Sigutė Radzevičienė. Igno Šeiniaus gyvenimas Švedijoje

2014 m. balandžio 3 d. minėsime rašytojo, publicisto, Lietuvos diplomato Igno Šeiniaus (Igno Jurkūno) 125-ąsias metines. Širvintose susibūrusi iniciatyvinė grupė siekia, kad kraštiečio atminimui įprasminti būtų sukurtas paminklas. I. Šeiniaus tėviškėje, Šeiniūnų kaime, Širvintų rajone, esantis medinis koplytstulpis tik žymi gimtųjų namų vietą.
Literatūrologė Sigutė Radzevičienė, 2011 m. išleidusi monografiją „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje”, remdama šią idėją, siūlo „Literatūros ir meno” skaitytojams susipažinti su kai kuriais Igno Šeiniaus gyvenimo Švedijoje fragmentais.
Igno Jurkūno Šeiniaus asmenybė – unikalus dvikultūris fenomenas XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos ir Švedijos literatūros pasaulyje. Lietuvių kultūros istorija buvo gausi šviesuolių, kurie politinių pervartų nublokšti į tolimas šalis sugebėjo įsitvirtinti tenykštėje erdvėje. Vis dėlto paradoksalu, kad Skandinavija, būdama geografiškai arti Lietuvos, netapo svetinga priebėga likimo nuskriaustiesiems. Šiame kontekste turėtume minėti du lietuvių vardus: Jurgį Savickį ir Igną Jurkūną Šeinių.
Igno Šeiniaus meninio žodžio paieškos, literatūrinė branda Švedijoje – bene vienintelė išties svari išimtis lietuvių–švedų kultūriniame gyvenime. Išskirtinumo esmė susijusi ne su pačia žmogaus būtimi svetur, o su gebėjimu autentiška menine dviejų kalbų (lietuvių ir švedų) ištarme perteikti savitą labai skirtingo identiteto esmę. Išskirtiniu tampa tarsi dusyk gimusio talento, dusyk subrandinto meninio diskurso cikliškumas.
I. Šeiniaus švedų kalba kurtą literatūrinį palikimą (1917–1959) sudaro šešios publikuotos įvairių žanrų knygos bei tokia pat dalis dienos šviesos taip ir neišvydusių kūrinių, kuriuos autorius mašinraščiu buvo parengęs spaudai. Tokios gausos pakako, kad Šeiniaus vardas (Ignas Scheynius) patektų švedų literatūros istorijon. Tad galime sakyti, jog rašytojo likimo išties pakaktų dviem: Ignui Jurkūnui Šeiniui, prozos modernintojui XX a. pradžios lietuvių literatūroje; ir Ignui Jurkunui Scheyniui, nuosaikioje švedų literatūros tradicijoje švediškai prabilusiam baltiškam balsui.
Igno Jurkūno Šeiniaus gyvenimas Švedijoje neatsiejamai susijęs su jo diplomatine, o vėliau ir – visuomenine politine veikla. Tačiau šiandieną būtų sunku pasakyti, kaip ta švediškoji lemtis būtų susiklosčiusi, jeigu ne asmeninės likimo patirtys – meilė švedaitei, santuoka ir integracija į Švedijos visuomeninį socialinį bei kultūrinį gyvenimą. Ar galėtume teigti, kad Lietuva, 1916-aisiais pasiuntusi jaunąjį Igną Jurkūną Šeinių Švedijon tarnauti besikuriančiai Lietuvai, sugrąžino jį Tėvynei su dosniu švediškuoju paveldu?.. Net jeigu ir taip, – tik prabėgus penkiems dešimtmečiams po jo gyvenimo žemiškosios kelionės.

Visas straipsnis: