,,Šiandien nebepakanka vien kalbėti apie mūsų tradicinės kultūros vertę ir savitumą. Apibendrintai kalbant, vertingiausia jos dalis – senasis folkloras, papročiai bei tikėjimai – dabar daug kam, ypač jaunimui, tėra tik pasenusi, prie dabartinio laiko nebeprisiderinanti kultūros forma. Kaip jie patys pasakytų – visa tai svarbu buvo seneliams ir proseneliams, bet tikrai nebeaktualu mums – šiuolaikinei, į modernias vakarietiškas nuostatas besidairančiai dabartinei jaunajai kartai. Toks požiūris lyg ir neturėtų stebinti, – juk kaip tik jaunimui ir priklauso ieškoti naujų saviraiškos formų su visu jaunam žmogui būdingu maksimalizmu. Kiekviena karta yra tai patyrusi. Kur kas liūdniau šiandien, kai apskritai visa mūsų kultūra patiria lūžio šoką, ypatingą būseną, kai buvusioms kultūros vertybėms tarsi būtų išslydusi žemė po kojų. Kur pasisuksi – aplink vien perversmai – tiek gyvenimo, tiek pragyvenimo būdų, tiek jų pagrindu besiformuojančioje kultūrinėje aplinkoje. Net mokslinė literatūra, o ypač žiniasklaida, vis pabrėžia šiuo atžvilgiu iškalbingą, atskirais atvejais net šokiruojančią informaciją”- straipsnyje ,,Tradicinės kultūros akiračiai šiandien” teigia doc. dr. B. Stundžienė. Plačiau ->>>
Skaitomiausi įrašai
