Svetainė, skirta lietuvių kalbos mokytojams
Tautosaka– žodinė tautos kūryba. Apie jos rūšis ir žanrus, vaizduojamąjį pasaulį, tikėjimus, papročius gana įdomiai pasakojama lietuvių skaučių seserijos leidinyje ,,Sese, budėk!” (Čikaga, 1983). SeseBudek-Tautosaka
Tautosaka Skaityti daugiauJuozas Girnius savo knygoje „Žmogaus problema technikos amžiuje“ teigia, kad mokslas išsigimė ta prasme, kad ankstesnį savo idealą siekti tiesos iškeitė į tarnystę technikos pažangai. Būtent tokią situaciją matome ir …
Kodėl brolybė labiau įsivaizduojama tarp vilkų, o ne žmonių? Skaityti daugiauIstorija mums iki šiol nėra tapusi moralinių pasirinkimų erdve, kurios dėka mes suvoktume dabartį. Istorija yra patogių ir mielų prisiminimų rinkinys, iš kurio pašalinami arba akademiškai patogiai izoliuojami tie aspektai, …
Suvenyrinės atminties ir istorijos alternatyva: Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ Skaityti daugiauEsu, gyvenu, rašau. Nesvarstau, ką man reiškia vienas ar kitas dalykas, nestabčioju. Tiesiog darau, ką suprantu, kad turiu daryti. Ir viskas. Buvimas „ant bangos“ – labai sąlygiškas, mano tikrojo, gelmingojo, …
Laura Sintija Černiauskaitė. Apie tą patį, bet vis kitaip Skaityti daugiauSkaidrės apie laimę (gavau elektroniniu paštu): Laime-Yra-Kelione
Laimė yra kelionė… Skaityti daugiauSkaidrės (gražūs vaizdai): Musu-Namai-Zeme
Mūsų namai- žemė… Skaityti daugiauKai prasideda Tavo gyvenimas, tu rankose turi mažą lagaminėlį… Skaidrės Gyvenimas-Prasideda
Gyvenimas prasideda… Skaityti daugiauNe tik kūrybinės idėjos užliejo dvarą, bet ir pati dvaro aplinka XX a. pr. buvo įspūdinga: gražus tvenkinys, liepų alėja, medžiai su išpjaustytais Šatrijos Raganos inicialais. Užvenčio parkas – mišraus …
Grožis lyg iš paveikslo plaukęs. Užvenčio dvaras Skaityti daugiau<…> Mes pasiekėme Mėnulį ir grįžome, tačiau mums yra sunku pereiti per savo nuosavą gatvę ir susitikti su kaimynais. Mes bandome įveikti Visatą, bet ne save, savo vidinį pasaulį. <…> …
Toks jau tas mūsų gyvenimas… Skaityti daugiauKai nuo postmodernistinių mišrainių tampa atgrasu, norisi gryno maisto. Imu skaityt naują Juozo Apučio knygą „Vieškelyje džipai“. Ir štai gaunu duonos ir vandens, ir duona dar patepta medumi. Džiaugiuosi, kad …
Jūratė Sprindytė. Genties pirštas (Juozas Aputis. Vieškelyje džipai, 2005) (Recenzija) Skaityti daugiauLiteratūrinę tradiciją (mokyklą) turinčioje B. Radzevičiaus, V. Ramono prozoje plėtojama egzistencializmui artima pažinimo problematika, “aš” ir pasaulio opozicijos, vienatvės, būties-myriop ir kiti leitmotyvai, transcendentinio ir konkretaus istorinio laiko įtampa, kita …
Istorinės savimonės raiška naujausioje 30-50-ųjų kartos prozoje Skaityti daugiauPoezijos kalba yra pramaišiui su vaizduote, su tikrais ar išsigalvotais dalykais. Man atrodo, kad bent jau poetui pirmiausia privalu tikėti, o paskui jau aiškintis savo santykį, kaip jis ką nors …
Būna šviesos, kuri prilygsta auksui (S. Geda) Skaityti daugiau