Pirmiausia sveikinu mielus Kolegas su mažyte pergale – aktyvus ir dalykiškas programų komentavimas UPC puslapyje jau davė pirmuosius vaisius – programos rengėjų grupė bus keičiama, programa koreguojama.
Dabar ateina naujas etapas – ŠMM ir UPC specialistai susitiks su savivaldybių atstovais.
Dalinkimės įspūdžiais! Pravers ir pirmųjų susitikimų patirtis, nes kai kur viskas vyks kiek vėliau, pavyzdžiui, Marijampolėje – ateinantį ketvirtadienį.
Deja, į tuos susitikimus, matyt, lemta patekti ne visiems. Nežinau, kas ten deleguoja, kaip vyksta dalyvių atranka, bet akivaizdu, kad ,pavyzdžiui, aš negalėsiu dalyvauti 🙂 Direktorius nieko (vakar) nežinojo, matyt nebuvo iš jo prašoma pasiūlymų.
Taigi savo patirtį pasiliksiu tik sau 😀 Ir apie atnaujintas programas (ar projektą) vėl žinosiu tik iš nuogirdų.
Žinau, kad Vilniuje vyks konferencija ar kažkas panašaus dėl programos projekto. Organizatoriai prašė, kad tautinių mažumų atstovas renginyje dalyvautų vienas. Bet… mūsiškių žadėjo nueiti daugiau (3 ar net 4). Neaišku – ar visi bus priimti 🙂
@KRegina
Šaunuoliai – kai neleidžia pro duris, reikia lipti pro langus ar kaminą :D.
Gerb Petrai, neliūdėkite – ten tikrai nieko naujo nebus pasakyta, svarbu, kad tik mokytojai netylėtų ir be muilo nelįstų :D, nes būna visokių, kai kada ir ministerija pareiškia, ko NENORĖTŲ matyti. Galit bandyti eiti/važiuoti be registracijos, nemanau, kad išvytų, juo labiau, jei jūsų direktorius sakė, kad už savo pinigus galite vykti. Apsimeskit ežiuku ir sudalyvaukit :D.
Jau rašiau, kad Panevėžy tai vyks antradienį… Nemanau, kad bus kliūčių norintiems dalyvauti…
@Rimutė Dauneckienė
Ne taip viskas paprasta, Rimute. Švietimo skyriai turėjo siųsti dalyvių anketinius duomenis į ministeriją ir gauti pritarimą… Mūsų gimnazijos kai kurie mokytojai, turintys vaikų, eis kaip tėvų atstovai, nes kaip mokytojų jų nepriima – miestui skirta tik 1 vieta.
Niekaip nesuprantu, kokiais laikais mes čia gyvenam?! Kas čia pagaliau vyksta? kažkoks marazmas ar raganų medžioklė?
Miela Regina, ko gero, Jūs teisi, nes kažkodėl oficialiai konferencija dar nepaskelbta… Visgi antradienį bandysiu patekti, nes man tikrai tai rūpi…
Gerbiamieji, visi norintys ir turintys pasiūlymų turi teisę dalyvauti programų aptarime. Ne direktorius tą sprendžia, o kiekvieno iniciatyva. Tikiuosi, kad kolegos nenuvils lituanistų bendruomenės. Mano galva, programos pritarimas ar atmetimas priklauso nuo savivaldybėse dalyvavusiųjų ir diskutavusiųjų, o apskrityse – numatoma apibendrinti pasiūlymus. Tik turime vieną bėdą – teminių planų rašymą. Tad pavyzdžius rasime pedagogika.lt
Naujiena. Aptarimus dėl programos projekto siūloma rengti (cituoju gerb. N.Poderienės žodžius): „ne tik su savivaldybių lituanistų atstovais, bet ir su miestų, rajonų lituanistais”. Geras pasiūlymas, tik kiek užims brangaus laiko diskusijoms, kol bus priimta programa, ir ar spėsime pasiruošti pamokų planavimui iki rudens.
Informuojama, kad iš savivaldybių gauti lietuvių kalbos VUBP projekto vertinimai rodo, kad didžioji dauguma projektui iš esmės pritaria (cituoju): „Turiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir matematikos projektams nepritariančių skiriasi vos 5 proc.”
Ir dar: spalio 25-28 d. bus atvirai diskutuojama apie visus projekto privalumus ir trūkumus, būsimą BE. Visa tai bus aptariama susitikimuose su savivaldybių atstovais.
Labai rimtai siūlau: reikalaukime stabdyti projekto įgyvendinimą nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., taip pat reikalaukime dar nekeisti egzamino 2012 m., kadangi projektas svarstyti pateiktas labai labai pavėluotai, jį lydi nemaži skandalai ir nesusikalbėjimai. Nėra ir net negali būti parengtų vadovėlių pagal naująją programą, nes kitiems metams vadovėliai ekspertuoti pateikiami iki š.m. gruodžio tam tikros dienos (gal apie gruodžio 20 d.).
Dėl gerų Nidos ketinimų, tai netikiu nė vienu jos žodžiu – per daug pažįstu jos darbo stilių: tai, ką ji pasako žodžiu, parodo skaidrėse, galite pamiršti – ji už tai neatsako ir ramiausiai išsižada, „pamiršta” ir pan. Jos tikslas – nuraminti lituanistus, kai kam pagrasinti, o paskui – kaip Dievas duos, svarbu, kad dabar karas nekiltų. Pažiūrėkit, kaip gražiai visus nutildė dėl PUPP – o juk tikras nusikaltimas, kad iki dabar dar neaiški trečioji rašymo užduotis ir kalbėjimo vertinimo normos. Jei tikėsime tokiais žmonėmis kaip Zita ir Nida, būsime kaip tos mergos, apgautos jau su penktu vaiku… Aš siūlau į kovą pasitelkti tėvus – jie irgi švietimo bendruomenės visateisiai nariai, tai jų vaikai, ne valstybės – čia ne Sparta, kad vaikus nusavintų ir mokytų, ko koks žioplys užsigeidžia.
Gerb. Regina, regionuose (ir ne tik) suteikta galimybė dalyvauti tėveliams. Teikime, ko snaudžiame? Sutarimas tarp mūsų (kaip senais gerais laikais): „Skaldyk ir valdyk”. Pasimetę ir susiskirstę į atskiras grupuotes, kaip tos partijos… Kur lituanistų vienybė? Gal jau visai nebepažįstame vienas kito, nors dirbame tą patį darbą…:(
Įdomu, kas ten nutildė ir ką. Apie nutildymus reikia argumentuoti ir pagrįsti, pasidomėsiu.
Gerb. Romai, nejuokink 🙂 Kolegė Regina aiškiai pasakė- visus mus nutildė. Kas? Painus aukštų klerkų atsakymas į lituanistams neaiškius klausimus. Gavome atsakymą, kurį kiekvienas interpretuoti gali savaip.Aiškumo nerasta. Neaišku ir dėl kolegės Reginos paminėtos trečiosios PUPP užduoties (neturime pavyzdžio, neįsivaizduojame, kas tai per daiktas). Aukštųjų institucijų atsakymas neatnešė aiškumo ir dėl PUPP kalbėjimo dalies organizavimo. Tebesėdime kaip ta senė prie suskilusios geldos.
Šarkos tik praneša, kad PUPP nebus privalomas. Vienintelis išsigelbėjimas, nes dešimtokus jų patikrinimas tikrai jaudina.
Gerb. Petrai, jei jums juokai, pasakysiu: programai teikti pasiūlymus nėra interpretacija. Įdomu, apie kokią interpretaciją kalbate? Kur slypi neaiškumas? Nurodykite konkrečiai. Mes svarstome visi programą, o ne Jūsų egzamino organizavimo tvarką. Nesipainiokime tarp sąvokų. Egzamino programa tegalima tik priėmus ar atmetus programą. Nesuvelkite į krūvą.
2010 m. spalio 25 dienos susirinkimo dėl Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo programos projekto teiginiai:
1. N. Poderienė teigė, kad didžioji dalis savivaldybių projektui pritarė.
2. Teigiama, kad programos turinys bus atnaujintas 30%.
3. N. Poderienė teigė, kad ir dabartinis ugdymo planas leidžia lietuvių kalbai skirti 5+1=6 pamokas (išplėstiniam kursui), 4+1=5 pamokas (bendrajam kursui).
4. Išsakyta mintis, kad internetas nėra ŠMM patvirtinta mokymo priemonė, vadinasi, kartu su programa turi keistis ir vadovėliai. Jeigu jų nebus, kils konfliktas.
5. Lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos mokantys mokytojai teigė, kad gal per anksti galvoti apie bendrą programą. N. Poderienė teigė, kad ją įtvirtiname dabar arba niekados.
6. Lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos mokantys mokytojai teigė, kad norėtų tiksliai žinoti skiriamas valandas, nes mokyklos nuožiūra jos skirstomos taip, kaip patinka direktoriui. Tiek lietuviškose, tiek nelietuviškose mokyklose besimokantys mokiniai turi turėti vienodą valandų skaičių.
7. Pritarėme, kad lietuvių kalbos egzaminas būtų privalomas, išskirtas mokyklinis ir valstybinis egzamino tipai.
8. Reikalaujama programos ir egzamino dermės.
9. Teigiama, kad egzamine neliks interpretacijos, liks rašinys, kuriame reikės argumentuoti temą, remiantis literatūra (diskutuota, kad tai bus panašu į literatūrinį rašinį).
10. Neliks teksto interpretacijos, dalis interpretacijos aspektų bus pritaikoma teksto suvokimo užduotyje, kuri taip pat keisis. Teksto suvokime gali būti pateiktas grožinis tekstas iš privalomųjų programos autorių arba negrožinis tekstas. Po tekstu būtų klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti išsamiau nei dabar. Klausimų būtų mažiau, apie 5. Atsakymuose bus vertinama ir raiška, ir raštingumas (Z. Nauckūnaitė teigė, kad dėl to kovos).
11. Buvo teigiama, kad 2013 m. bendrą egzaminą laikys ir lietuvių kalbos kaip gimtosios, ir kaip valstybinės kalbos besimokantys mokiniai. N. Poderienė teigė, kad 2013 ir 2014 m. lietuvių kaip valstybinės kalbos besimokantys mokiniai per egzaminą atliks tokias pačias užduotis, bet bus vertinami kitaip, nei gimtosios kalbos besimokantys moksleiviai (pereinamasis laikotarpis). Diskutuota, ar sąžininga taip daryti. Įvardyta, kad tai bus bomba.
12. Lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos besimokantys mokiniai turės jau šiemet laikyti viešosios kalbos įskaitą (bijau ne tokią informaciją perteikti, todėl dėl įskaitos reikia tikslintis). Mokytojai neigė nieko nežinoję ir nėra tam pasirengę.
13. Kalbinio ugdymo dalį Z. Nauckūnaitė žadėjo pataisyti ir visą savaitę laukia pasiūlymų, todėl apie šią dalį buvo kalbėta menkai.
14. Siūlyta sukurti rašybos, skyrybos, kalbos kultūros modulį.
15. Literatūrinis ugdymas:
• projekto rengėjos teigė, kad pateikiama nuosekli kultūros raida. Prieštarauta dėl literatūros ištakų atsisakymo, bet projekto rengėjos teigė, kad nėra laiko, taip mažinama programos apimtis;
• buvo teigta, kad per dvejus metus reikėtų išeiti 32 privalomus autorius ir 8 konteksto autorius;
• konteksto autorių skaitymas nėra privalomas, tikrai nereikia perskaityti visų autorių kūrinių (teigta, kad jie yra kaip palengvinimas mokytojui), buvo aptarta galimybė atsisakyti kontekto autorių (neminėti jų programoje);
• M. Mikalajūnas siūlė realiai paskaičiuoti valandas, teigė, kad nespėsime aptarti visų kūrinių, epochą reprezentuojančių asmenybių, parašyti ir redaguoti rašinį ir t. t. D. Eigminienė teigė, kad yra paskaičiavusi valandas ir viską galima suspėti. Sprendimas: medžiagą suskirstyti pagal laiką ir pažiūrėti, ar įmanoma per tiek valandų, kiek turime, išeiti programą. Z. Nauckūnaitė įsipareigojo viešai paskelbti valandų paskirstymą.
Surašiau pagrindinius aptarimo teiginius, nors aptartų klausimų, pasiūlymų ir prieštaravimų buvo daugiau…
Pagal programą, jei ji bus priimta, planuojama egzamino tvarka. Jei nebus priimta, vadovausimės 2002 m. programa.
Apskritai kai kas neskaito įstatymų. Interpretacijos nebebus nuo 2013 m.
Pone Romai, aš ne apie programą rašiau- apie gerb. N. Poderienės atsakymą į mūsų laišką.
Kokio mano egzamino organizavimo tvarką? Ar aš kažką organizuoju? 😀 Ir apskritai, pone, prieš paspausdamas ,,įrašyti komentarą” bent paskaitykite, ką parašėte 😀
Iš kur čia, Dagysa, tokios naujienos?
Matau, paistome tai, ko negalime pagrįsti. Man svarbu faktai, o ne interpretacijos apie programą.
Lituanistai kreipiasi, anot prof. Župerkos, pone, bet aš ne ponas, o esu to paties amato specialistas.
Pats dalyvavau susirinkime ir perteikiu ne savo nuomonę, o tai, apie ką buvo kalbėta.
Pone Arūnai, Jūs dalyvavote kokiame susirinkime?
Kažkodėl vis rašoma, kas priimta ar pasiūlyta, kritikuota. Kur mūsų pasiūlymai?
2010 m. spalio 25 dienos susirinkime dėl Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo programos projekto Vilniuje
Kalbėti visi sugeba, o pasiūlymai? Tyla. Geriausia spręsti ir analizuoti tai, kas pasisakė. Kur kitų priekaištai?
Aišku, buvote: Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinė mokykla, Gedvydžių g. 8, Vilnius
Savo pastabas ir pasiūlymus taip pat pasakiau, tad, kolega, nereikia užsipulti… 🙂 O informaciją pateikiu visiems, kad žinotumėte, kas buvo aptarta.
Rytoj: Panevėžys, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija, Aukštaičių g. 1, Panevėžys
Taip, buvau Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinėje mokykloje.
Mūsų kolega Romas labai audringas 😀 Kaip vaikai mokykoje pasakytų: ,,Viršūnė” 😀
Arūnai, savo ir kolegų pasiūlymų Jūs nepasakėte, tik išdėstėte N.Poderienės mintis. Kur Jūsų mintys ar pasiūlymai? Neapgaudinėkime savęs ir kitų.
Audringai/ Gerb. Petrai, audrų nėra, tik svarstymai, bet čia nematau konkrečių pasiūlymų, nors lituanistų miestelis.
Kur tie pasiūlymai? Nurodykite, kur pasiskaityti.
Arūnai, ar tikrai buvote?
Gerb. Petrai, mūsų vaikai atostogauja, bet mes negalime. Tad Jūsų viršūnėlių ir šaknelių priminimas netinka.
Nuomonę apie programą išsiunčiau Z. Nauckūnaitei ir pasakiau juos šiandien per susirinkimą. O čia Jums išdėsčiau tai, kas buvo aptarta…
Tikrai buvau ir diskutavau, nes projektas tikrai dar nėra tinkamas, o ir kalbinis ugdymas bus perrašomas iš naujo. Reikės vėl viską atidžiai studijuoti.
Gerb. Arūnai, Jūsų indėliui pritariu.
… na, gerbiamieji, tai sėdame mokytis ir mokyti literatūrinio rašinio…. nežinau, kaip Jums… aš manau, kad ir tai jau mažutė pergalė….
Kaip gimtosios kalbos mokiniai, taip ir kitakalbiai laikė valstybinės kalbos įskaitą. Tai paprastas teksto referavimas – reikia atsakyti į 4 klausimus: teksto tema, reikia pasakyti apie ką rašoma; koks autoriaus požiūris į rašomus dalykus; kokia tavo nuomonė apie rašomus dalykus (5 min) ir dar 4 klausimus užduoda mokytojas (5 min.). Iš viso 10 ( o gal 12 – neprisimenu 🙂 ) bilietų. Kai eina teksto referuoti 20 ar 28, nuo tų tekstų jau pykinti ima (ypač kai buvo neįgaliųjų metai). Ką gali reikšti viešosios kalbos įskaita – nelabai suprantama. Tikrai pirmą kartą girdime (Nesvarbu, gal ir kitaip ji bus įvardinta). Gal jau artins įskaitą prie gimtosios kalbos? Belieka tik spėlioti. O pamokų skaičių turi didinti ne tik aukštesnėse klasėse. Ir jaunesnėse klasėse turi būti pamokų daugiau, nei dabar jų yra (5-8 kl. po 3 pamokas). Arūnai, dėkui už suteiktą informaciją.
Puiku, kad turime Lituanistų miestelį 🙂
Tarp kitko,
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-24-ramute-skucaite-gaila-kad-gyvenimas-jau-baigiasi/52099
Gražiai senoji karta argumentuoja.
@Petras Gedvilas
danutė. Manyčiau, kad ir valstybinės kalbos besimokantys moksleiviai turėtų laikyti tokią įskaitą kaip laiko gimtosios kalbos. Peskaityto teksto atpasakojimas ne tik mokytojus „pykina”, bet ir neturi jokios naudos. Rengdamiesi kalbai mokiniai ieškos atitinkamos medžiagos, skaitys, kalbą rašys, o tai tobulins ie rašinio rašymo įgūdžius.
🙂 Pykina – rašiau ne perkeltine prasme, o tiesiogine 🙂 Nes tokį tekstą išklausyti kaip buvo prieš 3 metus net keletą kartų – tikrai pykina. Paieškosiu mokykloje ir nuskenavusi atsiųsiu. Tada tikrai suprasite, kad nėra tikslo organizuoti įskaitas 12 kl. Mokiniai – kalba ir samprotauja lietuviškai (būna labai įdomu stebėti mokinius, kurie per pertraukas ar išvykų metu kalba lietuviškai, o vėliau tarsteli – O kodėl mes kalbam lietuviškai? 🙂 )
Programas reikia taisyti, labai taisyti. Ir, kiek kolegė papasakojo apie pirmadienio susirinkimą, į programos ruošimą bus pakviesti ir kitakalbių mokyklų atstovai. Gal ir pralaušim ledą 🙂
Po konferencijos Panevėžy…
Panevėžio mokytojai dėl nesuprantamų priežasčių dalyvavo tik keli… Aišku, atvykusieji taip pat svarbūs, deja, toks įspūdis, kad nelabai įsigilinę į projektą…O gal baiminosi sakyti savo nuomonę?.. Visgi pasiūlėme kai kurių kūrėjų atsisakyti. Mano nuom., neprivalomi turėtų būti tie, kurie perskaitomi 9-10kl.- jie yra ir vadovėliuose… Be to, programoje turėtų būti ir pastaba, jog kontekste nurodyti autoriai neprivalomi ir jų netikrins egz. Dar atkreipiau dėmesį į valandų skaičių: rengėjai turėtų tai „išskleisti”, kad būtų aišku, kaip jie įsivaizduoja visos programos ne tik apimtį, bet ir laiką, reikalingą jos sklaidai. Suprantama, kad į tai mes žiūrėsime kūrybiškai. Pridūriau, jog negalima užmiršti ir kontrolinių atsiskaitymų bei jų aptarimo pamokų… Bent doc. Z.Nauckūnaitė pažadėjo neužmiršti.
Dėl rašinio: neteisūs tie, kurie sako, kad grįžta literatūrinis rašinys. Pavadinimas „Literatūrinis samprotaujamasis rašinys” teigia, jog mokiniai samprotaus grįsdami mintį savo pačių pasirinktais kūrėjais/tekstais, o ne nurodytais. Tai eseistika… Man tai tikrai priimtina…
Žiūrėsim, ką rytoj sužinosime iš Klaipėdos, „Aukuro“ gimnazijoje, Statybininkų pr. 7.
Sveiki, kolegos lituanistai. Parašyti paskatino gerbiamos Reginos gana dažni pasisakymai. Siūlyčiau kalbėti savo vardu. Aš asmeniškai kategoriškai nesutinku (taip manančių turiu ir didelį būrį kolegių), kad lietuvių kalbos (valstybinės) įskaita galėtų mokytoją, kaip rašo Regina, „pykinti“ savo paprastumu, lengvumu ar panašiai. Per 20 min. perskaityti pirmą kartą matomą 450–500 ž. publicistinį straipsnį ir jį pasiruošti pristatyti, t. y. papasakoti apie ką rašoma, įvardyti temą, keliamas problemas ir autoriaus požiūrį; išsakyti argumentuotą asmeninę nuomonę rašomais klausimais; vėliau dar argumentuotai atsakyti į 3 (iš anksto nežinomus) egzaminuotojo klausimus tikrai nėra paprasta ir lengva. Ir mūsų įskaitos pažymių skalė gana įvairi: nuo 4 iki 10, o pastarųjų tikrai tik vienas kitas. Gal problema kitur?
Kai mokiniai ruošdavosi iš anksto paskelbta tema, tai jau kažkada turėjome. Klausydavome kone atmintinai išmoktų tekstų. Koks tokio kalbėjimo tikslas, ką tikriname? Manyčiau, kad grįžimas prie jau buvusių dalykų būtų didžiulė nesąmonė. Esu įsitikinusi, kad publicistinio straipsnio pristatymas iš anksto nepasiruošus ir gimtakalbiui nepasirodytų paprastas dalykas. Kita vertus, kiek teko bendrauti, pagiriamojo žodžio lietuvių kalbos (gimtosios) kalbėjimui nesu girdėjusi nė iš vieno gimtosios kalbos mokytojo. Būtų gražu, jei sėstume prie vieno stalo ir diskutuodami vieni iš kitų perimtume gerąja patirtį, tačiau, reikia pripažinti, politika kitokia…
Dar dėl viešojo kalbėjimo: per vidurinio ugdymo programų svarstymą Vilniuje pirmą kartą išgirdome, kad dabartinių 12-okų laukia kitokia, nei skelbia dokumentai, įskaita. Tai, manau, ne tik, kad neteisinga, bet ir neteisiška – mokiniai, mokytojai, tėvai bent prieš 2 metus turi žinoti, koks egzaminas ir įskaita jų laukia. Beje, valstybinės kalbos įskaitos bilietai ne paslaptis, kopijuoti nereikia – jie skelbiami NEC tinklalapyje.
Pagarbiai
A. Lesauskienė
Prašyčiau laurelijos nesinervinti ir pavartyti ankstesnių metų tekstus, tikrai pykino, kai mokiniai pasakojo apie neįgalų vaikiną, kuris seilėjo saldainių popieriukus ir darė kamuoliukus. Seilėti popierėliai buvo maži, o paskui vaikinas iš jų darė mažas figūrėles. Gal laurelijos ir nepykina, bet mane asmeniškai – pykina, kai aš įsivaizduoju tą momentą. Ir nereikia tautinių mažumų mokinių menkinti – mokiniai laisvai kalba lietuviškai ir supranta (aišku, nekalbu apie tuos, kurie neseniai atvyko arba, kaip sakome, „Dievas nedavė”).
Kitakalbius mokau seniai.Tikrai nesąmonė,kad nežinome,koks tekstas bus….Geriau žinot,ruoštis ir tegu mokosi.O tai tokia įskaita yra tik priežastis nieko nedaryti…Eiti kaip sako rusiškai ,,na avos”.Tegu žino iš anksto ir ruošiasi.Blogiau nebus.Taip ir rašiniui ruošis…..