompleksas. Klausimas daug sudėtingesnis. Aiškesni atsakymai rasis tik iš plačios diskusijos. Be nuvalkiotų stereotipų ir senatviškų verkšlenimų. Antraip, išsivadavę iš sovietinio mankurtizmo, toliau tyliai grimsime į lėkštą žmonių be tapatybės būseną.
Reikia suvokti naują realybę. Tautybė jau nėra kažkas Dievo duota ir nekeičiama. Juk jeigu net žmogaus lytis imama laikyti socialiniu konstruktu ir apsisprendimo reikalu, ką kalbėti apie nacionalumą?
Ir niekas nieko dabar nesistengia tąsyti, nutautinti per jėgą. Vyksta savaiminis laisvas procesas. Daryk, ką nori. Ir būk, kas tik nori!
Taigi, visiškai tam nepasirengę, mes staiga atsidūrėme beveik begalinės nemąžtančio pasirinkimo laisvės jūroje. Tau nepatinka būti lietuviu? Rinkis kitą tautybę! Važiuok kur geriau, brązginkis apie duris, integruokis ir galbūt būsi laimingas. Žinoma, kurį laiką turėsi tapatybės problemų, tačiau bent jau tavo palikuonys naujoje tėvynėje jausis kaip namie. Tu būsi suteikęs jiems ne vien materialinę, bet ir psichologinę gerovę.
Taigi, turime sąmoningai kurti lietuvio tapatybę! Lietuvio, kuris nėra kompleksuotas bailys. Kuris yra atviras pasauliui, tačiau tvirtas savyje. Kuris žino, kad būti lietuviu yra jėga. Kad tai privilegija, o ne prakeikimas.
Pasinaudosiu tam tikru simboliu. Šią Vasario 16-ąją, kartu su užengtos tautos poeto Justino Marcinkevičiaus mirtimi baigėsi viena epocha. Didysis poetas personifikavo ištisą psichologinį tipą: žiaurių istorijos vėjų blaškomą kaimietį, kuris gynėsi, bandė prisitaikyti, savaip kovojo ir ieškojo šaknų savo apleistoje žemėje.
„Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, o Tu man atsakai: aš tavo laisvė!“ Ši atgimimo laikų himno eilutė atskleidžia natūralų saugumo ilgesį ir kartu – ateities proveržio galimybę. Laisvė – tai jau ne kaimiečio dalia! Iš valstietiško paveldo mes nesigrąžydami judame žygin išsirengusio bajoro tapatybės link.
Galingos, analogų neturinčios pokario rezistencijos taip pat negalime nuleisti vien iki kovos už žemę. Kilnumo ir pasiaukojimo momentas čia akivaizdžiai stipresnis. Užtenka perskaityti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 metų Vasario 16-osios deklaraciją. Tokį žmogaus orumo ir laisvės pašlovinimą gali sukurti tik kilnios tautos lyderiai.
Taigi tikro lietuvio dvasia yra laisva, kilni ir karinga. Gal trivialu sakyti, bet kol kas ši dvasia geriausiai atsiskleidžia krepšinyje. Tai ne tąsynės, o labai inteligentiškas žaidimas, kuriam būtina lyderystė, ir kartu – gebėjimas aukotis, nesavanaudiškumas. Čia turi derėti protas ir intuicija, polėkis ir darbštumas.
Ši visokeriopa krizė yra tinkamiausias laikas sąmoningai save mąstyti. Ieškoti kelių į ateitį. Suprasti, ko mes iš tikrųjų geidžiame. Ir kodėl mums geriausia būti ne kuo nors kitu, o lietuviais.
Ką mes apie save galvosime, tokie ir būsime.
(Pagal Saulių Stomą)
