Archyvas

Autoriaus archyvas

Lietuvių literatūros magistrantūros studijos

Nuoširdžiai kviečiame Jus pagilinti turimas žinias Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Lietuvių literatūros magistrantūroje ir tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, atitinkančiais šiuolaikinės mokyklos keliamus reikalavimus.

Vienintelėje fundamentalios lituanistikos tradiciją išlaikiusioje Lietuvių literatūros programoje įgytos žinios pravers pamokų metu aiškinantis su mokiniais lietuvių literatūros raidos specifiką. Studijuojantieji galės giliau pažinti lotyniškąją Lietuvos literatūrą, retorikos tradiciją Lietuvos literatūroje, lietuvių literatūros ir filosofijos ryšius. Magistrantūros studijos padės atpažinti ir analizuoti lietuvių literatūros sąsajas su pasaulio literatūros kontekstais, orientuotis šiuolaikinių literatūros teorijų ir naujausios lietuvių poezijos bei prozos įvairovėje.

Programoje yra dėstomi dabarties laikui aktualūs, mokinių poreikius atliepiantys kursai, kuriuose supažindinama su vertimo teorija ir praktika, nagrinėjami lietuvių literatūros ekranizacijų pavyzdžiai.

Daugiau informacijos:

Lietuvių literatūros magistrantūros studijos

Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Apsaugota: Kas skatina žmogų įsipareigoti kitiems?

2018.06.15 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Viktorija Daujotytė: Salomėja Nėris išdavė pati save

Šį mėnesį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvos šimtmečio proga siūloma šalinti viešus objektus, kurių pavadinimas ar turinys propaguoja komunizmą ar kitą totalitarinę santvarką. (Beje, valdančioji „valstiečių“ frakcija šiuo klausimu skilo lygiai per pusę). Projekto iniciatoriai teigia: „Lietuvoje vis dar yra paminklų, atminimo lentų, gatvių pavadinimų, švietimo įstaigų pavadinimų, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu /…/“. Vienas tokių pavadinimų – Staliną ir bolševikus eilėraščiais garbinusios Salomėjos Nėries vardas, suteiktas mokykloms ir gatvėms.

Vilniaus savivaldybės Atminties kultūros darbo grupė kiek anksčiau paskelbė siūlysianti Vilniaus S.Nėries gimnazijai apsispręsti ir galbūt rinktis prieštaringos praeities neturinčio kūrėjo pavadinimą. Viena žymiausių Salomėjos Nėries kūrybos tyrinėtojų prof. Viktorija Daujotytė sako, kad tragiškas S.Nėries likimas turėtų būti nagrinėjamas mokyklose, kad jauni žmonės susimąstytų kaip jie atlaikytų prievartą ir manipuliavimą.

– Prof. Daujotyte, jūs esate pasakiusi – tauta pasisako apie save ir elgesiu su savo talentingaisiais. Kaip suprantu parašėte tai mąstydama apie Salomėją Nėrį. Kaip atsparą pokalbiui apie ją aš pasirinkau Jono Aisčio refleksiją:

– „Nėris yra didžiausia lietuvių poetė. Manau, kad ji turėjo pilną teisę pasirinkti tokią politinę orientaciją, kuri jai atrodė pati geriausioji, bet josios bendradarbiavimą su okupantu negaliu vadinti kitaip, kaip tiktai tėvynės išdavimu. Gali man kas prikišti, kad jinai buvo tiktai poetė, kad jinai nei trėmė, nei žudė, o tiktai eiles Stalinui ir partijai rašė. Bet žodis taip pat ir vergia, ir tremia, ir žudo, ir jeigu manęs kas paklaustų, kas daugiau pasitarnavo rusų revoliucijai: ar jos budelis Dzeržinskis, ar jos poetas Majakovskis, tai atsakyčiau, kad Dzeržinskį baigia užmiršti aukos ir istorija, o Majakovskį ir šiandien su pasigardžiavimu kartoja visa Rusija (ir ne vien Rusija) /…/ Panašiai ir Nėries neeilinio talento palieti nuodai dar ilgai veiks ir klaidins.“ (Draugas, 1964.X.17)

– Šiais laikais kalbame apie informacinius karus dėl protų, kur žodis yra ginklas, valstybė mėgina ruošti programas, kaip apginti piliečius nuo informacinių atakų. Ar galėtume dabar laikytis Aisčio formulės, kad Nėris didžiausia lietuvių poetė, bet bendradarbiavime su okupantu ji buvo ir tėvynės išdavikė?

– Visos formulės yra labai pavojingos, kai kalbame apie kūrybą, kultūrą, dvasią. Pasakyti, kad S.Nėris yra didžiausia lietuvių poetė nėra sunku. Tai yra tiesa be išlygų, tai nėra formulė. Poezijos į formulę negali suvesti. Dėl tos kitos Aisčio citatos dalies aš esu kitaip mąstanti. Negaliu sutikti su šita formule, jai priešinuosi, bet neneigiu teisės nei Aisčio, nei kitų žmonių šitaip formuluoti. Bet pati nesutinku su šita formuluote. Turiu daug argumentų, permąstytų per ilgą laiką.

Staigiai iškelkime paprastutį klausimą: kiek mes turime herojų iš to laiko? Iš 1940 metų, iš okupacijos, aneksijos pradžios? Ką minėtume kaip herojinės laikysenos žmones tuo momentu, iki karo pradžios? Kur tie mūsų herojai, prieš kuriuos nulenkiame galvą? Pradėkime nuo prezidento, kariuomenės vadų, generolų, kultūros didžiųjų žmonių, išmintingų universiteto profesorių, Vinco Krėvės – Mickevičiaus, kur jie, tie herojai? Tada kitas logiškas klausimas – kodėl tik Salomėjai yra tokie rūstūs teisėjų žodžiai?

Skaitykite daugiau: 

Salomėja Nėris išdavė pati save

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Psichologiniai užrašai. Salomėja Nėris: kokia ji buvo iš tikrųjų

Norisi rašyti Salomėja Bačinskaitė-Bučienė, nes man, kaip psichologui, vis dėlto labiau rūpi žmogus, o ne talentingas menininkas, bet tebūnie – Salomėja Nėris. Norisi, kad šie užrašai turėtų tam tikrą tęstinumą, tad po Vinco Mykolaičio-Putino pasirinkau jo studentę, o vėliau moterį, su kuria jį siejo globėjiški, draugiški santykiai. Abiem rūpėjo didingi idealai, tik Putinas jų daugiau ieškojo kūryboje, o Nėris – meilėje. Abudu dėl to kentėjo, tik skirtingai.

Šiame straipsnių cikle analizuoju lietuvių rašytojų asmenybes, remdamasis viešai prieinamu Myers ir Briggs asmenybės testo (MBTI) teoriniu modeliu, įkvėptu dar Carlo Gustavo Jungo idėjų. Pagal šį modelį žmogaus asmenybės tipą galima identifikuoti atsižvelgus į keturis bruožus.

1 asmenybės bruožas nusako, kuriam pasauliui žmogus teikia pirmenybę – savo vidiniam idėjų, vaizdinių (introversija) ar išoriniam žmonių, daiktų ir pan. (ekstraversija).

Salomėja Nėris paauglystėje nebuvo linkusi daug bendrauti, sudarydavo atsiskyrėlės įvaizdį: „Gimnazijoje būdavo šokiai, vaidinimai. Bet Salomėja neidavo į šokius, nedalyvaudavo vaidinimuose, chore“, – prisiminė ją pažinojusi metais jaunesnė moksleivė (Viktoras Alekna, Salomėja, Vilnius: Dienovidis, 1996, p. 43). Vėliau universitete situacija pasikeitė, ji aktyviai dalyvavo menininkų susirinkimuose, tapo veiklesnė. Nors neabejoju, kad tam turėjo ir vidinio polėkio, vis dėlto didelę įtaką darė žmonės, kuriuos ji laikė autoritetais ar kuriems simpatizavo. Taigi pirmiausia Nėrį matau kaip introvertę, linkusią analizuoti savo vidų, o ne išorinį pasaulį, tai rodo ir įprotis ar pomėgis rašyti dienoraštį.

Skaitykite daugiau: 

Psichologiniai užrašai. Salomėja Nėris: kokia ji buvo iš tikrųjų

 

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino (2018 m.) užduotys

Samprotavimo rašinio užduotys

  1. Ką gali pakeisti vienas žmogus? (Bronius Krivickas, Marius Ivaškevičius)
  2. Svarbiau mylėti ar būti mylimam? (Juozas Tumas- Vaižgantas, Vincas Krėvė)

 

Literatūrinio rašinio užduotys

  1. Gyvybės vertė literatūroje (Balys Sruoga, Sigitas Geda)
  2. Susvetimėjimo problema literatūroje (Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas)

Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio egzamino (2018 m.) užduotys

Samprotavimo užduotys

  1. Ar žmogus yra savo likimo kalvis? (Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Vincas Mykolaitis-Putinas)
  2. Kas savam krašte geriau nei svetur? (Adomas Mickevičius, Antanas Škėma)

 

Literatūrinio rašinio užduotys

  1. Istorinės asmenybės literatūros kūriniuose (Jonas Radvanas, Vincas Krėvė)
  2. Požiūris į gimtąją kalbą literatūros kūriniuose (Mikalojus Daukša, Justinas Marcinkevičius)

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

2018- 06 – 02 d. vyksta visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kurį šiemet laikys daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Vieni jų laikys mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, kiti – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Sėkmės abiturientams!

Jau paskutiniai praktiniai patarimai einantiems laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino

Kolegės Elžbietos Banytės patarimai kandidatams:

  1. Darkart peržiūrėkite, kokie tekstai bus kompiuteryje.
  2. Konspektuose svarbiausias vietas spalvotai pasibraukite.
  3. Vakare nebesimokykite. Išeikite pasivaikščioti ar (lengvai) pasportuoti.
  4. Susiorganizuokite transportą iš vakaro ir pasirūpinkite, kad prie mokyklos būtumėte ne vėliau negu 8:25.
  5. Iš vakaro susidėkite daiktus. Nepamirškite asmens dokumento ir juodai rašančių tušinukų. Neimkite pieštuko ir trintuko, nes dar kils pagunda su juo kažką rašyti ir paskui vedžioti… Ir galite nespėti.
  6. Laiku nueikite miegoti. Net jei neužmigsite, negerkite vaistų.
  7. Ryte pavalgykite angliavandenių su baltymais – dribsnių su jogurtu ar pan. Jeigu prisirysite mėsos, kraujas nukeliaus į žarnyną, o ne į smegenis. Jeigu nieko nevalgysite, iki 13:00 val. tikrai gali įsisopti galvą.
  8. Dar maždaug per pusvalandį nesistengdami detaliai skaityti peržvelkite spalvotai pabrauktas konspektų vietas (tinka tiems, kurių atmintis vizualinė: jų, pasak psichologų, apie 70 proc.).
  9. Rinkdamiesi temą iškart galvokite apie autorius ir jų kontekstus.
  10. Pasidarykite rašinio planą: juodraštyje užsirašykite pagrindinę mintį ir tokį planą, koks jums labiausiai patinka: „4 kampai“, pastraipų teiginiai etc.
  11. Prie teiginių būtinai juodraštyje sau pasirašykite autorių pavyzdžių: 10 min. eikite prie kompiuterio būtent dabar (t. y. po valandos), o ne egzamino pabaigoje, nes tikėtina, kad tada visiems kils geriausių idėjų – gal net ir jums, todėl neišnaudokite viso laiko iškart.
  12. Naudokitės žodynu rašybai pasitikrinti, o ne žodžių reikšmėms nurašinėti.
  13. Parašę juodraštį pasėdėkite ir pažiūrėkite pro langą bent 5-7 min. Tada juodraštį skaitykite ir redaguokite.
  14. Nebijokite parašyti daugiau negu 500 žodžių: jei turite, ką pasakyti, vadinasi, esate įsigilinę į temą. Kita vertus, nekartokite nuolat to paties.
  15. Patarimas tiems, kurie daro rašybos klaidų: skaitykite skiemenimis. Krutinkite lūpas įsivaizduodami, kad tariate garsus. Užtruksite ilgiau, bet ištaisysite daugiau klaidų.
  16. Patarimas tiems, kurie daro skyrybos klaidų: galvokite apie junginių (išplėstinių pažyminių, šalutinių dėmenų, išplėstinių aplinkybių etc.) ribas. Tai padės šiuos junginius išskirti iš abiejų pusių.
  17. Suredagavę juodraštį, dar truputį pasėdėkite ir pažiūrėkite pro langą. Tada imkitės perrašinėti.
  18. Perrašinėdami nebijokite tvarkingai (!) nubraukti ar įterpti žodį – nubraukite ir parašykite žodį šalia arba viršuje. Negalima naudoti korektūros priemonių arba užtušuoti.
  19. Nepaišykite paraštėse gėlyčių arba katukų 😊 ar ko kito. Tai gali būti interpretuota kaip slapti „atpažinimo ženklai“ vertintojams.
  20. Perrašę dar truputį pasėdėkite, pažiūrėkite pro langą. Užsimerkite. Pamasažuokite akis. Padarykite akių mankštą. Visą gyvenimą turiu problemų su regėjimu: jeigu ne pauzės, tikriausiai nebūčiau taip sėkmingai baigusi mokyklos.
  21. Skaitykite švarraštį. Nebijokite tvarkingai (!) šį bei tą pataisyti.
  22. Dar pasėdėkite.
  23. Darkart skaitykite švarraštį, jei spėjate.
  24. Remdamiesi šiomis instrukcijomis veikiausiai išnaudosite visas 4 val. Tai gerai. Neskubėkite išbėgti: per pusvalandį pasaulis išgelbstimas tik Holivudo filmuose.
  25. Atiduokite darbą ir eikite nusipirkti ko nors skanaus arba gražaus.

Straipsnio nuoroda:

Jau paskutiniai praktiniai patarimai einantiems laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino

Kaip mūsų valstybėje „didinamas“ mokytojo prestižas?

Viename iš gausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginių paskelbta pirmoji iš trijų svarbiausių proveržio idėjų Lietuvai, o būtent: „mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“, sudrebino pedagoginę bendruomenę. Imta tikėtis, kad pagaliau bus atkreiptas dėmesys į mokytojo profesijos svarbą, bus inicijuojami pokyčiai, kurie keltų mokytojo profesijos prestižą.

Ką turime šiandien? Gaila, bet mokytojo prestižas menkinamas dar labiau. Ar galima taip elgtis su mokytoju, kai jis, išeidamas atostogauti, net nežino, kokį krūvį gaus kitais mokslo metais įvedus etatinį apmokėjimą ir ar jo paslaugų išvis reikės? Ar netikrumas ir neapmąstyti bei skuboti Švietimo ir moklso ministerijos (ŠMM) sprendimai didina mokytojo profesijos patrauklumą? Kas norės eiti dirbti ten, kur neaišku, kas bus rytoj?

Dar viena iš pusiausvyros išmušusi „mokytojo prestižo“ kėlimo priemonė – taip vadinamas Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. Atidžiai panagrinėjus lietuvių kalbos Nacionalinių mokinių pasiekimų vertinimus, apėmė neviltis: apie kokį mokytojo profesijos prestižą galima kalbėti, kai mokytojas, visus metus sąžiningai vertinęs mokinių darbus pagal Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą, atsiduria atpirkimo ožio vietoje, nes Nacionalinis egzaminų centras (NEC) mokinių pasiekimus vertina pagal kitus, ŠMM patvirtintoje Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje neaptartus, kriterijus. Galbūt ŠMM paaiškins, kodėl dar nepilnametis mūsų valstybės pilietis turi jaustis nesaugiai, nes jo darbų vertinimui „protingi dėdės iš Vilniaus“ gali pritaikyti kokius tik nori kriterijus? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga tikisi, kad ŠMM kompetentingai paaiškins šį NEC viražą (raštas ŠMM pridedamas).

Galima pasakyti daug gražių žodžių apie mokytojo profesijos prestižo didinimą. Galima tai įvardinti kaip svarbiausią proveržio idėją Lietuvai. Galima apie tai kalbėti be galo ir krašto. Tik ar kas pasikeis, jei mokytojas dėl neapgalvotų politikų sprendimų ar ŠMM pavaldžių institucijų lengvabūdiško požiūrio į mokymo proceso vertinimą nuolat bus atpirkimo ožio vietoje…

LŠDPS Visagino susivienijimo pirmininkė Zita Miškinytė-Mazūrienė

DĖL NACIONALINIO MOKINIŲ PASIEKIMŲ PATIKRINIMO

Straipsnio nuoroda:

Kaip mūsų valstybėje „didinamas“ mokytojo prestižas?

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas (2018)

Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo Teresė Blaževičienė, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotoja; dr. Asta Ranonytė, Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus vedėja; dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus metodininkė; Raimundas Lenartavičius, Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų techninio ir technologinio aptarnavimo skyriaus vedėjas.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. gegužės 29 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.