„Taiklios plunksnos strategija“    12 klasei trečia dalis- tai leidinys, kuris mokiniams padės geriau suprasti ir analizuoti lietuvių literatūros programos kūrinius. Jame apgalvotai atrinkti kūriniai ir ištraukos bei suformuluotos provokuojančios užduotys. Taip pat pateiktos  rašinių temos tiek mokiniams, tiek mokytojams, kurios palengvins kūrinių nagrinėjimą. Tai leidinys, kurį mokiniai perskaitę į egzaminą gali eiti be baimės.  Jo kaina su PVM 7 (septyni) eurai .

Daugiau apie „Taiklios plunksnos strategijos“ pratybas:

Pratybų sąsiuvinis „Taiklios plunksnos strategija“(12 klasei)

Pratybų sąsiuvinis „Taiklios plunksnos strategija“ (11 klasei)

Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Dovilė Filmanavičiūtė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt.)

2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo
DIKTANTAS

Dovilė Filmanavičiūtė

 Odė moterystei [R1, R2]

   Visas pasaulis, regis, šiandien [R3] eina iš proto. Šlovinkit genialų [R4, R5] gamtos meno kūrinį, sako jie, šlovinkit moterį [R5]. Ir tikrai – tai vyksta, būkim pašlovintos. Vyrai gatvėse [R6] ūmai [R7] pasitempia [R8], apie tuos, kurie namuose [R6], nė nedrįstu [R9, R10, R11] užsiminti [R12]. Tulpių [R13] ir hiacintų [R13, R14] pardavėjai [R15] trina nuo ankstyvo [R2] pavasario sužvarbusias [R15] rankas ir švenčiančiųjų [R8, R16] pinigų [R13] prisotintus kapšus – taip stipriai [R17] eina visi iš proto. 
   O kas esu aš visame tame šurmulyje [R6, R18]? Sėdžiu smaugiama [R8] vis augančio pilvo, kuriame [R6, R15] rytą vakarą [R5] vyksta karatė [R19] čempionatai [R20], ir galvoju, kas esu iš tiesų [R21]. Moteris su dviem [R22] širdimis? Motina? Bent jau [R27] žmogus? 
   Juk jūs visą [R5] mano trumpą gyvenimą [R5] kažko [R3, R23] iš manęs [R24] tikėjotės, vis slėgėt mano jaunus pečius savo lūkesčiais [R15, R23], graužėt priekaištų [R13] angliarūgšte [R1, R23, R25]. Tiek, kiek siūliau [R8], niekad nebuvo [R11] pakankama, vis negana [R26]. 
   Tu, vaikeli, sakėt jūs, privalai būti savo vietoje [R6]. Stropi mokykloje [R6], nuolanki darbe [R6], kad tik [R27] koks vyras šiukštu [R28] nepamanytų [R11,R29] tave [R24] esant per daug [R30] drąsią [R5, R10, R15], per daug akiplėšą [R5, R31], per daug svajoklę [R1, R5]. Tik tada nutiks jis, lizingu [R32] finansuojamas gyvenimas, ir didysis [R33] to gyvenimo pasiekimas vaikai. Garsiai [R17] nekalbėk [R11], aštriai [R17] nejuokauk [R11], sakėt jūs. Moteriai [R15] taip nedera [R11] ir tik pabandyk bent ko nors [R34] iš to sąrašo [R35] neišpildyt [R11]… Tu – nevykėlė [R36]. Ar bent jau [R27] ne tokia [R37] sėkminga, kokios būna moterys [R33] iš dailių viršelių [R13], postringaujančios [R8] apie gebėjimą [R5] akimirksniu būti viskuo [R3] ir visur, kitaip tariant [R8], būti supermoterimi [R38], į kurią [R5, R15] lygiuosis visos kitos. 
   Net jei ir pavyks, neužmik [R11] ant laurų [R13], sakot jūs. Padėsi karjerą [R5] į stalčių [R5], kad būtum gera mama? Tu perekšlė [R39]. Bėgsi [R23] į biurą [R5, R20] iš gimdymo [R2] palatos? Tu beširdė [R40]. Ir visų [R13] nepatenkinsi [R11]. 
    Kelyje [R6] Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius [R41, R42] netikėtai [R43] nutvilko mintis: o kas bus, jei mums gims dukra? 
   Kaip srauniausia [R15, R44] pasaulio upė prašniokščia [R8, R39] visas mano gyvenimas. Viltys, nerimas, pasiekimai ir netektys [R36] – ilgas nenutrūkstantis [R45] savęs [R24] paieškų [R13, R46] krioklys, užgriūvantis visu savo svoriu ir jėga. Kas bus, jei mums gims dukra? Kas, jei dar viena moteris? 
   Pavyzdžiui [R23], raudonplaukė [R31] mergaitė styrančiomis kasomis ir skirtingomis kojinėmis [R47]. „Snobai nesupras [R11] niekada tavo noro įsikarti [R48] į medį [R5], – valiūkiškai mirkteltų [R49] Astrida [R50]. – Spjauk [R51] kauliuką [R5] ant žemės, laimėk „Kiaurabambio“ [R31, R52, R53] varžybas. Vis dar bijai [R8]?“ Bijau [R8].
   Pro lėktuvo langą [R5] pamatau vandenyną [R2, R5] ir nerimas [R36] nuslūgsta [R24]. Tegul ji ateina. Dar viena neaprėpiama [R45] galybė [R2], stiprybė [R2]. Ieškanti [R46], klausianti [R8], jautriai [R17] besidairanti [R40] į mus visus, kai nebežinia [R54], kokias [R15] dar viltis reikėtų [R29] pateisinti, kad taptų [R29] tobula. Kurianti [R8], visa apglėbianti [R8, R12], guodžianti [R8], raminanti, savo meile [R1] kiekvieną [R5] paglostanti. Jos vaikai – visas pasaulis. Turbūt [R3] taip į pasaulį [R5] ateina moteris. Žmogus, pasitinkamas su užprogramuotais [R12] visų mūsų [R13] lūkesčiais [R15, R23]. Būsima motina, pratęsianti [R8, R10] šį [R5] „mirk gyvenk, bet pateisink“ ciklą [R5].
  O kas šiandien [R3] esu aš?
 Aš ta, kuri kviečia [R8]: šlovinkim moterį [R5]. Ir nebūtinai [R43] tik šiandien, Kovo 8-ąją [R16, R55].

RAŠYBOS PAAIŠKINIMAI

[R1] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e (ę), kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 28, p. 25), diktante – moterystei (plg. moterystė), svajoklę (plg. svajoklė, svajoklės), angliarūgšte (plg. angliarūgštė), meile (plg. meilė).

[R2] Priesagos -ystė, -yvas, -ymas, -ynas, -ybė rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante – moterystei, ankstyvo, gimdymo, vandenyną, galybė, stiprybė.

[R3] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante – šiandien (<šią + dieną), kažko (<kažin + ko), viskuo (<visa + kuo), turbūt (<turi + būti).

[R4] Žodyje genialus [lot. genialis] „nepaprastai tobulas, toks, kokį tik genijus gali sukurti“ (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“ (toliau – TŽŽ), Vilnius, 2013, p. 290), p. 858) susiduria balsiai i ir a, tariami keturi skiemenys: ge-ni-a-lus (žr. V. Vitkausko „Lietuvių kalbos tarties žodyną“ (toliau – TŽ), Vilnius, 2001, p. 106). Diktante – kilmininko forma genialų.

[R5] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: genialų, kūrinį, moterį, rytą vakarą (dar žr. skyrybos paaiškinimų S8 punktą), visą, trumpą gyvenimą, drąsią, akiplėšą, svajoklę, gebėjimą, kurią, karjerą, stalčių, biurą, medį, kauliuką, langą,vandenyną, kiekvieną, pasaulį, šį, ciklą.

[R6] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e(LKRS, § 30, p. 26), diktante: gatvėse, namuose, visame tame šurmulyje, kuriame, vietoje, mokykloje, darbe, kelyje.

[R7] Diktante pavartotas prieveiksmis ūmai siejamas su būdvardžiu ūmas, -a(„staigus, greitas, smarkus“, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – DLKŽ).

[R8] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, esančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, taip pat iš jų padarytose formose rašoma –(i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante – pasitempia, švenčiančiųjų (plg. švenčia), smaugiama (plg. smaugia), siūliau, postringaujančios (plg. postringauja), tariant (plg. taria), prašniokščia, bijai, bijau, klausianti (plg. klausia), kurianti (plg. kuria), apglėbianti (plg. apglėbia), guodžianti (plg. guodžia), pratęsianti (plg. pratęsia), kviečia.

[R9] Pabrėžiant neigimą bendrinėje kalboje vartojama dalelytė nė (žr. DLKŽ), diktante – nė nedrįstu.

[R10] Nosinė balsė rašoma žodžių šaknyse prieš s, š, ž, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 25), diktante: nedrįstu(plg. drąsa), drąsią (plg. drįsti), pratęsianti (plg. tąsa, tįsti, tąsyti).

[R11] Kai sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (LKRS, § 73, p. 43), diktante – nedrįstu, nebuvo, nepamanytų, nekalbėk, nejuokauk, nedera, neišpildyt, neužmik, nepatenkinsi, nesupras.

[R12] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai, nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27). Diktante – užsiminti (už + si + minti), apglėbianti(ap + glėbti), užprogramuotais (už + programuoti).

[R13] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra –(i)ų (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: tulpių, hiacintų, pinigų, priekaištų, dailių viršelių, laurų, visų, paieškų, mūsų.

[R14] Hiacintas (lot. Hyacinthus) – lelijinių šeimos laukų, gėlynų ir kambarinė gėlė; diktante pavartotas pavadinimo daugiskaitos kilmininkas hiacintų (žr. TŽŽ, p. 324). Šnekamojoje kalboje pavartojama ir forma jacintas (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“)

[R15] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma (i)a, (i)ą, kai nė vienas žodžio linksnis neturi galūnėje ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – pardavėjai, sužvarbusias, kuriame, lūkesčiais, drąsią, moteriai, kurią, srauniausia, kokias.

[R16] Įvardžiuotinių dalyvių ir skaitvardžių vyriškosios giminės daugiskaitos kilmininko ir moteriškosios giminės vienaskaitos galininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės balsės (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – švenčiančiųjų, Kovo 8-ąją (žodis aštuntąją rašomas skaitmeniu su linksnio galūne po brūkšnelio).

[R17] Prieveiksmiai rašomi su priesaga –(i)ai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – stipriai, garsiai, aštriai, jautriai.

[R18] Priesaga –ulys rašoma su u (LKRS, § 40, p. 30), diktante –vietininko forma šurmulyje.

[R19] Žodis karatė nekaitomas, kirčiuojamas galūnėje ir rašomas su ė. Tarptautinių žodžių gale niekada nebūna kirčiuotos balsės e (LKRS, § 31 p. 27).

[R20] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių vienas yra i, nors priebalsis j čia dažnai tariamas (LKRS, § 23, p. 22), diktante – čempionatai (čem-pi-o-na-tai). Žodyje biuras jotas netariamas ir nerašomas (diktante – galininko forma biurą).

[R21] Suprieveiksmėjusiose prielinksninėse konstrukcijose, kaip ir paprastose, prielinksniai rašomi atskirai nuo pilnų linksnių formų (LKRS, § 112 p. 51). Diktante – iš tiesų.

[R22] Skaitvardžio du įnagininkas yra išlaikęs dviskaitos formą ir vartojamas be -s, (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, p. 247 (toliau – DLKG), diktante – [su] dviem [širdimis].

[R23] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji s, z prieš č), LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante: 
kažko (<kažin ko),
lūkesčiais (plg. lūkestis),
angliarūgšte (plg. rūgo),
bėgsi (plg. bėga, bėgo),
pavyzdžiui (plg. pavyzdys),
nuslūgsta (plg. slūgo).

[R24] Nosinės balsės nerašomos asmeninių įvardžių vienaskaitos galininke, bet rašomos jų vienaskaitos kilmininke (LKRS, § 24 p. 23 išimtis). Diktante – manęs, savęs, tave.

[R25] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū; jungiamosios balsės e nėra (LKRS, § 51, p. 36). Diktante: angliarūgšte (<anglis + rūgštis).

[R26] Prieveiksmis negana (kaip ir veiksmažodis neganėti) rašomas kartu su neiginiu (LKRS, § 88, p. 45).

[R27] Pabrėžiamosios dalelytės tik, jau visada rašomos atskirai nuo tų žodžių, prie kurių šliejasi (LKRS, § 68, p. 41), diktante: kad tik [nepamanytų], bent jau [ne tokia sėkminga].

[R28] Prieveiksmis šiukštu („jokiu būdu, niekaip“) rašomas su u (žr. DLKŽ).

[R29] Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24 (4), p. 23), diktante – nepamanytų, reikėtų, taptų.

[R30] Dalelytė per visada rašoma atskirai nuo kitų žodžių (LKRS, § 69, p. 41), diktante per daug [drąsią].

[R31] Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, dažniausiai rašomi morfologiškai. Dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai ar balsiai nepaisant jų tarimo (LKRS, § 48, p. 35), diktante – akiplėšą (<akis + plėšti), raudonplaukė (<raudoni + plaukai), kiaurabambio (<kiaura + bamba).

[R32] Tarptautinio žodžio lizingas [angl. leasing] (1. „ilgalaikė nuoma; 2. „išperkamoji nuoma“) šaknyje rašomos i (žr. TŽŽ, p. 491), diktante – įnagininko forma lizingu.

[R33] Įvardžiuotinių būdvardžių vyriškosios giminės vardininko galūnėje, taip pat trečiosios linksniuotės daiktavardžių daugiskaitos vardininko galūnėje rašoma y(LKRS, § 25 (3, 4), p. 24), diktante – didysis, moterys.

[R34] Dalelytė nors, sudaranti samplaikinį įvardį, rašoma atskirai nuo to įvardžio (LKRS, § 64, p. 40), diktante – ko nors.

[R35] Prieš priebalsę j rašomas priešdėlis są- (LKRS, § 34, p. 27), diktante – sąrašo.

[R36] Neiginys ne su daiktavardžiais rašomas kartu, kai sudaro priešingos reikšmės žodį arba kai daiktavardis be neiginio visai nevartojamas (LKRS, § 77, p. 44), diktante – nevykėlė, netektys, nerimas (dar žr. DLKŽ).

[R37] Neiginys ne su įvardžiais paprastai rašomas skyrium (LKRS, § 80, p. 44), diktante – ne tokia.

[R38] Nelietuviškos kilmės dėmenys lietuvių kalboje vieni nevartojami, jie visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju (LKRS, § 121, p. 53), diktante – dėmuo super- žodyje supermoterimi.

[R39] Greta einantys priebalsiai rašomi pagal tarimą (LKRS, § 13, p. 19), diktante – trijų priebalsių (kšl, kšč) samplaikos žodžiuose perekšlė, prašniokščia.

[R40] Dalelytė be rašoma kartu su būdvardžiais, dalyviais (LKRS, § 106, p. 49), diktante – beširdė, besidairanti.

[R41] Geografiniai pavadinimai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 154, p. 63); jei pavadinimas sudarytas iš kelių dėmenų, abu dėmenys rašomi didžiąja raide. Diktante – Abu Dabis, Reikjavikas, Vilnius. Dar žr. VLKK 1996 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“.

[R42] Tarp dviejų ar daugiau žodžių, rodančių vietos, laiko ar kitas ribas, rašomas brūkšnys (žr. „Lietuvių kalbos žinyną“, Kaunas, 1998, p. 376). Diktante – lėktuvo maršrutas (nurodomos vietos ribos) Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius. Dar žr. skyrybos paaiškinimų S14 punktą.

[R43] Neiginys ne su būdvardiniais prieveiksmiais rašomas kartu (LKRS, § 85, p. 45), diktante – netikėtai, nebūtinai.

[R44] Aukščiausiojo laipsnio priesaga –iausias, rašoma su ia (LKRS, § 39, p. 30), diktante – srauniausia.

[R45] Neiginys ne su būdvardžiais ir dalyviais paprastai rašomas kartu (LKRS, § 72, 75, p. 43), diktante – nenutrūkstantis, neaprėpiama.

[R46] Priebalsė j iš tradicijos nerašoma prieš ie lietuviškų žodžių šaknies pradžioje, nors tariamas pridėtinis priebalsis j (LKRS, § 22, p. 22), diktante – paieškų, ieškanti.

[R47] Daiktavardžio kojinės daugiskaitos įnagininko linksnyje tariami keturi skiemenys: ko-ji-nė-mis (žr. TŽ, p. 145). Plg. kojinė < koja + inis.

[R48] Priešdėlis į– (LKRS, § 35, p. 28), diktante – įsikarti.

[R49] Su priesaga -telėti, (-telti) iš ištiktukų išvestų veiksmažodžių bandra darybos reikšmė – veiksmo momentiškumas, staigumas (žr. DLKG, § 1078, p. 401). Diktante pavartotas veiksmažodis mirkteltų siejamas su ištiktuku mirkt, jo reikšmė „duoti ženklą pamerkiant“ (žr. DLKŽ). Priesaga –telti būdinga žemaičiams, vakarų aukštaičiams.

[R50] Žmonių vardai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 145, p. 60), diktante – švedų vaikų rašytojos Lindgren vardas Astrida (orig. Astrid, žr. „Visuotinę lietuvių enciklopediją“).

[R51] Žodžio spjauti šaknyje jotas tariamas ir rašomas (LKRS, § 21, p. 22), diktante – liepiamosios nuosakos forma spjauk.

[R52] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyje nebūna (LKRS, § 6 p. 16), rašoma –iau. Diktante – kiaurabambio (plg. kiauras).

[R53] Labiau paplitę žaidimų pavadinimai rašomi mažąja raide ir kabutėmis neišskiriami (plg. kvadratas, slėpynės). Išskirtiniai, retesni pavadinimai rašomi kaip simboliniai (didžiąja raide, išskiriami kabutėmis (LKRS, § 167, p. 70), diktante – „Kiaurabambio“. Klaida nelaikytinas nė vienas rašybos variantas.

[R54] Su daiktavardiniais prieveiksmiais neiginys ne rašomas kartu. Neiginys neberašomas kartu su prieveikmiais, su kuriais ir ne rašomas kartu (LKRS, § 89, 103, p. 49), diktante – nebežinia (plg. nežinia). Prieveiksmis ne(be)žinia vartojamas reikšme „nėra žinios, nežinoma“ (žr. DLKŽ).

[R55] Švenčių pavadinimų pirmas žodis rašomas didžiąja raide (LKRS, § 166e, p. 69); iš datos sudarytuose pavadinimuose vartojamos įvardžiuotinės skaitvardžių formos, rašant pavadinimą prie skaitmens po brūkšnelio pridedamos reikiamo linksnio galūnės (LKRS, § 189, p. 80), diktante – Kovo 8-ąją.

                                                                                         Informacija iš VLKK.lt

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslininkų konferencijoje „Iššūkis tyrėjams“ š.m. balandžio 18 dieną 13.00 val. Prikabiname nuostatus ir kvietimą. Labai laukiame atvykstant į Kauno „Santaros“ gimnaziją.

Klaipėdos universiteto Filosofijos ir kultūrologijos katedra kartu su kultūrinių industrijų asociacija Mediėdros maloniai kviečia visus 9-12 klasių Lietuvos moksleivius dalyvauti kūrybiniame filosofinių, meninių ir komunikacinių įžvalgų lavinimo konkurse „MANO JŪROS VIZIJA“.Konkurso pradžia: š. m. kovo mėn. 4 d.Pabaiga: š. m. gegužės mėn. 20 d.Laureatai ir jų mokytojai bus apdovanoti rėmėjų įsteigtais vertingais prizais.
Filosofinių, meninių ir komunikacinių įžvalgų konkursu „MANO JŪROS VIZIJA“ organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į išskirtinę jūros reikšmę filosofijai, menui, mokslui, kultūrai bei atskleisti jūros stichijos poveikį žmogaus mąstymui, kūrybai. Lietuvos moksleiviai skatinami apmąstyti jūros sąvokos reikšmę filosofijoje, mitologijoje, literatūroje, muzikoje, tapyboje, architektūroje, kultūriniuose kraštovaizdžiuose, kine ir šių laikų medijų mene bei sukurti savąją jūros viziją, pasitelkiant filosofines, menines, komunikacines išraiškos priemones. Baltijos jūra – neužšąlantys Lietuvos jūriniai vartai į pasaulį, todėl jūrinis faktorius ypatingai svarbus ne tik geopolitiniame Lietuvos valstybingumo kontekste, bet ir jauno žmogaus  sąmonei – kaip vaizduotės horizontas, ženklinantis begalybę, virsmą, judėjimą ir atsivėrimą. Moksleiviai kviečiami kūrybiškai interpretuojant asmenybės ir jūros santykį, jūrinio pasaulėvaizdžio išskirtinumą ir uosto kultūrą bei egzistencinius savojo sielos uosto parametrus, kurti savąją – filosofinę, meninę, strateginę, vaizduotės, reklaminę, viešųjų ryšių, ekologinę, futuristinę ir t.t. – jūros viziją.
Nuoširdžiai prašome pasidalyti šia informacija su visais suinteresuotais asmenimis, dalyvaujančiais moksleivių ugdymo procese: gimnazijomis, mokytojais, moksleiviais.
Paskatinkime savo moksleivius atskleisti kūrybines vaizduotės ir intelekto galias, improvizuojant ir kuriant savąją jūros viziją!
Detalesnė informacija, konkurso sąlygos ir eiga – prisegtame kvietime bei internetiniame puslapyje: https://manojurosvizija.wordpress.com/
Širdingai dėkojame už bendradarbiavimą.

Pagarbiai –
dr. Ernesta Molotokienė, Klaipėdos universitetoSocialinių ir humanitarinių mokslų fakultetoFilosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja, el. p. irama@inbox.lt Tel. nr. +370 61460046;

Naujų bakalauro studijų programų „Medijų filosofija ir kūrybinė komunikacija“ bei „Integralioji menotyra“ dėstytojai;
Andželika Rimkuvienė, asociacijos „Mediėdros“ prezidentė, el. p. mediedros@gmail.com Tel. nr. +370 686 0383

Prieš pražystant obelims, 2019-04-18 (ketvirtadienį),  labai lauksime Jūsų ir Jūsų mokinių Kvėdarnoje – Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje vyks  konferencija – viktorina „Kultūros, istorijos, biografijos atspindžiai literatūroje“.

Tikslas – ugdyti kritiškai, kūrybiškai, kontekstualiai mąstančią, bendraujančią ir bendradarbiaujančią individualybę, gebančią taikyti  9-10 klasėje įgytas  literatūros, viešojo kalbėjimo žinias kuriant ir skaitant individualų pranešimą, atliekant komandines užduotis.

Renginio dalyviai lektoriai iš akademinės bendruomenės (Rūta Grumadaitė-Pabarčienė, Baltų filologijos katedros lietuvių tautosakos ir etnologijos dėstytoja, dr. Roma Bončkutė (KU, LLTI) Klaipėdos universiteto profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (Vilnius) mokslo darbuotoja, Remigijus Oželis, Teologijos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro docentas, Klaipėdos licėjaus ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos tikybos mokytojas ekspertas), 10 (arba 9) klasių mokiniai bei mokytojai. Mokinių pranešimas 5-7 min. Forma tokia, kokios norisi (žodiniai, vaizdiniai, vaidybiniai ir kt.).

Būtų gerai, kad iš mokyklos, priklausomai nuo atvyksiančių dalyvių, mokinius ruošiančių mokytojų, būtų 1 – 3 pranešimai.

Kviečiame ne tik pranešėjus. Individualiai aptarsime, kiek vaikų, be pranešėjo(-ų) papildomai ruošiatės atsivežti (pavyzdžiui, galima dalyvauti tik pranešėjui ar pranešėjams, galima atsivežti su pranešėju dar 4-5 žmones bei kiti suderinti variantai).

Pastaba: atvykę mokiniai (tiek pranešėjai, tiek ne pranešėjai) dalyvaus ir viktorinoje, tačiau komandos bus sudarytos taip, kad mokiniai galėtų susipažinti su iš kitų mokyklų atvykusiais dalyviais (todėl ir nėra būtina, kad iš kiekvienos mokyklos atvyktų toks pats skaičius mokinių).

Konferencija – viktorina bus iš 3 dalių, kurių temos, sietinos su tautosaka, Antika, Biblija, todėl  viktorinos užduotys daugiau ar mažiau bus sietinos su BP 9-10 klasių literatūros turiniu, pavyzdžiui: tautosakos (rūšys, žanrai, paskirtis, įvaizdžiai, meninė kalba, mito atspindžiai  bei ryšys literatūra), Antikos (įvaizdžiai, jų reikšmės, mitai ir nagrinėjama antikinė literatūra (reikšmė, veikėjų paveikslai, vertybės ir pnš.), ryšys su vėlesnių laikų literatūra), Biblija (įvaizdžiai, pasakojimai, veikėjų paveikslai, etinės vertybės, ryšys su literatūra).

                      Planuojama dienotvarkė:

• Registracija (0,5 val.).
• Viktorinos – konferencijos atidarymas, sveikinimo žodis (0,5 val.).
• Konferencija – viktorina  (3 dalys) (4,5 val.).
• Konferencijos – viktorinos refleksija (0,5 val.):

• PUPP dalies (žodžiu) atsiskaitymo formos, jų privalumai ir trūkumai, užduočių ruošimas naudojant IT;
• kūrybinė valandėlė mokiniams ,,Pažinimo medis“.

                      Mokytojai gaus kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus.

     Registracija vyksta iki kovo 25 d.    Maloniai kviečiame bendradarbiauti.

Kontaktai pasiteirauti ligitabudriuviene@gmail.com mavalerija@gmail.com; tel. 865014155 (Ligita Budriuvienė), tel. 868691053(Valerija Markvat – Ežerinskė). 

Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos

Kviečiame registruotis.
NAUJAS nuotolinis kursas. Skirtas švietimo bendruomenei.

Akredituota programa “Pedagogų streso valdymo ypatumai”

Ši programa yra ypatingai aktuali, siekiant gerinti kokybišką ir veiksmingą ugdymo procesą, kuris tiesiogiai koreliuoja su pedagogo psichologine savijauta. Šio kurso metu dalyviai išmoks atpažinti streso socialinę kilmę, gebės integruoti skirtingo lygmens pedagogų streso veiksnius. Programoje „Pedagogų streso valdymo ypatumai“ pateikiami streso įveikties žingsniai bei sistemos, moksliniai triukai ir išbandytos praktikos kaip galima efektyviai sumažinti stresą. Mokytojai susipažins su streso valdymo metodika, dalyvaus interaktyviose streso (pa)šalinimo diskusijose; jiems  bus pateikiami testai bei praktinės idėjos.
Registracija internete: http://www.tinklas.lt/kursas/naujas-kursas-pedagogu-streso-valdymo-ypatumai/

Dalyvio mokestis 32 EurBaigusiems kursą išduodamas 24 val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas.Kurso dalyviai gali sumokėti ir iš kvalifikacijos tobulinimui skirtų lėšų.
Penkiems ir daugiau mokytojų dalyvausiančių tame pačiame nuotoliniame kurse taikome 5 proc. nuolaidą.Kolektyvinė ir asmeninė registracija vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.tinklas.lt

Pagarbiai,Andrius Gumuliauskas
VšĮ „Švietimo tinklas“ www.tinklas.lt
Akredituota institucija, pažyma Nr. EV3-28

Telšių rajono Luokės V. Kleivos gimnazija organizuoja regioninę konferenciją ,,Žemaičių kultūros ženklai lietuvių literatūroje“ ir kviečia prisijungti kaimyninių rajonų lituanistus. Pasidalinkite su savo rajono lituanistais. Ačiū už bendradarbiavimą!

Kovo 15 d. 12. 30 val. Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centre , Aerodromo g. 6, Tauragė, vyks seminaras lietuvių kalbos mokytojams „Inovatyvūs  lietuvių kalbos mokymosi metodai: tradicijos ir modernumo dermė“. Lektorės – Ramunė Galdikienė, Klaipėdos „Aukuro“ g.  mok. eksp.; Laima Kaupienė, Klaipėdos „Aukuro“ g. mok. met. Kaina – 13 eurų.

Būtina išankstinė registracija.

Iš anksto registruotis iki kovo 8 d.  el. paštu murauskaite.inga@gmail.com

Kovo 15 d. 13.00 val. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje vyks Nijolės Bartašiūnienės seminaras „Rašinio gidas: teksto kūrimo koordinatės 11-12 klasei“. Jo metu bus kalbama, kaip dirbti su metodine priemone „Rašinio gidas“ bei elektroniniu priedu „Kultūros epochos lentelės“, supažindinama su trijų lygių teksto analizės ir kūrimo užduotimis. Seminaras nemokamas.

Daugiau informacijos ir REGISTRACIJOS nuoroda:

Rašinio gidas: teksto kūrimo koordinatės 11-12 klasei

2019 m. kovo 1 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pasirašyti teisės aktai, įteisinantys etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelio tobulinimus, kurie įsigalios nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.