Lapkričio 16 d., šeštadienį, 14 val. Salomėjos Nėries memorialinis muziejus (S. Nėries g. 7, Kaunas) kviečia į rašytojos 115-ojo gimtadienio šventę „Ir mano meilė nieko neužvylė…“
http://www.kaunorasytojai.lt/…/115-ojo-s-neries-gimtadieni…/
Labiausiai Maironis didžiavosi savo sode užaugintais obuoliais, mėgo juos valgyti ir kitus vaišinti. Dar kas antrą dieną jam sesuo Marcelė įpildavo rūgusio pieno lėkštę su bulvėmis. Tik ar tikrai taip kukliai ir paprastai valgė poetas? Tuomet ką jo namuose veikė „Metropolio“ restorano šeimininkės ir baltais krakmolytais marškiniais pasipuošę padavėjai? Visas gurmaniškas poeto namų paslaptis ir prisiminimus išgirsite ekskursijoje, pamatysite, kur buvo dengiamas ilgas vaišių stalas, kokie sidabriniai įrankiai dėliojami…
O tada…
http://maironiomuziejus.lt/lt/maironio-lietuviu-literaturos-muziejus-124
Jauniausias mūsų literatūros klasikas Vytautas Mačernis – tragiško likimo kūrėjas, Jo gyvenimas truko vos 24 metus. Žemaičių Kalvarijoje, Šarnelės kaimo laukų išliūliuotas, pilnas svajonių, kūrybos polėkio, troškimų užvaldytas, V. Mačernis augo dramatiška lemtimi paženklintoje šeimoje.
Iš trylikos Mačernių šeimos vaikų išgyveno tik septyni. Dar būdamas paaugliu, V. Mačernis neteko tėvo – bajorą Vladislovą Mačernį mirtinai subadė jautis. Vėliau, kai karo skeveldra pasiglemš ir patį Vytautą Mačernį, jo vienas brolis pasitrauks į mišką pas partizanus. Sovietinis režimas poeto motiną Elžbietą Mačernienę ištrems į Sibirą, netrukus vienas po kito mirs du broliai.
V. Mačernio muziejaus gidas Bronius Kleinauskas teigia, kad visi Mačernių šeimos nariai iš gyvenimo išėjo tragiškai.
Pirmoji meilė ir noras tapti vienuoliu
V. Mačernis savo šeimoje dažnai likdavo nesuprastas, mat buvo kitoks. Jis gyveno knygų pasaulyje, buvo pakerėtas žodžio ir minties galios. Jis buvo susimąstęs, užsisklendęs savyje, kažko susikrimtęs vaikas. Su broliais, o ypač su vienu, nesutardavo. Visą laiką manė, kad mama labiau kitus myli ir labiau jiems pataikauja.
1970 metais išeina knyga – Žmogaus apnuoginta širdis…
Sovietiniai cenzoriai akylai narstė V. Mačernio kūrybą. Eilėraštis skirtas Rainių tragedijai, o kur dar bandymas trauktis į Vakarus. Net nėra abejonių, kad šie jo kūrybos ir gyvenimo biografijos faktai kliuvo okupacinei valdžiai. Valdžiai, kuri be abejo žinojo, kokių pažiūrų buvo V. Mačernis ir kaip jis skaudžiai išgyveno dėl brutaliai nužudytų Rainių kankinių, kaip baisėjosi tų nekaltų vyrų žudikais.
Sodai, miškai, pelkynai, kalvos – tai suteikdavo Vytautui ramybę. Jis galėdavo valandų valandas stebėti vakaro dangų ir svajoti apie savo ateitį. Bet namuose ramybės neturėjo. Nuolatiniai kivirčai su broliu Vladu išmušdavo jį iš vėžių.
Perėmęs šeimos ūkį į savo rankas, vyresnėlis nieko nedirbo, o tik uliodavo su moterimis, namo dažnai grįždavo girtas ir piktas. Motina, matydama tokį vyriausiojo sūnaus elgesį, tylėjo. Daug vėliau, jau karui prasidėjus, slapstydamasis nuo vokiečių kariuomenės, kuri tuo metu jaunus vyrus be teisės pasipriešinti veždavo darbams į Vokietiją, parbėgęs į gimtuosius namus Šarnelėje, Vytautas ne kartą laiškuose mylimajai Bronei Vildžiūnaitei guosis, kad šeima jo nemyli.
Pasak B. Kleinausko, motina visus vaikus mylėjo vienodai, bet negalėjo visų vienodai iščiūčiuoti: „Ji buvo ūkininkė, valdė ūkį ir turėjo viskuo rūpintis. O vaikais jau rūpinosi jos pačios mama, atvykusi į tuos namus gyventi.“
V. Mačernio šviesiausias ir gražiausias prisiminimas – senolė, kuri jį augino, kėlėsi naktimis, o ūgtelėjusiam sekė pasakas.
Tačiau senolė prarandama, o tuštuma dar ne kartą versis jauno poeto širdyje. Senolės išėjimas Amžinybėn tik kūrė jo vaizduotėje, jo esatyje, jo jaunatviškame pasaulyje Mirties pavidalą. Ir tame pavidale telpa ir pirmosios meilės liūdesys, kai anapilin iškeliaus visiškai jaunutė jo širdį pakerėjusi bendramokslė iš Telšių gimnazijos.
B. Kleinauskas sako, kad pirmoji V. Mačernio meilė buvo Danguolė iš Telšių gimnazijos. Gal po to, kai mergina netikėtai mirė, V. Mačerniui kilo noras tapti vienuoliu.
Neįvykusios vestuvės ir nepaprasta erudicija
Poetė Aldona Ruseckaitė teigia, kad V. Mačernis viską projektavo į Lietuvos ateitį: „Ir matė Lietuvos ateitį, kai jauni žmonės, poetai, filosofai valdys Lietuvą. Jie bus vedliai, jie bus švarūs morališkai, jie bus labai išsilavinę. Netgi teigė, kad kažkada bus bendra Europos taryba, ir jis norėtų į tą tarybą įeiti ir joje darbuotis.“
Mokydamasis Telšių gimnazijoje, V. Mačernis pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius.
Būtent čia prasidėjo būsimo intelektualo augimas. Mačernis kalbėjo aštuoniomis kalbomis, užsienio literatūrą skaitė originalo kalba. Buvo įnikęs į Nyčę, Platoną, Ulisą, Dostojevskį. Pradėjęs Vytauto Didžiojo universitete studijuoti anglų kalbą, vėliau persikėlė į Vilniaus universitetą ir ėmėsi filosofijos studijų.
V. Mačernis suprato, kad kalbų žinojimas mažos šalies piliečiui atveria didesnes galimybes pasaulyje, o universalios žinios ir humanitariniai pasiekimai kloja tvarios valstybės pamatus. Gal todėl neišskyrė Tikėjimo ir Dievo. Per giliamines diskusijose su kunigais siekė perprasti visas Švento Rašto filosofines tiesas. Gal todėl vėliau, kai po lenkų okupacijos duris atvėrė Vilniaus universitetas, pasirinko studijuoti filosofiją.Kadaise norėjęs pašvęsti gyvenimą Kartūzų vienuolijos sielovadai, šį sprendimą V. Mačernis pakeitė. Matyt suprato, kad pasauliečio gyvenimas leis nuveikti daugiau kūryboje ir intelektualiame gyvenime. Nors Kristus liks jo darbuose. Universiteto kursinį darbą taip ir pavadina – „Kristus ir Nyčė“.
Visas straipsnis:
Vytautas Mačernis: vis kažko susikrimtęs vaikas, dramatiško likimo šeima ir staigi mirtis
Poetas partizanas B. Krivickas: dūžtant gyvenimo formoms jas išlaikė kūryboje
„Kas šautuvus valė, kas eilėraščius perrašinėjo”, – tokiais žodžiais apie poetą ir partizaną Bronių Krivicką pradeda kalbėti Virginijus Gasiliūnas – literatūrologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyno vedėjas, Broniaus Krivicko kūrybos tyrinėtojas ir jo raštų rengėjas.
Minint 100-ąsias rašytojo gimimo metines, V. Gasiliūnas pasakoja apie netikėtai susiklosčiusį, bet iki galo kūrybos pripildytą Broniaus Krivicko gyvenimą.
Lapkričio 17 d. bus minimos 100-osios rašytojo ir partizano Broniaus Krivicko gimimo metinės. Kuo jis svarbus Lietuvai?
Bronius Krivickas yra tas, kuris įžodino laisvės kovą, paskutinį bandymą nepasiduoti. Iš vienos pusės, kai istorikai pasakoja, kokios buvo aplinkybės, mini okupacijas, aneksijas, vardija, kiek žmonių pasitraukė į miškus ir kiek žuvo, be abejo, šie dalykai yra būtini ir juos reikia žinoti, bet tai yra dalykai protui. Tačiau kitai žmogaus daliai – širdžiai – skaičiai nelabai ką sako. Reikia suprasti ir tai, ką kitas žmogus jaučia: kai jis žino, kad gali žūti, bet vis dėlto nesutinka gyventi pagal primetamas taisykles. Tai suvokimas, kad ne tik žmogaus teisė būti laisvam yra pamatinė, bet ir kad žmogus gali ne laukti tos laisvės, o būti laisvas.
Būna tokių situacijų, kai negalima trauktis, kad ir kas bebūtų. Krivicko poezijoje yra įžodinta ta patirtis, kuri šiaip jau yra bendražmogiška. Galbūt tai ir yra svarbiausia jo palikta žinia Lietuvai, jog būti laisvam yra ne tik teisė, bet iš esmės ir pareiga. Ir kad tavo mirtis nėra tokia baisi, jei gyvenimas pragyventas teisingai.
Kuo Krivickas išsiskiria iš savo kartos rašytojų?
Krivicko karta buvo pirmoji, kuri gyveno nepriklausomoje valstybėje ir nuo pradinės baigė nepriklausomą mokyklą. Kai pagalvoji, kad sovietmečiu buvome terorizuojami, kai mokykloj negalėjai kalbėti lietuviškai – ir vis tiek išėjo tokie žmonės… O čia nereikėjo kažko įveikinėti, priešintis – tiesiog imi tai, ką duoda mokytojai.
Skaitykite daugiau:
Poetas partizanas B. Krivickas: dūžtant gyvenimo formoms jas išlaikė kūryboje
VšĮ „Švietimo tinklas“ lapkričio 22 – 23 d. parodoje MOKYKLA 2019 pristatys priemones skirtas mokyklai, kaip organizuoti tiriamosios veiklos ir/ar techninės kūrybos mokomąsias aplinkas (inovatyvią klasę, STEAM laboratoriją), papildomas veiklas (techninės kūrybos būrelį), siekiant įgyvendinti tiksliųjų, gamtos, techologijų ir IT dalykų integraciją.
Jeigu lapkričio 22 – 23 d. planuojate arba būsite Vilniuje, tuomet paskubėkite dalyvauti apklausoje.
Pagal apklausoje pateiktą atsakymą apie motyvaciją aplankyti mūsų stendą, išrinksime 40 apklausos dalyvių, kuriems padovanosime kvietimus į parodą.
Apklausa vyks iki 2019-11-14.
Pagarbiai, Andrius Gumuliauskas
VšĮ „Švietimo tinklas“ yra oficialus VEX Robotics (JAV) atstovas Lietuvojehttp://www.isradejas.lthttp://www.tinklas.lt/vex-robotika/
Jums rašo VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros dėstytoja, Lietuvių kalbos instituto darbuotoja. Jau penktąjį kartą VU Filologijos fakultete organizuojame nemokamą neformalų kursą 9–12 klasių moksleiviams Baltų akademiją (daugiau: https://www.facebook.com/Ba%CC%81lt%C5%B3-akademija-729979840440240/).
Anksčiau taip pat prašėme pasidalinti šią žinia su mokytojais lituanistais, tad prašome iš šiemet. Visa informacija apie renginį ir jo programa yra prieinama čia: https://www.facebook.com/events/406243766992418/.
Pagarbiai,
—
Ernesta Kazakėnaitė Baltistikos katedra | Department of Baltic Studies Baltijos kalbų ir kultūrų institutas | Institute for the Languages and Cultures of the Baltic
Vilniaus universitetas | Vilnius University
Mieli mokytojai, mokyklų vadovai,
Tikriausiai sutiksite, kad kiekvienoje mokykloje yra aktyvių, pilietiškų, smalsių, kūrybiškų ir išradingų mokinių, tikrų tyrinėtojų, ieškančių naujų atradimų, trokštančių pažinti ir suprasti mūsų istorinę praeitį, kad suaugę galėtų kurti mūsų valstybės ateitį.
Ir kiekvienoje mokykloje yra mokytojų – šviesulių, pasiryžusių tokius mokinius paskatinti, padrąsinti sužinoti, patirti ir siekti daugiau.
Todėl labai prašytume jiems perduoti šį mūsų laišką-kvietimą:
Kviečiame vyresnių klasių mokinius (nuo 9 kl. ir vyresnius) ir jų mokytojus dalyvauti jau penktus metus vykstančiame respublikiniame mokinių konkurse „Praeities stiprybė – dabarčiai“ – burti komandas, domėtis Lietuvos Laisvės kovų istorija ir nugalėti.
Kiekvienas Lietuvos miestas, miestelis ar gyvenvietė turi savo Laisvės kovose pasiaukojančiai dalyvavusį asmenį (gal net ir ne vieną), kiekviena vietovė mena jaudinančią, tačiau jau galbūt primirštą, o jaunimui gal net nežinomą Laisvės kovų istoriją. Padėkite jas mums iš naujo atrasti ir papasakoti visai Lietuvai taip, kad suvirpintų širdis. Kad šios istorijos nepasimirštų, o būtų perduotos ateities kartoms. Juk labiausiai paliečia ir įsimena ne tie įvykiai ir faktai, kuriuos pasakoja vadovėliai, bet apie kuriuos perduodame vieni kitiems iš lūpų į lūpas.
Galbūt Jūsų perteikiamos istorijos centrine ašimi bus Laisvės kovotojo ar knygnešio dienoraštis, nuotrauka ar asmeninis daiktas, kapas, paminklas, anų laikų įvykius menantis pastatas, slaptavietė, aikštė ar gatvelė, gal išlikęs artimųjų atmintyje gyvas tų įvykių liudininko pasakojimas ar istorinis dokumentas, gulintis nebylus vietos kraštotyros muziejuje. Papasakokite mums apie tai kūrybiškai. Jūsų darbas gali būti filmukas, interviu, įdomiai pateiktos nuotraukos, balsas už kadro ar pasakojimas per meno kūrinį (dainą, muziką, šokį, spektaklį), mokinių ranka piešta animacija (galima derinti ir viską kartu) – išraiškos formų gausa beribė. Dešimt jūsų įdomiausių ir labiausiai jaudinančių, įdomiai pateiktų istorijų pamatys visa Lietuva – darbai bus publikuoti naujienų ir žinių portale 15min.lt, iš kurių tris geriausius balsuodami išrinks portalo skaitytojai.
Nuo praėjusių metų konkurso naujovė ir puiki naujiena dalyviams yra ta, kad norėdami padėti moksleiviams netradiciškai pažvelgti į istorinius įvykius ir juos kuo originaliau atskleisti, organizuojame Kūrybines dirbtuves: visos konkurse užsiregistravusios komandos sulaukia organizatorių pagalbos ir padrąsinimo – sausio-vasario mėnesiais juos aplanko kūrybinių dirbtuvių komanda (du meno ir istorijos sričių profesionalai), kuri atvyksta padėti moksleiviams atrasti ir išvystyti projektų idėjas, pakonsultuoti, patarti kaip kuo įdomiau ją pristatyti.
Vienas iš projekto kūrybinių konsultantų Žilvinas Mažeikis sako: „Pastebėjau, kad jaunimas turi puikių idėjų. Jiems įdomi jų krašto istorija, ir kai įsidrąsina, jie sugalvoja nuostabių šiuolaikinių būdų atpasakoti, aktualizuoti vietos žmonių istorijas. Tiesa, kartais jiems nėra drąsu kūrybiškai veikti, nes juos vis dar kausto suvaržyta mokyklos aplinka, visuomenės poliarizacija – per dažnai mes nuvertiname ar iškeliame iki herojų lygmens paprastus žmones, pamiršdami, kad istorija yra sudėtinga, kompleksiška, o visi žmonės turi ir gerų ir blogų savybių. Dėl to jaunimas kartais nedrąsiai kalba, bijo kritikos, tačiau kai įsidrąsina – galima matyti, kad jie moka kritiškai vertinti šaltinius, supranta, kad dažnoje situacijoje nėra vieno paprasto atsakymo.
Džiaugiuosi galėdamas lankyti mokyklas, nes projekte dalyvaujantys mokytojai yra ne tik savo dalykų ekspertai, tačiau ir labai motyvuoti, kūrybingi, norintys, kad vaikai ne tiesiog iškaltų datas, bet suprastų istorijos tėkmę, įvykių priežastis ir pasekmes.“
Tad kviečiame iki gruodžio 6 d. registruotis el. paštu pazinklaisve@gmail.com dalyvauti konkurse, ir profesionalų komanda atvyks į Jūsų mokyklą.
Keletas ankstesnių metų konkurso dalyvių darbų pavyzdžių:
Šiame konkurse pralaimėjusiųjų nebūna. Pirmąsias tris vietas laimėjusieji gauna diplomus ir piniginius prizus, parveža savo mokyklai garbingus apdovanojimus. Visi dalyviai ir jų mokytojai gauna padėkas. O net dešimt geriausius darbus pateikusių komandų drauge su visa klase pakviečiami į visos dienos įspūdžių kupinus renginius Vilniuje (aplanko Vilniaus universitetą, valandai tapdami tikrais jo studentais klausosi įdomios paskaitos ir diskutuoja su dėstytojais, paspaudžia ranką fakulteto dekanui, susitinka ir bendrauja su žymiais Lietuvos žmonėmis – jaunimą įkvepiančiomis „žvaigždėmis“, Kultūros ministerijos dėka nemokamai lanko įvairius muziejus (moderniojo meno MO muziejų, Valstybės pažinimo centrą, Valdovų rūmus, Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, Genocido aukų muziejų), svečiuojasi kariniame dalinyje, pietumis vaišinasi drauge su kariais, ir apiberti organizatorių dovanomis ir atminimo suvenyrais parveža įspūdžius į savo mokyklą.
Visa informacija apie konkursą (nuostatai, dalyvavimo taisyklės ir konkurso eiga):
www.if.vu.lt/praeities-stiprybe-dabarciai
Konkurso naujienos:
Facebook: https://www.facebook.com/pazinklaisve/
Konkursą organizuoja jungtinė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto atstovų komanda.
P.S. Jeigu ši informacija Jums neaktuali, labai prašytume perduoti ją tiems, kuriems ji būtų svarbi ir naudinga – istorijos, pilietiškumo, lietuvių kalbos ir literatūros, tikybos, technologijų, informacinių technologijų, menų, neformalaus ugdymo (pvz. jaunųjų šaulių būrelių, skautų, ateitininkų, mokyklų kraštotyros muziejų) mokytojams.
Dėkojame ir laukiame Jūsų užsiregistruojant pazinklaisve@gmail.com 🙂
Prisegame konkurso nuostatus.
Projekto koordinatorė Lina Kranauskienė,
tel. (8 706) 72 378, (8 640) 08 378
Mokykloje praleisti metai mums duoda daugybę vertingų pamokų, lydinčių visą gyvenimą. Nuo spalio mėnesio projekte „Ačiū už pamokas“ DELFI skaitytojus kvietėme prisiminti mylimiausius mokytojus ir padėkoti jiems už nepamirštamas pamokas. Šiandien skelbiame 10 daugiausiai padėkų sulaukusių mokytojų, kurių laukia iškilmingas apdovanojimų renginys.
Projekte užregistruoti 200 mokytojų, kuriems balsuodami ištarėte daugiau nei 35 tūkst. „ačiū“. Šiandien skelbiame 10 daugiausiai palaikymo sulaukusių mokytojų.
Daugiausiai „ačiū“ sulaukė:
1. Petras Gedvilas (lietuvių kalba ir literatūra, Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija)
2. Eugenija Bužinskienė (pradinis ugdymas, Molėtų pradinė mokykla)
3. Marytė Markevičienė (akordeono atlikėjo raiška, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija)
4. Algirdas Baltuškonis (istorija, Vilniaus Fabijoniškių gimnazija)
5. Vilma Mekionytė (fizika, Jiezno gimnazija)
6. Ina Binkienė (pradinio ugdymo vyr. mokytoja, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija)
7. Sergej Kozlov (rusų kalba, Kauno „Varpo“ gimnazija)
8. Kristina Našlėnienė (socialinė pedagogė, Grinkiškio Jono Poderio gimnazija)
9. Jūratė Ivaškienė (pradinių klasių mokytoja, Šiaulių Dainų progimnazija)
10. Ingrida Valasevičienė (geografija, KTU inžinerijos licėjus)
Lapkričio 14 d. 14 val. MO muziejuje įvyks iškilmingas renginys, kuriame mylimiausius mokytojus apdovanosime inovatyvumą skatinančiais prizais. Projektą „Ačiū už pamokas“ rengia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su interneto portalais.
Skaitykite daugiau:
Skelbiame projekto „Ačiū už pamokas“ nugalėtojus: 10 mokytojų bus apdovanoti iškilmingame renginyje
Lapkričio 28 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namuose (Vilniaus g. 39, Didžioji salė) organizuojamas Lietuvos mokytojų suvažiavimas. Labai prašome Jūsų labai aktyviai jame dalyvauti ir pakviesti visus norinčius mokytojus.
Prašome informuoti apie dalyvių skaičių iki lapkričio 25 d.
LŠDPS
Vingrių g. 6A-17, LT-01141 Vilnius
Tel. (8 5) 2617510, mob. 8 615 34551
El. p. vk@lsdps.lt ; www.lsdps.lt
Naujausi komentarai