Archyvas

Autoriaus archyvas

Vasaros renginių ciklas „Svečiuose pas Dionizą“

Š. m.birželio 13 d. 19 val. Bijotų dvaro sodyboje prasideda vasaros renginių ciklas  „Svečiuose  pas Dionizą“.

Festivalio metu koncertuos atlikėjai Liudas Mikalauskas, Evelina Sašenko, Giedrius Vaškys, grupė „Arbata“ ir kiti.

Maloniai kviečiame Jus šią vasarą užsukti į Bijotuose organizuojamus renginius.

Lietuvos kultūros tarybos ir Šilalės rajono savivaldybės dėka visi festivalio renginiai vyks nemokamai, o visus atvykusius vaišinsime gilių kava!

Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Lilija Bručkienė. „Mokyklų spindesys ir skurdas: egzaminai, korepetitoriai ir savotiškos mokytojų poilsio formos“

Prieš savaitę oficialiai atsisveikinome su abiturientais. Linksmai, graudžiai, iškilmingai, komiškai – visaip. Jiems liko tiek nedaug ir įvyks vienas iš svarbiausių jaunystės virsmų – iš namiškių savo vaikystės erdvėse taps tik svečiais. Iš pradžių apsilankančiais dažnai, o paskui vis rečiau ir rečiau. Atkeliaus trumpam spinduliuodami jaunyste, viltimis, dvelkdami kitais miestais, kitomis šalimis, kitomis patirtimis ir idėjomis. O mokykla toliau gyvens savo ritmu. Su kitais abiturientais, naujais mokiniais, su kitais nuotykiais ir išbandymais, su kitais stropuoliais, išdykėliais, keistuoliais, maištininkais ir mąstytojais.

Čia yra amžino mokyklų gyvybingumo paslaptis – kai besigraudinančius dvyliktokus pakeičia smalsiai ir viltingai žiūrintys pirmokai, o subrendusius, visus savo vaikų paauglystės viražus išgyvenusius orius tėvelius – labai nerimaujantys ir nuo pasaulio sunkumų besitikintys apsaugoti mažųjų artimiausi žmonės (mamos, tėčiai, seneliai, močiutės, tetos, dėdės ir kiti… ). Ir visi jie turi lūkesčių, susijusių su mokytojų misija – padėti žmogui užaugti. Ir tai skamba labai gražiai. Kaip ir siūlymas, kad mokytojo profesija būtų prestižinė. Nes šalyje, kuri yra sąmoninga ir besirūpinanti ateitimi, taip ir turėtų būti.

Čia ir baigiasi mano lyriškoji dalis, kuri parodė spindinčią mokyklos pusę, inspiruotą Paskutiniojo skambučio graudulio. O dabar ta kasdienybė, kuri yra tapusi rutina. Ji reikalauja atidesnio žvilgsnio, gal net tam tikrų vidinių procesų išviešinimo. Mokymas ir mokymasis gimnazijose šiuo metu vyksta VBE kontekste. Ir šį kartą pabandysiu gerai žinomus faktus pateikti šiek tiek kitoje šviesoje, nes visi reiškiniai yra daugiabriauniai, bet mes matome tik savo patirtims svarbų/suprantamą aspektą. Mokytojai taip pat.

Balandžio mėnesį prasidėjusi valstybinių brandos egzaminų sesija daugiausiai visuomenės dėmesio sulauks, kai bus paskelbti rezultatai. Bet jau dabar pasirodė ne vienas ir ne du straipsniai apie tai, kaip neįmanoma pamokų metu abiturientams pasiruošti valstybiniams egzaminams, kaip mokytojai sąmoningai neaiškina tam, kad paskui galėtų papildomai užsidirbti ir t.t.. Informacija, sakyčiau, labai tendencinga ir vienpusiška, kyla įtarimų, kad jos tikslas – kiršinti visuomenę ir diskredituoti mokytojus. Nes nepasitenkinimas švietimo sistema neslopsta, o pokyčiai labiau dekoratyvūs/deklaratyvūs nei esminiai. Todėl straipsniai, kuriuose mokykla parodoma kaip visų įmanomų blogybių priežastis, yra puiki prevencija prieš vieningą visuomenės poziciją ir reiklumą tiems, kurie priima strateginius sprendimus.

Panagrinėkime situaciją su korepetitoriais detaliau. Taip, korepetitoriai kai kuriems samdomi, bet priežasčių gerokai daugiau, jos nėra vienareikšmiškos – gal vaikas psichologiškai tvirčiau jaučiasi tada, kai jį moko ir individualiai, gal kuris visus vienuolika metų tiesiog ateidavo į mokyklą ne mokytis, o gerai praleisti laiką ir dabar nori kaip nors užkamšyti žinių spragas, gal pats negali prisiversti sėdėti prie knygų – neturi savarankiško mokymosi įgūdžių, todėl su juo papildomai dirbantis specialistas yra patikimas būdas siekti tikslų, o gal tėvams atrodo, kad rezultatai neatitinka jų lūkesčių, todėl geriau sumokėti pinigus ir tikėtis, kad tos lėšos – tai patikima investicija į ateitį. Dar yra psichologinės vaikų problemos, didžiulė konkurencija stojant į tam tikras specialybes, mados tendencijos ir t.t.. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodanti informacija dažniausiai labai vienpusiška. O ir tėvai savo vaikus mato tik iš šeimos perspektyvos, dar gali pabandyti pabendravę ir paklausinėję, kaip ten kitose mokyklose būna, lyginti su draugų ar bendradarbių atžalomis. Tačiau viso konteksto jiems turbūt neįmanoma įžvelgti.

Galiu tik pasakyti tokį iškalbingą faktą iš savo patirties – net paskutinius mokslo metų mėnesius dalis mokinių, pasirinkusių valstybinius egzaminus, nelankė pamokų, nes pramiegojo, skrido į užsienį pailsėti, šiaip buvo pavargę, nes dalyvavo įvairaus lygio sporto varžybose, padėjo organizuoti renginius, turėjo kitokių darbų, neapsimokėjo atvažiuoti iš toliau (kai kurių pamokų nebuvo ir atsirado langų) ir t.t.. Į konsultacijas prieš egzaminus iš 52 abiturientų ateidavo apie 25-30. Aišku, tie neateinantys/nelankantys turbūt tėvams ir artimiesiems apie tai nepasakojo arba atrado milijonus „svarbių“ priežasčių. Kaip nepasakojo ir apie neatsiskaitytus darbus, apie tai, kad mokytojai kai kuriems ne vieną ir net ne du kartus turėjo priminti jų pareigas. Ir tai nėra kažkuo išsiskirianti mokykla. Kiek girdėjau, kitose gimnazijose padėtis dar sudėtingesnė. O jeigu vis dėlto nepavyks peržengti lemtingos procentų ribos arba rezultatai neatitiks lūkesčių (ne visada pagrįstų atkakliu ir nuosekliu darbu), ką lengviausia bus pasakyti?

Aišku, kai paskelbs rezultatus, bus visko – man visada skausminga, kai motyvuotas ir kryptingai dirbantis vaikas patiria kartais logiškai nepaaiškinamą nesėkmę, kai įtampa paveikia taip, jog mokinys viename darbe padaro daugiau klaidų nei per ketverius metus visuose savo rašiniuose (deja, esu mačiusi ir tokių atvejų), kai, mano nuomone, vertintojai nepastebi stipriųjų darbo aspektų arba nepakankamai juos įvertina – ir po apeliacijų taip pat. Tikrai bus visko – ir tik kiti abiturientų mokytojai supranta, ką reiškia birželio 1-ąją laukti žinių, kokios buvo temos spėliojant, kiek detaliai tie pasiūlyti aspektai buvo aptarti per pamokas. Arba laukti žinių, ar vaikai, dėl tam tikrų vidinių problemų ne visada galintys suvaldyti emocijas ir dėmesį, susikaupė ir parašė, o ne pasidavė ir išėjo nepabaigę darbo. Arba liepos mėnesį laukti tų laimingų/nelaimingų procentų ir ne džiaugtis su visais, kurių lūkesčiai pasiteisino, o liūdėti dėl tų kelių, patyrusių nesėkmę. Ir taip kiekvienais metais, kai išleidžiami dvyliktokai – iki šiol neišmokau atsiriboti, panašu, jau ir nebeišmoksiu. Kiek kalbėjau su kolegomis, jie išgyvena labai panašias emocijas. Visos tos kasdienybės, kaip ir tam tikrų elgesio dėsningumų, manau, nemato nei viską apie mokytojus ,,žinanti“ visuomenės dalis, nei tėvai.

Lygiai kaip nežino, kad pagal naująją darbo apmokėjimo tvarką (skambiai pavadintą etatinio reforma) abiturientų mokytojams mokama mažiau nei kitų klasių, nes skaičiuojamos tik tos savaitės, kai vedamos pamokos. O jos baigėsi gegužės 24 d.. Todėl visos konsultacijos, visi po to taisyti darbai, visi susitikimai su mokiniais ir t.t., panašu, traktuojami kaip mokytojų poilsis, laisvalaikis ir pramogos. Ir tik visai su mokykla nieko bendro neturintis žmogus gali įsivaizduoti, kad abiturientams po Paskutinio skambučio šventės nebereikia mokytojų pagalbos. Lygiai taip pat turbūt net neįsivaizduoja, kad valstybė sumoka tik už 2 – 3 ištaisytus vieno mokinio rašinius per metus (ir daugiau jokių darbų). Visa kita – irgi kaip poilsis ir laisvalaikio leidimo forma. Visa kita – tai dar bet 10 -15 įvairiausių rašto darbų. O dabar padauginkime iš, tarkim, mano minėtų 52 abiturientų… Ir tai absoliučiai nenormali situacija.

Štai dėl ko taip norisi sureaguoti į tuos straipsnius ir komentarus. Ne pykstant, o bandant paaiškinti, kad gyvenimas mokykloje yra gerokai sudėtingesnis, įvairiapusiškesnis, o mokytojų situacija gerokai sudėtingesnė, nei tai gali pasirodyti žvelgiant iš šono. Nes kartais spaudoje pasirodantys straipsniai daugiau nagrinėja fasadinę pusę, kuri akcentuojama tam, kad nereikėtų gilintis į esmines problemas.

Bet didesnį nerimą kelia kitos tendencijos – jeigu nenormali padėtis švietimo sistemoje nesikeis, po 10-15 metų beveik nebebus mokytojų, nes kartų kaitos iš esmės nėra – sąlygos tokios, jog jauni žmonės nesiruošia ateiti į mokyklas, o atėjusieji ilgai neišsilaiko. Dalis visuomenės turbūt tuos pavojaus ženklus pastebės tik tada, kai tai bus ne pavojus, o katastrofa. Išeitis – visuomenei aktyviau įsitraukti į diskusijas ir kelti nepatogius klausimus – kur dingsta švietimui skirtos lėšos, kad nepasiekia mokytojų, kas keičiasi, tarkim, po auditorių išaiškintų negerovių įvairiose ŠMSM pavaldžiose įstaigose, kokia vienų ar kitų pertvarkų kaina ir pridėtinė vertė, kiek išleidžiama projektams, tik imituojantiems pokyčius, kas turėtų prisiimti atsakomybę už strategiškai neteisingus ir daug valstybei kainavusius sprendimus ir t.t.. Išeitis – būti aktyviems savo valstybės piliečiams ir palaikyti vieniems kitus gilinantis į esminius procesus ir jų pasekmes.

O kol kas Paskutinis skambutis tik labai simboliškas – paskelbė, kad baigėsi dar vieni mokslo metai abiturientams. Tikėkimės, kad tas amžinas mokyklos gyvybingumo ratas tęsis, bet tam reikia ne tik mokytojų, bet ir visos visuomenės palaikymo ir pastangų.

Straipsnio nuoroda

Mokytojai dešimtokų patikrinimas sukėlė klausimų: stebiuosi, kodėl mokinių tėvai nekelia „triukšmo“

Brandos egzaminai 12-oje kl. – labai svarbus dalykas, bet nereikėtų pamiršti ir 10 kl. PUPP-o. Šis patikrinimas irgi kelia daug klausimų.

Gal atsakingi asmenys iš NEC-o galėtų visuomenei argumentuotai paaiškinti, kodėl 10 kl. lietuvių kalbos ir literatūros PUPP-as organizuojamas gegužės 24 ir 27 dienomis, nors mokslo metai jiems baigiasi birželio 21 d.? Be to, kokią moralinę teisę turi užduočių rengėjai įdėti į Skaitomo teksto suvokimo testą ištrauką iš kūrinio, kurio nespėta aptarti per pamokas ir prašyti atsakyti į klausimus remiantis viso kūrinio kontekstu?

Stebiuosi, kodėl mokinių tėvai nekelia „triukšmo“. Matyt, visgi gerbia ir supranta mokytojus. Kita vertus, užduočių rengėjai, ruošdami Teksto kūrimo užduoties lapą, net nesugebėjo jo tinkamai „apipavidalinti“ – ant titulinio lapo neparuošta vieta nei mokinio vardui, pavardei, nei vertintojams. Vadinasi, mokytojas ne tik veda pamokas, o po jų taiso 10-okų darbus (be papildomo mokesčio, atsiprašau, kad primenu tai), bet dar ir užsiima visokiausia „rašliava“.

Kyla klausimas, kuo užsiima NEC-as?

Komentuoja Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atstovai:

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas yra ugdymo proceso dalis, todėl jis ir vykdomas nepasibaigus ugdymo procesui.

Kalbant apie užduotis, svarbu keletas momentų. Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys rengiamos pagal Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 17-ame programos punkte taip apibrėžiamas teksto suvokimo užduočių turinys:

„17.1. pateikiami du (ar daugiau) bendrine kalba parašyti tekstai, kurių bendra apimtis 800–1000 žodžių; bent vienas tekstas – programinis (privalomas) grožinis arba negrožinis kūrinys (ištrauka);

17.2. teksto suvokimo gebėjimams patikrinti pateikiamos atviro pobūdžio užduotys / klausimai, apimantys esminius tekstų aspektus;

17.3. bent viena užduotimi, susijusia su programinio (privalomo) kūrinio suvokimu bei kontekstinėmis žiniomis ir / ar lyginimu, reikalaujama rišlaus, argumentuoto atsakymo.“

Taigi vykdant programos reikalavimus ir buvo pasirinkta Icchoko Mero kūrinio „Lygiosios trunka akimirką“ ištrauka. Šis kūrinys yra iš Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos aštuntos temos 1 potemės. Po pasirinktu patikrinimui kūriniu minėtoje programoje dar yra J. Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“; W. Goldingo „Musių valdovas“; Dž. Orvelo „Gyvulių ūkis“. Antroje aštuntos temos potemėje yra dar du autoriai su gana sudėtingais tekstais (K. Ostrauskas „Jūratė ir Kastytis“ arba kita pasirinkta pjesė. K. Binkis „100 pavasarių“ (3 pasirinkti eilėraščiai). Akivaizdu, kad pasirinktas PUPP užduočiai kūrinys turėjo būti perskaitytas gegužės mėnesį, jeigu mokoma pagal programą.

Teksto kūrimo užduoties švarraštyje yra palikta paruošta vieta įrašyti mokinio vardui ir pavardei, taip pat rašinio temai (žr. ČIA). Mokytojams duomenų perdavimo sistemoje KELTAS yra pateikiama ne tik vertinimo instrukcija, bet ir lietuvių kalbos ir literatūros teksto kūrimo vertinimo lapas, į kurį vertinant rašomi mokinių taškai pagal atskirus kriterijus. Iš kiekvieno vertintojo lapo (jame yra palikta vieta ir vertintojo vardui ir pavardei) vertinimo komisijos pirmininkas perkelia taškus į protokolą. Visą šią PUPP vykdymo ir organizavimo tvarką galima rasti 2019 metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše.

Skaitykite daugiau





Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: ,

Mokiniams rekomenduojamos knygos: 1–10 klasei (doc. dr. Kęstutis Urba)

Šių metų vasario mėnesį buvo išleistas žurnalo „Rubinaitis“ priedas „Mokiniams rekomenduojamos knygos: 1–10 klasei“, kurį sudarė doc. dr. Kęstutis Urba.

Leidinys, kuriame rasite rekomenduojamų knygų sąrašą 1–10 klasių mokiniams – puikus orientyras tėvams, mokytojams, bibliotekininkams ir patiems vaikams bei paaugliams, ieškantiems gerų knygų.

„Vienas iš svarbiausių mano įsitikinimų – kad vaikystėje ir jaunystėje reikia skaityti įvairią literatūrą, visokių tipų knygas, išmėginti įvairias temas“, – teigia dr. Kęstutis Urba.

Taip pat leidinio sudarytojas pabrėžia, kad tai nėra privalomųjų knygų sąrašas, atvirkščiai, šias knygas siūloma, patariama skaityti tiems, kurie nežino, ką skaityti, šiek tiek paklysta tarp didžiulių knygų lentynų ir tikisi pagalbos rankos.

Šį „Rubinaičio“ priedą išleido Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.

Skelbiame visus leidinio tekstus.

Mokiniams rekomenduojamos knygos: 1–10 klasei

2019 metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo lietuvių kalbos ir literatūros užduotys

Poeto Vytauto Mačernio 98- osios gimimo metinės (renginiai Šarnelėje)

Kategorijos: Skelbimai, Konkursai Žymos:

Rašinių kūrimo į(si)vertinimas

Kolegė Nijolė Bartašiūnienė dalijasi parengta rašinių įsivertinimo lentele mokiniams (ir mokytojams):

Apsaugota: PUPP pakartotinė sesija (2018 m.)

2019.05.16 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) I etapo rezultatai

P A D Ė K A

Vilniaus r. Rukainių gimnazijos IIIg klasės moksleiviams (mokytojos Lilija Jeremejeva ir Jevgenija Jackevič), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) I vietos laimėtojams;

Garliavos Jonučių progimnazijos  5e ir 6b klasių moksleiviams (mokytoja Zigrita Petraitienė), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) II vietos laimėtojams;

Šakių rajono Lukšių V. Grybo gimnazijos Gelgaudiškio vidurinio ugdymo skyriaus IVgc klasės moksleiviams (mokytojos Danutė Aniulienė ir Romutė Dabašinskienė), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) III vietos laimėtojams;

Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos IIIg klasės moksleiviams  (mokytoja Natalija Kozlovskaja), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) IV vietos laimėtojams;

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos IVg klasės moksleiviams (mokytoja Dainora Biliūnaitė), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) V vietos laimėtojams;

Alytaus profesinio rengimo centro S 34, S 35, P 84 grupių moksleiviams (mokytoja Rasa Ščiučkienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos moksleiviams (mokytoja Danguolė Rimavičienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos 6 klasės moksleiviams (mokytoja Dainora Biliūnaitė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Garliavos Jonučių gimnazijos III- IVg klasių moksleiviams (mokytoja Zigrita Petraitienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro  III- IVg klasių moksleiviams (mokytoja Oksana Aleknavičius) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Radviliškio raj. Alksnupių pagr. mokyklos maironiečių būreliui (mokytoja Zita Macevičienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Motiejui Pilkaičiui, Gargždų Minijos progimnazijos 6 klasės mokiniui, už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Radviliškio Vaižganto progimnazijos 5a klasės moksleiviams (mokytoja Daiva Mikšienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos IVg klasės  moksleivėms Aušrai Vitaitei, Karolinai Baltrušytei ir Aistei Kasperavičiūtei  (mokytojas Petras Gedvilas) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.).

Projekto laureatai ir dalyviai apdovanojami Šakių rajono savivaldybės ir Šilalės rajono savivaldybės PADĖKOS raštais.

Žemaitės „Marti“

Kolegė Sigita Radzevičienė dalijasi metodine medžiaga: