TESTAS 11 KLASĖS MOKSLEIVIAMS
Dalyvio vardas, pavardė …………………………………………………………………………………………………………..
Mokykla, klasė ……………………………………………………………………………………………………………………….
Mokytojo vardas, pavardė ……………………………………………………………………………………………………….
ĮRAŠYKITE PRALEISTAS RAIDES, SUSKLIAUSTUOSIUS ŽODŽIUS PARAŠYKITE DRAUGE AR SKYRIUM, KUR REIKIA, PADĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.
Pagaliau prasidėjo pavasaris nepanašus į jokį kitą Tomo g__venime. Ko gero ne (tik) ____________________todėl kad itin staigiai tirpo sniegas ir ne (paprastai) ___________________________ skai__čiai spindėjo saulė. Dar ir todėl kad jis ne (sėdėjo)__________________ rankas sudėjęs ir ne (laukė) __________________ kol išsiskleis lapai žolyne pasirod__s gelsvi švento Petro rakteliai o vakarais kr__muose atsilieps lakštingalų pliauškėjimas. Ėjo pasitikti pavasario vos (tik) ____________ ėmė garuoti žemė užlieta giedros šviesos ir žin__sniuodamas į Barkūnus dainavo ir švilpavo mostiguodamas lazda. Miške už Barkūnų kur jis __lindo tuojau po vid__rdienio kilo noras išsinerti iš savo kailio ir pavirsti visu tuo kas yra aplinku___; kažkas spro__dino iš vidaus kad net maudė ir norėjosi kl__kti iš susižavėjimo. Jis slinko pat__liukais kad po kojomis netrakštelėtų nė šakelė o išgirdęs menkiausią atgarsį ar šlam__sį iš (syk) __________ suakmenėdavo. Tiktai šitaip patenkama į paukščių pasaulį nes paukščiai bijo ne (paties) _____________ žmogaus o judesių. Aplinku__ jį vaikštinėjo taškuotieji strazdai kuriuos mokėjo atskirti nuo pilk__jų jų plunksnos ant galvos melsvos o ne pilkšvai rudos. Eidamas aplink au__štą eglę pamatė kad storasnapiai ten jau susisukę g__žtą būtų pražio__sojęs kėkštų lizdą jei ne jų neramus tarškėjimas. Taip jis čia bet gerokai paslėptas kad iš apačios niekas nė ne__tartų. Tos jaunos eglės šakos karojo prie pat žemės todėl iš (pradžių) _____________ lipo lengvai bet juo auk__čiau juo sunkiau nes tanku o sp__gliai it adatos badė veidą. Suprakaitav__s apsibraiž__s iškišo galvą viršūnėj__ prie pat lizdo. Si__bavo įsikibęs į plonytį stiebą o paukščiai puolė jį iš viršaus su beviltišku r__žtu aiškiai ketindami smo__ti sparnais ir tik paskutinę akimirką nugalėdavo baimė susitvardydavo ir gr__įždavo kad už valandėlės vėl pradėt__ antp__lį. Rado ketur__s šviesiai melsvus kiaušinėlius aptėkštus r__džių spalvos dėmelėmis bet nelietė jų. Kodėl (gi) ___________ dauguma paukščių deda šlakuotus kiaušinius?
Gr__žo apsvaig__s nuo pastebėtų __domybių nuo miško pavasario kurio gražumas imasi ne (iš) (kokių) _______________________ atskirų dalykų bet iš viltingo choro susidedančio iš tūkstančio balsų. Smaili__se virš__nėse juoduojanči__se vakaro dangaus fone savo melodijas ving__riavo strazdai. Auk__tai mekeno perk__no oželiai tarsi avinukai lakstantys ka__kur toli už rusvai žalio šilko atspalvių. Antanina girdėdama tuos garsus aišku sakė kad tai burtininkė Ragana jodinėja ant velnio paversta skraidančiu ožiu ir kankina jį badydama pentinais. Tačiau Tomas žinojo jog tas garsas tai tik savotiškas jų plunksnų švagždesys ir nieko daugiau.
Graži__jai Barbut__i jis įteikė puokštę rausvų žalč__lunkio žiedų kvep__nčių nelyginant h__cintai. Priėmė su maloninga veido išraiška. Ponas Romualdas pasakė ka__ką dėl ko Tomas prarado __mą ir tur (būt) ___________ net perb__lo iš pavydo. Gal (būt)______________ gailestis o gal palanki nuom__nė apie Tomo sugebėjimą pasiversti miško dvasiomis nulėmė kad Romualdas paklausė Važiuosi
Pagal Česlavą Milošą
Rašybos klaidų _______
Skyrybos klaidų _______
Iš viso klaidų _______
TESTO 11 KLASĖS MOKSLEIVIAMS ATSAKYMAI
Dalyvio vardas, pavardė …………………………………………………………………………………………………………..
Mokykla, klasė ……………………………………………………………………………………………………………………….
Mokytojo vardas, pavardė ……………………………………………………………………………………………………….
ĮRAŠYKITE PRALEISTAS RAIDES, SUSKLIAUSTUOSIUS ŽODŽIUS PARAŠYKITE DRAUGE AR SKYRIUM, KUR REIKIA, PADĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.
Pagaliau prasidėjo pavasaris, nepanašus į jokį kitą Tomo gyvenime. Ko gero, ne tik todėl, kad itin staigiai tirpo sniegas ir nepaprastai skaisčiai spindėjo saulė. Dar ir todėl, kad jis nesėdėjo rankas sudėjęs ir nelaukė, kol išsiskleis lapai, žolyne pasirodys gelsvi švento Petro rakteliai, o vakarais krūmuose atsilieps lakštingalų pliauškėjimas. Ėjo pasitikti pavasario, vos tik ėmė garuoti žemė, užlieta giedros šviesos, ir(,) žingsniuodamas į Barkūnus(,) dainavo ir švilpavo(,) mostiguodamas lazda. Miške už Barkūnų, kur jis įlindo tuojau po vidurdienio, kilo noras išsinerti iš savo kailio ir pavirsi visu tuo, kas yra aplinkui; kažkas sprogdino iš vidaus, kad net maudė ir norėjosi klykti iš susižavėjimo. Jis slinko patyliukais, kad po kojomis netrakštelėtų nė šakelė, o(,) išgirdęs menkiausią atgarsį ar šlamesį(,) išsyk suakmenėdavo. Tiktai šitaip patenkama į paukščių pasaulį, nes paukščiai bijo ne paties žmogaus, o judesių. Aplinkui jį vaikštinėjo taškuotieji strazdai, kuriuos mokėjo atskirti nuo pilkųjų (jų plunksnos ant galvos melsvos, o ne pilkšvai rudos). Eidamas aplink aukštą eglę(,) pamatė, kad storasnapiai ten jau susisukę gūžtą, būtų pražiopsojęs kėkštų lizdą, jei ne jų neramus tarškėjimas. Taip, jis čia, bet gerokai paslėptas, kad iš apačios niekas nė neįtartų. Tos jaunos eglės šakos karojo prie pat žemės, todėl iš pradžių lipo lengvai, bet juo aukščiau, juo sunkiau, nes tanku, o spygliai it adatos badė veidą. Suprakaitavęs, apsibraižęs iškišo galvą viršūnėje, prie pat lizdo. Siūbavo(,) įsikibęs į plonytį stiebą, o paukščiai puolė jį iš viršaus su beviltišku ryžtu(,) aiškiai ketindami smogti sparnais(,) ir tik paskutinę akimirką nugalėdavo baimė – (,)susitvardydavo ir grįždavo, kad už valandėlės vėl pradėtų antpuolį. Rado keturis šviesiai melsvus kiaušinėlius, aptėkštus rūdžių spalvos dėmelėmis, bet nelietė jų. Kodėl gi dauguma paukščių deda šlakuotus kiaušinius?
Grįžo apsvaigęs nuo pastebėtų įdomybių, nuo miško pavasario, kurio gražumas imasi ne iš kokių atskirų dalykų, bet iš viltingo choro, susidedančio iš tūkstančio balsų. Smailiose viršūnėse, juoduojančiose vakaro dangaus fone, savo melodijas vinguriavo strazdai. Aukštai mekeno perkūno oželiai – tarsi avinukai, lakstantys kažkur toli(,) už rusvai žalio šilko atspalvių. Antanina(,) girdėdama tuos garsus, aišku, sakė, kad tai burtininkė Ragana jodinėja ant velnio(,) paversta skraidančiu ožiu(,) ir kankina jį badydama pentinais. Tačiau Tomas žinojo, jog tas garsas(-) tai tik savotiškas jų plunksnų švagždesys(,) ir nieko daugiau.
Gražiajai Barbutei jis įteikė puokštę rausvų žalčialunkio žiedų, kvepiančių nelyginant hiacintai. Priėmė su maloninga veido išraiška. Ponas Romualdas pasakė kažką, dėl ko Tomas prarado amą ir turbūt net perbalo iš pavydo. Galbūt gailestis, o gal palanki nuomonė apie Tomo sugebėjimą pasiversti miško dvasiomis nulėmė, kad Romualdas paklausė: „Važiuosi?“
Pagal Česlavą Milošą
