Archyvas

Kategorijos ‘Kalbėjimas’ archyvas

Literatūros reikšmė kuriant ir ginant lietuvių tautinę savimonę

Kolegė Zigrita Petraitienė dalijasi kalbos plano pavyzdžiu: Literatūros reikšmė kuriant ir ginant lietuvių tautinę savimonę
Kategorijos: Kalbėjimas Žymos:

Kaip kalba padeda atskleisti vaizduojamąjį laikotarpį Antano Škėmos „Baltoje drobulėje“?

Kolegė Zigrita Petraitienė dalijasi kalbos plano pavyzdžiu: Kaip kalba padeda atskleisti vaizduojamąjį laikotarpį Antano Škėmos „Baltoje drobulėje“
Kategorijos: Kalbėjimas Žymos:

Asmenybės laikysena ribinėse situacijose (Balys Sruoga, Vincas Krėvė-Mickevičius)

Kolegė Zigrita Petraitienė dalijasi kalbos plano pavyzdžiu: Asmenybės laikysena ribinėse situacijose
Kategorijos: Kalbėjimas Žymos:

Moters paveikslas XIX a. pab. – XX a. prad. literatūroje

Kolegė Rasuolė Karpejienė dalijasi mokinės parengtos kalbos planu: Išplėstinis planas   Moters paveikslas XIX a. pab. – XX a. prad. Moteris – tai būtybė, visais laikais dominusi savo paslaptingumu. Nuo seno sakoma, kad moteris – tai mįslė. Galima teigti, kad beveik visais laikais moteris buvo ir yra pateikiama kaip namų šeimininkė. Moters tikslas buvo rūpintis […]
Kategorijos: Kalbėjimas Žymos:

Remdamiesi grožinių kūrinių pavyzdžiais atskleiskite, kaip jų žodynas susijęs su rašytojų gyvenamuoju laikotarpiu

Kolegė Rasuolė Karpejienė dalijasi: Remdamiesi grožinių kūrinių pavyzdžiais atskleiskite, kaip jų žodynas susijęs su rašytojų gyvenamuoju laikotarpiu   Mes daug lengviau pastebime tuos pasikeitimus, kurie atsiranda dėl naujų technologijų. Pirmieji pribrendusių pokyčių prigimtį pajuto tie, kurie dažniau nei kiti aplenkia laiką, – rašytojai. Tarp daugybės rašytojų nuolatos atsiranda keletas autorių, kurie be savo pasiekimų padovanoja […]
Kategorijos: Kalbėjimas Žymos:

Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais išsakykite savo nuomonę, koks menas reikalingas šiuolaikiniam jaunimui ir kaip jis gali prisideti prie jauno žmogaus asmenybės formavimosi

Kolegė Rasuolė Karpejienė dalijasi: Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais išsakykite savo nuomonę, koks menas reikalingas šiuolaikiniam jaunimui ir kaip jis gali prisideti prie jauno žmogaus asmenybės formavimosi Aš manau, kad menas turi įtakos ir ne tik jauniems žmonėms, bet ir tiems, kuriuos įprasta laikyti jau subrendusiomis asmenybėmis. Žinoma, toji įtaka ne visiems vienoda, vieniems ji didesnė, kitiems […]
Kategorijos: Kalbėjimas Žymos:

2017 m. PUPP kalbos vertinimo instrukcija

Kolegė Elžbieta Banytė dalijasi: Lietuviu kalbos pupp vertinimo instrukcija 2017 LT_G pupp – vertinimo lapas 2017

Respublikinės moksleivių konferencijos „Kalba gimtoji lūposna įdėta“ (J. Degutytė)“ medžiaga

Respublikinės moksleivių konferencijos „Kalba gimtoji lūposna įdėta“ (J. Degutytė)“, vykusios Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje, medžiaga:

KONFERENCIJOS KALTINĖNUOSE PROGRAMA

Moksleivių pranešimai

Jogilė Stonytė, Klaipėdos Aukuro gimnazija, mokytoja Laima Baukienė:

Tautosakiniai motyvai Ievos Simonaitytės biografinėje knygoje „…O buvo taip“

Viktorija Piliūtė, Klaipėdos Aukuro gimnazija, mokytoja Laima Kaupienė:

Žodis kaip gyvenimo būdo ir pasaulėžiūros išraiška Hermano Zudermano apysakoje „Kelionė į Tilžę“

Simona Terentjevaitė, Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimnazija, mokytoja Sandra Janušonienė:

Niekas nesuteikia tiek informacijos apie žmogų, kaip jo kalba

Deimantė Kelpšaitė, Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, mokyt. Petras Gedvilas:

Taisyklinga gimtoji kalba – vertybė

Modestas Pocius, Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, mokyt. Petras Gedvilas:

Skaudūs išgyvenimai lietuvių literatūroje

Lukas Pundinas (IX kl.), Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, mokyt. Petras Gedvilas:

M. Daukšos Prakalbos į malonųjį skaitytoją aktualumas XXI a. žmogui

Ieva Janarauskaitė,  Kėdainių šviesioji gimnazija, mokyt.  Zita Rosteikienė:

Apysakos Jurgis durnelis iš lenkų kalbos išvertė V. Kudirka kalbos ypatybės

Dominykas Vansevičius, Kėdainių šviesioji gimnazija, mokyt.  Audronė Praškevičienė:

Pirmojo didžiausio reformatų leidinio Knyga nobažnystės krikščioniškos kalba

Mykolas Jerutis, Kėdainių šviesioji gimnazija, mokyt.  Asta Jakštienė:

Šatrijos Raganos laiškų kreipiniai

p.s. Bus daugiau 🙂

Regina Koženiauskienė. Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą

Sveikinu jus, į šią VU filologų aulą susirinkusius mokytojus lituanistus paklausyti retorikos paskaitos. Pirmiausia pasidalysiu savo impresijomis apie gana margą, dažnai prieštaringą, retorikos sampratą, o antroje paskaitos dalyje aptarsiu vieną pavyzdį, turėdama tikslą, kad tokia retorika nors mažyte dalimi per jus pasiektų mokinius.

Gal kiek paradoksaliai nuskambės, bet prisipažinsiu: kuo toliau ir daugiau skaitau ir girdžiu apie retoriką, tuo labiau glumstu nerasdama atsakymo, kas ji yra. Matau klaidžiojimą tarsi be kompaso, itin dažnai poliarišką situaciją – arba pačios disciplinos ir paties termino išsiliejimą iki begalybės, arba visišką jo susiaurėjimą iki banalybės.

Šiais laikais itin dažnai retorika suprantama kaip viešosios kalbos sakymas, balso moduliacijos, dabar madingas vadinamosios kūno kalbos – laikysenos, komunikacijos su klausytojais požymių, gestų, mimikos, akių kontakto mokymas, elgesio su vaizdine medžiaga, skaidrių rodymas. Neneigsiu, viso to reikia viešai kalbančio žmogaus kultūrai, prezentacijų, debatų, vadovavimo menui, lyderių ir žvaigždžių, nebijau to žodžio, darymui. Amerikiečių retorikos knygose ypač daug rašoma apie žvaigždžių spindėjimą kitų žmonių akivaizdoje, apie charizmos pranašumą, žavų bendravimo meną. Vadinamosios auksinės efektyvaus bendravimo taisyklės paraidžiui iš amerikiečių perteikiamos ir mums. Štai lietuvių etiketo ekspertas veda tiesiausiu keliu į sėkmę, mokydamas, kaip „pritraukti žmones“. Jis siūlo „pažvelgti į žmogų kaip į produktą ir sau pritaikyti svarbiausius rinkodaros principus, mat gyvenimas – kaip nuolatinis pardavimo procesas“[1]. Tokie metodai, tiesa, išsakomi ne filologų, o psichologų, sociologų, komunikacijos vadybininkų, rinkodaros, etiketo ekspertų lūpomis, iš tiesų turi poveikį, ypač šou veikėjams, kartais gebantiems įkopti net į valstybės valdymo viršūnes. Deja, kaip sakoma, vargas Tau, o Jeruzale, ir tavo vaikams. Todėl su liūdesiu žvelgiu į artistiškai gestikuliuojantį šių dienų „tvaskų tuštuliuką“ (Donato Kajoko terminas), be galo pasitikintį savo jėgomis, įžūliai, drąsiai, bravūriškai, be jokio jaudulio beriantį žodžius apie viską, gebantį sukurti įvaizdį ir vis dėlto dažniausiai paliekantį klausytojų galvose vien skambantį nieką.

Visas straipsnis:

Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą

Kategorijos: Kalbėjimas, Laisvalaikiui Žymos:

2017 metų lietuvių kalbos (gimtosios) dalies žodžiu (viešojo kalbėjimo) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo temos ir potemės

Skelbiamos 2017 metų lietuvių kalbos (gimtosios) dalies žodžiu (viešojo kalbėjimo) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo temos ir potemės: 2017 metų lietuvių kalbos (gimtosios) PUPP potemės