Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

2019 metai – svarbūs metai visoms trims Baltijos valstybėms: Lietuvai, Latvijai ir Estijai, nes šiais metais yra minimas Baltijos kelio 30-metis, kai 2 milijonai žmonių 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, susikibo į gyvąją grandinę. 

Norėtume pakviesti dalyvauti Baltijos kelyje, vyksiančiame šių metų rugpjūčio 23 dieną, 18 valandą Vilniuje, gyvoje žmonių grandinėje nuo Gedimino Bokšto iki Vilniaus ženklo Ukmergės g. ir paminėti šią svarbią datą. Dalyvaujant didesne nei 10 žmonių grupe yra būtina registracija (nuoroda apačioje). Dalyvaujant pavieniais asmenimis svarbu tik atvykti į renginį rugpjūčio 23d.

Plačiau apie Baltijos kelią rasite nuorodoje: (https://www.facebook.com/events/561454537719708/)

Sekite informaciją apie Baltijos Kelią mūsų puslapyje: (https://www.facebook.com/BaltijosKelias30TaiMes/?epa=SEARCH_BOX )

REGISTRACIJA:

https://docs.google.com/forms/d/1NiRePrvzdLzFCwHQiM2ccYNGi4l41jOgkTfukXLjbpk/edit

Pagarbiai
Estela Marcinkevičiūtė,
Lietuvių etninės kultūros draugija
Mob nr. 869455938

Kelmės rajonas, Užventis. Šimtametis dvaras, į kurį veda liepų alėja, aprašytas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Nors iš tiesų Marija Pečkauskaitė gimė Medingėnų dvare, dabartiniame Rietavo rajone, kuris priklausė motinos šeimai, garsiai Žemaitijos bajorų giminei Šiukštoms. Iki dešimties metų augo tėvo gimtinėje Labūnavos dvare, Kelmės rajone. Tačiau Užvenčio dvaras – lemtinga vieta. Čia susipažįsta su kaimynų valstiečių sūnumi – Povilu Višinskiu, kuris yra pakviečiamas į namus ir ruošia egzaminams Marijos brolį, o vėliau ir ją pačią, prieš stojant į Petrapilio gimnaziją. Skatina mokytis lietuvių kalbos, įtraukia į tautinį judėjimą. Būtent Povilas Višinskis pramina „raganėle“ dėl juodų plaukų ir didelių akių…Tačiau jausmus tarp Marijos ir Povilo sujaukia į Užventį vėlų rudenį atvykęs jaunas kunigas Kazimieras Bukantas, šalia kurio rašytoja praleis ir savo paskutiniuosius penkiolika gyvenimo metų.

Mažeikių rajonas, Židikai. Mažas miestelis, į kurį Marija Pečkauskaitė atvyksta jau būdama žinoma visuomenininkė ir rašytoja. Šalia Židikų bažnyčios iki šių dienų išlikęs medinis namelis – senoji klebonija, kurioje su seserim Sofija gyveno rašytoja Šatrijos Ragana. Šatrijos Raganos memorialinis muziejus. Asmeniniai daiktai, bylojantys apie rašytojos pomėgius. Asmeninės relikvijos išsaugotos jos sesers dėka. Penkiolikos metų gyvenimo Židikuose užteko, kad išlydėti Mariją Pečkauskaitę į paskutiniąją kelionę susirinktų visas miestelis, prie jos kapo kunigas pasakęs: „Šiandien mes čia laidojame šventąją…“

VIDEO Šatrijos Raganos meilės kelionė: nuo Užvenčio dvaro iki Židikų

Švietimas šviesti turi, o mes iki šiol su spingsulėmis žabalinėjame. Iš piktumo ant nereformuojamo lietuvių kalbos egzamino, atsiverčiau pažiūrėti, kokiomis sąlygomis dirba norvegų abiturientai. Moku skandinaviškai, man labai patinka jų švietimo ir mokslo kokybė, todėl.

Taigi 2019 m. egzamino vertinimo rekomendacijos. Septyni lengvi puslapėliai ir vertinimo anketa su kriterijais. Dokumentas viešas, mokytojai ir mokiniai su juo susipažino, žinoma, dar prieš egzaminą.

Ką matom?

Pirmiausia, egzaminuojama iš to, kas buvo mokyta, o mokyta buvo dalykų „Rašytinė komunikacija“ ir „Kalba, literatūra, kultūra“. Ooo, jie turi atskiras pamokas rašytinei komunikacijai. Patinka. Patiktų, manau, ir daugiau kas iš norvegų mokymo programų, sąlygų, metodų, bet tada sukiltų dar didesnis piktumas, kad mus skiria šviesmylės, nuotolio piktybiškai nemažiname, o ir šiaip žadėjau dabar apie egzaminą. Pažiūrėkim, kaip norvegai įsivaizduoja kultūriškai išsilavinusį ir raštingą jauną žmogų.

Skaitykite daugiau:

Kada prašalinsim tamsumas?

Nacionalinis egzaminų centras (NEC), kasmet apibendrinantis brandos egzaminų rezultatų ir nacionalinių moksleivių pasiekimų rezultatus pripažįsta, kad atotrūkis tarp geriausių ir silpniausių Lietuvos mokyklų toliau didėja.

Prastai paruošiančių egzaminams – kas trečia mokykla

Specialistai ragina neatidėliojant spręsti, ką daryti su prastai vaikus rengiančiomis ugdymo įstaigomis, kurių pasak jų, net trečdalis.

Daugų Vlado Mirono gimnazija Alytaus rajone, kurią lanko vos 250 mokinių rugsėjo pirmąją pasitiks gražesnė ir šiltesnė. Tačiau švietimo ekspertai sako, kad svarbiausia ne sienos – jie skambina pavojaus varpais dėl didėjančio mokinių pasiekimų atotrūkio tarp didelių miestų ir nedidelių kaimų bei rajonų mokyklų. Ši Daugų mokykla šiemet neišugdė nė vieno šimtukininko, nors ankstesniais metais šimtukininkų turėjo.

„Be abejo jaunimas nebegrįžta, mūsų buvę mokiniai studentai į Daugus, tai aišku, kad tų mokytojų poreikį patenkinti ir jų rasti yra sudėtinga. Jie atvažiuoja iš Alytaus, iš Varėnos. Sunku prilygti toms gimnazijoms, kurios pasirinktinai renka vaikus, atrankas daro, ir dar reiktų pasakyti taip, tie vaikai yra įvairūs, ne visi įstoja į aukštąsias, ne visi įstoja į kolegijas“, – sako gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius.

VISAS STRAIPSNIS

2019 m. rugpjūčio 1 d. 16.00 val. vyks ekskursija „Vienuolių takais“
Nepraleiskite progos žvilgtelėti akies krašteliu į vienuolių gyvenimą.
Ekskursijos metu aplankysime Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, bažnyčios bokštą, vidinį vienuolyno kiemelį, Kankinių koplyčią, bažnyčios įkūrėjų kriptą, Kankinių kriptą, Lurdą. Ekskursijos dalyviai sužinos vienuolyno bei bažnyčios atsiradimo istoriją, kuo ypatingos trejos bažnyčioje esančios durys, kokiais stebuklais garsėja šv. Antano altorius, kokia rutina gyvena vienuoliai, kokie žmonės buvo užmūryti bažnyčios rūsiuose. Ekskursijos metu pamatysime senovinius vargonus, 7 altorius, senovines vienuolių stales, kankinių kaukoles bei Chodkevičių šeimos sarkofagus.

Ekskursijos kaina – 3 € asmeniui
Ekskursijos trukmė: 2 val. 00 min.
Būtina registracija telefonu +370 445 73 102
DĖMESIO! Vietų skaičius ribotas

Lietuvos Respublikos Seimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir asociacija „Lituanistų sambūris“ kviečia Lietuvos ir užsienio lituanistinio švietimo mokyklų mokytojus į konferenciją „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, kuri vyks 2019 m. rugsėjo 27–28 d.

Konferencijos tikslas – aptarti Juozo Tumo-Vaižganto ir Alfonso Nykos-Niliūno darbų ir idėjų aktualumą šiandienos mokyklai, visuomenei, pasidalyti naujausiais istorijos, literatūros, kultūros istorijos tyrimais ir įžvalgomis, įprasminti Pasaulio lietuviųmetus ir telkti akademinę ir mokytojų bendruomenę.

Konferencijoje bus aktualizuoti Vaižganto kūrybos aspektai naujų literatūros mokslo tyrimų ir studijų kontekste, aptariama įžvalgų svarba dabarčiai ir rašytojo kūrybos gyvybingumo mokykloje klausimai. Klausytojai bus kviečiami pamąstyti ne tik apie A. Nykos-Niliūno, bet ir apie jo kartos inteligentijos likiminius pasirinkimus nepriklausomai nuo žmogaus valios susiklostančių aplinkybių akivaizdoje bei tuometinio laikotarpio iššūkius. Renginyje bus pristatyta patirtis, kaip puoselėjama humanitarinė kultūra už Lietuvos ribų, dalyviai bus kviečiami diskutuoti, kuo šiandien galėtų būti artimi ir įdomūs Juozas Tumas-Vaižgantas, Alfonsas Nyka-Niliūnas jaunam žmogui, žiūrės ir aptars spektaklį „Vaižgantas“ (vadovė Svetlana Laima Zemleckienė), dalyvaus praktinėse dirbtuvėse.

Konferencijos pradžia – 10.00 val. Dalyvių registracija nuo 9.30 val. Rugsėjo 27 d. konferencija vyks Lietuvos Respublikos Seime (Gedimino pr. 53, Vilnius), rugsėjo 28 d. – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, Vilnius).

Maloniai kviečiame dalyvauti ir iš anksto registruotis Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“. Dalyvių registracija vyks iki rugsėjo 23 d. Tuos, kurie norėtų dalyvauti tik vieną dieną konferencijoje, prašome paskambinti arba parašyti žemiau nurodytais telefonu arba elektroniniu paštu.

Dalyviams bus išduoti pažymėjimai.

Išsamesnė informacija tel. (8 5) 277 9881 arba el. p. Meile.Ceponiene@upc.smm.lt.

Raštas2019-07-26
Meilė Čeponienė
Kvalifikacijjos tobulinimo skyrius