Kolegos, ką tik gavau atsakymą iš gerb. Nidos Poderienės į mūsų laišką :
Laba diena,
lietuvių gimtosios kalbos ir kitų gimtųjų kalbų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ( toliau – PUPP) dešimtokai laikys pagal atnaujintas pagrindinio ugdymo bendrąsias programas parengtą PUPP programą. Joje numatyta, kad PUPP dalis žodžiu – viešasis kalbėjimas – bus įvertintas ugdymo proceso metu.
Raštas dėl 2011 m. PUPP dalies žodžiu organizavimo išsiųstas savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir pasieks mokyklas.
Pridedame trumpą komentarą dėl PUPP ir atsakymus į Jūsų klausimus.
2011 m. vyksiančio PUPP dalies žodžiu skirtumai, lyginant su 2010 m. PUPP:
1.Mokiniai iš anksto pasirinks potemę, rengsis kalbėti ir sakys viešąją kalbą – taip ugdymo procese įtvirtinamas viešosios kalbos mokymasis – mokytis kritiškai atsirinkti medžiagą, pagrįsti savo požiūrį remiantis svariais argumentais, rengti kalbą pagal viešosios kalbos struktūros reikalavimus, mokytis sakytinės kalbos raiškos. Argumentacinio sakytinio teksto kūrimo gebėjimų pagrindai turi būti suformuoti baigiant pagrindinio ugdymo programą.
2. PUPP dalies žodžiu temos ir potemės formuluojamos iš lietuvių gimtosios kalbos (mokyklose tautinės mažumos kalba – gimtosios kalbos) ugdymo turinio – vertinama tai, ko mokoma.
3. PUPP žodžiu dalies įvertinimas vykdomas ugdymo proceso metu – mokyklos pačios galės nuspręsti, kaip organizuoti įvertinimą (a) pamokų metu; b)skiriant įvertinimui, kaip ir iki šiol, kelias dienas;
c) konferencijų (renginių) metu; d) konferencijų (renginių) ir pamokų metu). Organizuojant viešojo kalbėjimo įvertinimą dar nesibaigus ugdymo procesui, mokytojas turės galimybę aptarti pasakytas kalbas.
4. Mokinys su mokytoju galės suformuluoti ir savo potemę (mokinys neprivalo rengti viešosios kalbos tik iš Nacionalinio egzaminų centro pateiktų potemių) – mokytojas galės dalyvauti kuriant potemes, kad galėtų aktualizuoti tai, ko mokytasi per literatūros, kalbos pamokas.
5. PUPP žodžiu dalį vertins ir mokantis mokytojas – jis pažįsta savo mokinius, juos mokė ir atsakingas ne tik už mokymą, bet ir už vertinimą. Vertinime, be mokančio mokytojo, dalyvaus dar vienas vertintojas.
6.Kalbą, pasakytą konferencijoje (kitame renginyje), galima bus įvertinti (
PUPP nuostatuose bus detalizuota) kaip PUPP dalį žodžiu – taip skatiname mokinių lyderystę, atsakingumą, dalyvavimą kultūriniuose renginiuose, mokyklų bendruomenes – išnaudoti visas edukacines erdves ir formas, stiprinant humanitarinę kultūrą mokykloje, miesto (rajono) bendruomenėje. Bendras principas- vertinant viešąją kalbą, pasakytą konferencijoje (kitame renginyje), turėtų būti laikomasi tų pačių vertinimo kriterijų.Pagarbiai –
Švietimo ir mokslo ministerijos
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus
vyriausioji specialistė
Nida Poderienė
______________________________________________________________________
PAPILDYTA:
Šiandien, rugsėjo 13 d. mokyklas pasiekė ir raštas su išsamesniais paaiškinimais: Dėl 2011 m. PUPP kalbėjimo organizavimo
@Petras Gedvilas
Tačiau turbūt neverta manyti, kad bent jau dialogo su KAŽKUO imitacijos bus atsisakyta, nes tai būtų žingsnis atgal. O kos dialogas konferencijoje? :D.
Apskritai turbūt ministerija ne tų grybukų užvalgė – mes tikėjomės ir reikalavome VERTINIMO NORMŲ, o jie prikūrė ko tik nori, tik ne vertinimo aspektus ir normas… O dėl antro vertintojo, tai argi dešimtokui būtų neužtekę jo mokytojo ir bendraklasių auditorijos, šiai tikrai nieko nesumeluosi…
Aš manau, kad reikia palaukti žadėtų (tame rašte) PUPP nuostatų ir tvarkos aprašo, nes dabar tikrai daug neaiškumų. Dialogo, matyt, tikrai neliks.
Ir dar, gerbiamas P.Gedvilai, gal duotumėt slaptažodį apsaugotai medžiagai. Pasižadu kuo nors pasidalinti, tik dar noriu kojas apšilti 🙂 Ačiū iš anksto
Aš taip ir supratau. Per pamokas mokiniai mokysis kalbėjimo, atsiskaitinės, o II pusmetį bus paruošę įskaitinę kalbą, kurią sakys viešai- konferencijoje, minėjime, etc. (Kitas klausimas, ar visi spės? Kas bus su tais, kurie neatsiskaitys? Matyt, jiems galios tas variantas, kad kalbėjimas bus organizuojamas ir sesijos metu?) Tik nesupratau dėl dialogo. Gal jo nebebus? Ir kaip jis, jei būtų, įmanomas minėjime ar konferencijoje?
… Bet šio rašto nuostatos prieštarauja PUPP programai, atrodytų, kad dabar jau niekas NELEIS vertinti kalbėjimo per pamoką, pavyzdžiui, spalio ar lapkričio mėnesį… Nėra nė žodžio apie viešojo kalbėjimo klausytojų auditoriją – ar tai reiškia, kad jos nebus? O gal vėl mokytojas klausinės kiekvieną mokinį? Tada koks čia viešasis kalbėjimas? Ir integravimo į ugdymo procesą nematau…
Manau, ir Jūsų mokyklas pasiekė raštas dėl PUPP organizavimo. Dar gerai neišstudijavau, tačiau šis raštas įnešė šiek tiek daugiau aiškumo. (Prisegiau šitą raštą prie šios temos pagrindinio pranešimo: http://www.kalbam.lt/?p=2442&cpage=1#comment-1165 ).
Perskaičiau ir nesijaučiu viena (manau, čia dalyvaujantiems tai irgi yra svarbu) ir vieniša – sunku laikytis tik už savęs… Ačiū…
O dėl PUPP’o, tai juk mes – kūrėjai… Tikrai viskas įvyks ir pavyks: savo mokyklose rasime pačius ir mums, ir mokiniams geriausius bei parankiausius vyksmo sprendimus. Be to, juk dalinsimės informacija…mokysimės vieni iš kitų… prireiks, ir vertinimo lenteles pasiruošime, svarbiausia, nesijausti vienišam šioje vėjų pagairėje!
Vėl saviveikla- jau pradeda patikti 🙂 . Ar dar kuo nors taip pasitikima , ar tik lituanistais?Sugalvosime potemes , aptarsime su mokiniais, vertinsime ugdymo proceso metu… O kaip visa šita įgyvendinti praktiškai?Kagi, pirkau vaistinėje Neuromed ir Rameval 🙂 Sako, padeda.
@Nijolee
Mano mokiniai pernai irgi atsiskaitinėjo viešąjį kalbėjimą, bet aš vertinau ne tik skaidres, bet ir atliktą prieš tai kokį nors tyrimą, apklausą; vertinama buvo darbas su auditorija ir atsakymai į auditorijos klausimus. Nieko panašaus dabar dokumentuose nematau – tai koks čia viešasis kalbėjimas, kai nėra tikros auditorijos, nereikia jos stebėti, reaguoti, užimti, kai niekas nevertina tavęs kaip klausytojo, kitų kalbėjimo dalyvio?
Klausimus apie PUPP kalbėjimo dalį pagimdė ne baimė, kad vaikai nemokės (maniškiai nušluostytų nosį daugeliui abiturientų 🙂 ), bet ŠMM ir NEC nemokėjimas kurti organizavimo tvarkos, chaoso kėlimas – juk šitiek pamokų veltui prapuls. Beje, aš kalbėjimo temas integravau į visą ugdymo procesą, sudariau smulkų teminį metų planą, ugdymo procesas jau prasidėjo, planai patvirtinti – nieko nekeisiu, tegul keičia tie, kurie žiemos miegu vasarą miegojo
@milda.l
Jei ir nedraugaujate su dokumentais, gal vis tiek galite truputį paprognozuoti, įsivaizduoti?.. Klasėje yra 30 dešimtokų, per pamoką pakalbėti gali 3-4, ne daugiau. Kiek reikės pamokų visiems vaikams bent po sykį viešai pakalbėti? Skaičiuokim toliau: prie tų 10 ar 15 pamokų tiek pat pridėkite „kito”, vertinančiojo mokytojo valandų. Aš, aišku, turėsiu stebėti to mokytojo kalbančius mokinius – taigi, jau 20-30 „nurašytų” kalbėjimui pamokų. Turiu ne vieną, o dvi dešimtokų klases, taigi viską dauginame iš 2… O kas vyks per kalbėjimą su kitais mokiniais, tais, kurie tądien nekalba? Ar aš turėsiu užtikrinti, organizuoti ir jų veiklą? Pagal kokias programas dirbsime, jei vaikas vien klausysis kalbėjimo 10-15 pamokų. Pridėkite dar ruošimosi kalbėjimui pamokas ir gausite laaabai didelę, tiesiog nenormalią dalį kurso, skirto kalbėjimui. Tai dar ne viskas. Kas užims mano mokinius, kai klausysiu kolegų mokinių?
Kai aš gausiu normalų, o ne cinišką ŠMM ar NEC atsakymą į šiuos klausimus, kai man pateiks bent jau vertinimo lentelę, kuri turėjo jau būti, tada ir aš, ir kiti didelių gimnazijų su dešimčia paralelinių klasių mokytojai džiaugsimės naujove, suteikiančia vaikui galimybę išmokti to, ko jam tikrai reikės gyvenime.
Tiesa, dėl paties kalbėjimo organizavimo. Neaišku, ar kalbėjimui bus nurodytos temos ir potemės, kaip buvo pateiktos dvyliktokams. Dešimtokams galėtų taip pat jas pateikti. Į vertinimo komisijos sudėtį, manau, būtų galima įtraukti ir kitų dalykų mokytojus (pagal pateiktas temas ir potemes, tarkime, etikos ir istorijos mokytojus). Skaidres reikėtų vertinti atlaidžiau nei dvyliktokų – galėtų išlikti tekste datos, svarbiausių įvykių paminėjimas, statistika. Be abejo, vaizdai irgi reikalingi.
Jau pernai su savo auklėtiniais devintokais rengėme kalbėjimo įskaitą klasėje. Jie rinkosi temas patys, beveik visi trisdešimt mokinių paruošė skaidres. Aišku, truko šešias pamokas toks kalbėjimo patikrinimas, bet patyrėme nemažai relakso akimirkų, pažinome vieni kitus giliau. Įsimintina viešoji kalba apie vėžį mokinės, kuri pati buvo susirgusi kraujo vėžiu, ilgai ji svarstė, ar galės kalbėti apie savo likimo smūgį. Šiemet mano auklėtiniai jau dešimtokai ir labai apsidžiaugė, kad galės pakartoti viešosios kalbos „procesą”. Taigi mes visai gerai nusiteikę, drąsūs, manau, jog vadovai organizuos šį kalbėjimą kaip ir dvyliktokams – skirs dvi dienas.
@milda.l
Tai aš supratau, ką norėjote pasakyti, tik norėjau atkreipti dėmesį ir į kitus niuansus.
Gerb. Petrai, nepatarinėju vaikams, truputį neįsiskaitėte, bet tiek to, nieko iš esmės protinga ir neparašiau. Nelabai draugauju su dokumentais, todėl gerbiu Jus, kolegos, kad keliate klausimus, neleidžiate valdžiai snūduriuoti. Nors, sakau, šitas PUPP’as visai nieko, net keista, kad smm tai pasiūlė:)
„Dialogo” redaktorė prašė mūsų komentarų – dės šalia laiško-atsakymo. Todėl dar šiandien pasistenkime atidžiai išnagrinėti viską – tiek dokumentus, tiek atsakymą, surašykime kylančius klausimus.
Dar papildysiu Zinos įžvalgas: tikrai niekur nekalbama apie klasę, kaip klausytojų auditoriją – ar ši auditorija turi būti, ar ji turi būti aktyvi ar pasyvi, ar vertinamas klausymas, klausimų pateikimas (apskritai ar turi būti klausimų?). Ar mokinys privalo bendrauti su auditorija? Ar mokinių klausantis „kitas” mokytojas visai klasei tas pats, ar kiekvienas vaikas gali turėti skirtingą klausytoją-vertintoją? Kada ir kaip jis paskiriamas – direktoriaus įsakymu? mokytojų susitarimu? gal dar kitaip??? Koks mokytojo ir vertintojo įvertinimų svorio santykis? Gal vidurkis? Ar yra protokolas, kuriame fiksuojami jau buvę atsiskaitymai? Ar/kaip vertinamos skaidrės? Ar „kitas” mokytojas gali būti ne lituanistas, o, pavyzdžiui, istorijos, etikos, tikybos, menų mokytojas?
Štai dar viena problema: pernai per seminarą N.Poderienė minėjo, kad nuo šių metų PPUP bus privalomas visiems. O kada bus aišku, ar tikrai, ar vėl, kaip ir kelis jau metus, gruodžio pabaigoje bus paskelbta, kad jis neprivalomas
O kitur jis ,,padaromas” privalomu- nelaikei PUPP`o, nelankysi mūsų gimnazijos ir pan. … Daug tokių atvejų žinau, tik dabar jau visi bijo atvirai rašyti/ kalbėti , kai supratome, kad esame akylai stebimi ereliškos kažkieno akies.
Milda :), aš, atvirkščiai, keliuosi ryte ir jau žinau, ką veiksiu vakare, kokia laukia diena 🙂 Mokiniams patarti nesirinkti laikyti PUPP`o negaliu, neturiu teisės. Be to, kalbėjimo integravimas į ugdymo procesą, man rodos, reiškia, kad dežimtokai, laikys PUPP ar ne, turi pasirinkti jau dabar?… Seniau tie pasirinkimai būdavo po Naujųjų. Nesu prieš integravimą į ugdymo procesą, tik kad dar nemažai neaiškumų. O vaikai klausinėja, domisi. Nejaugi Jūsų mokiniai kitokie?…
Pirma, visada esu ir būsiu kolegų, o ne valdžios pusėje, bet juk nuomonės gali skirtis, ar ne?:) Antra, atsikėlusi rytą tikrai negalvoju apie vakarą, t, y. prasidėjus mokslo metams rautis plaukų dėl kažkokio PUPP’o, kuris neprivalomas ir kurio galbūt niekas nesirinks, nežadu ir mokiniams nepatariu. Mokomės, skaitome, rašome, kalbamės be streso. Trečia, labai gerai, kad kalbėjimo atsiskaitymo formos įvairios – juk taip įdomiau negu dvi dienas trint užpakalį klausantis tų pačių kalbų (argi ne taip?) ir matyti baisiausiai įsitempusius vaikus. Ramybės:)
10 neturiu, bet, aišku, teks dalyvauti vertinime. Neįsivaizduoju, ką tada veiks mano klasės, o tai ir 11, ir 12. Kokios 5 klasės pamokų nėra taip gaila. Organizuos įskaitą po pamokų? Nesąmonė, vaikai juk irgi pavargsta. O jeigu vaikas pristato pranešimą per pvz. istorijos pamoką, kiek suprantu, tai jau netinka, nors ten irgi galima kalbėti kultūros tema. Neįsivaizduoju kalbėjimo per pamoką,ką tada veiks kiti mokiniai? Klausys? O jeigu ne, juk sėdėt 45 min ir klausyt neįdomios, neaktualios kalbos ne kiekvienas gali. Mokytojui reikės dar ir šurmulį nugesint. Per pamoką atsiskaitys na kokie 4-5 mokiniai, jei klasėje 30, reikės 6-7 pamokų, vadinasi tiek reikėtų kitam vertintojui jų paaukoti iš savo klasių. O jeigu klasės 3, 4, o vertintojai tie patys? Logikos nerasta, kaip sako mano dvyliktokai.
Jau tikrai, ko gero, esu silpnaprotė ,nes ,,išmintingos, protingos, sąžiningos, geranoriškos, supratingos, paslaugios, atidžios” N.Poderienės laišką vakar skaičiau, šiandien skaitau ir… nieko nesuprantu, nors lietuviškai parašyta . Brangieji kolegos, kas galėtų išversti jį į lietuvių kalbą !?
@milda.l
Barsiu, gerb. Milda, nes noriu pasakyti ne tik Jums, bet ir kitiems panašiems „drąsuoliams” : baikite tas replikas apie akmenis, barimą ir pan. Tai prilygsta atviram „Miestelio” mokytojų įžeidinėjimui. Aišku, virtualių gėlių puokščių už lojalumą čia irgi niekas nedalins – jei to norite, kreipkitės kitu adresu. Čia jums ne „Lituanistų avilys”, čia gerbiamos, pripažįstamos visos ir visokios nuomonės, jeigu jos pagrįstos, argumentuotos, pavyzdžiui: „patinka, nes…”, „nepatinka, nes…”, „nematau problemos, nes…”, „matau problemą X, nes…”. Ginčuose gimsta tiesa, kaip vienas filosofas yra pasakęs, – „Aš nieko neišmokau iš žmonių, kurie tik pritardami linkčiodavo man galva”… Taigi, kalbėkime ARGUMENTAIS. Mylėti nebūtina…
Bet ta laisvė baigsis, kai reikės skaičiuoti taškus. Kur jie iki PUPP rašymo dalies bus fiksuojami? Kaip bus su protokolu? Aš suprantu, kad atsiskaitymas lyg ir paliekamas mokytojui, bet vis tik patikrinimas nėra eilinė pamoka ar atsiskaitymas už temą ar skyrių (ciklą).
Man vis tiek galai nesueina…
Labas rytas:) Turbūt iškrisiu iš konteksto, bet man patiko šis laisvos formos atsakymas – tokia pat laisva forma galėsime vertinti tą nelaimingą kalbėjimą, ko čia nervintis?? Na, dar žiūrint, kaip administracija šią tvarką suvoks:) bet juk tai ne mūsų rūpestis: šiaip ar taip mokomės ir kalbėti, ir rašyti. Kuo laisviau, tuo geriau. P.S. Labai nebarkit, kolegos:)
@levitaki
Levita, metamės per pusę – pigiau kainuos :D.
O jei rimtai, tai pasidalinkite idėjomis, kokią PUPP tvarką sukūrė jūsų mokyklos. Pas mus tai karas, maras ir cunamis kartu sudėjus – vadovai ne lituanistai, tad niekaip nesuopranta, kaip gali būti, kad mums niekas neaišku, todėl rėkia, durimis tranko…
… jau tikrai savaitgaliui reikės butelio konjako…
Taip, tai mūsų rusų kalbos mokytojų galvos skausmas.
@KRegina
Dėl tautinių mažumų, tai aš supratau kitaip – man atrodo, ir jūs laikysite tokį patį kalbėjimą, t.y. integruotą į ugdymo procesą, tik temas ir potemes formuluosite iš savojo konteksto, tiksliau – jūs, kaip ir mes, formuluosime tai, kas mums aktualu (žr. 2 punktą), visa kita vyks vienodai. Nesakau, kad tai tiesa, bet supratau taip (reikia išgerti butelį konjako, kad kas paaiškėtų, blaiva galva tik skauda nuo tokios „informacijos”).
Suprantu, kad tai nėra pilnas atsakymas. Gavus tokį atrašymą mokytojas dar labiau yra suvaržomas, nors instancijos gali sakyti, kad suteikė laisvę. Jums sudėtinga, kai organizuojantiems ir planuojantiems naujus darbus ir patiems neaišku (aš manau) ko jie nori iš mokinio ir mokytojo. Mano parašyme mintis, kad nieko naujo nebus tautinių mažumų mokyklose (arba kitakalbiams, man priimtinesnis ankstesnis pasakymas 🙂 laikant lietuvių valstybinės kalbos patikrinimą žodžiu.
Pirmas įspūdis – „Argi čia atsakymas?” Ne to klausėme, o atsakyta mįslėmis, kurios dar daugiau klausimų kelia, pavyzdžiui, sakoma: Mokinys su mokytoju galės suformuluoti IR SAVO potemę”, o PUPP programoj, patvirtintoj MINISTRO, kalbama tik apie mokytojo ir …mokinio sukurtas temas. Rašte sakoma ir kitas NAUJAS dalykas: „Vertinime, be mokytojo, dalyvaus dar vienas vertintojas”. KADA tai padaryti, jei visi turime pamokas? Aš turiu dvi dešimtokų klases, tai dalyvausiu kiekvieno vaiko (60) kalbėjime ir dar turėsiu lygiai tiek dalyvauti kolegų vaikų kalbėjimuose??? Kada aš pamokas vesiu? O kaip užfiksuoti jau įvykusį kalbėjimą, pavyzdžiui, spalio mėnesį? O jei vaikas išeis ar ateis į kitą mokyklą, tokių irgi visada būna, kaip jis tą vertinimą „nusineš” ar „atsineš”?
Perskaičiau atsakymą-paaiškinimą ir neradau savo gimnazijai tinkamo atsakymo. Jei neradau, tai mums niekas ir nesikeičia (tautinių mažumų mokyklų mokiniai per lietuvių valstybinės kalbos patikrinimą – referuoja tekstą 🙂 ir 12-okai )