Mama paklausė, kuris vakar ištrypęs gražiąsias samanas. Jis pažadėjęs,
jog sąskaitą įdėmiai peržiūrėsiąs. Rašančiajam tai ypač nepatiko. Jis
prisipažįsta, kad tikrai grasinęs savo žodžio netesėti. Sako, jis turėjęs
visokių nepagrįstų kaltinimų, todėl išvažiavęs į tą tolimąjį sąsiaurį. Šaltis
smelkėsi į vis labiau geliančius sąnarius, o aš tupėjau prie užgesusio laužo ir
mąsčiau apie atėjusį. Apie pirmąsias dienas jis šįkart kalbėjo su išgąsčiu.
Kai ugnis užgęsta, atsigręžęs matau pabalusį draugės veidą ir keliolika
naujų žmonių. Jonas pasakęs, kad mineralines trąšas išversiąs prie
sąžalyno. Įgriso nuolat mąstyti apie tavo rūpinimąsi, ypač apie gautąsias
dovanas. Pradėjau nuogąstauti dėl bręstančio ginčo, todėl pamąsčiau ir
pasiryžau vienąkart viską išsiaiškinti. Sniegas tęžta, šaltis mąžta – darbų
nemažėja. Mes ėjome pievomis, kur tysojo rūko drobulė. Daubaras
buvo senas, ištįsęs, sulysęs, mąslių akių. Žmonės bręsta skirtingai:
vienas tampa sena lape, kitas – žilu asilu. Užšalusiu grįstkeliu sunkiai ėjo
sulysęs žmogus, vis atsigręždamas į seną sodybą su pagražintomis
langinėmis, ištįsusiomis saulėgrąžomis prie tvoros. Išdrįsau pakelti
sutrešusį durų skląstį ir, nuogąstaudamas dėl gresiančio pavojaus, įlįsti
vidun. Laurynas pririšo arklį, pristūmė manąjį prie savųjų rogių ir
nusėlino mišku. Gęsta nepagrįstas tavo ryžtas palikti saugotąjį ryšulį
nepažįstamajam. Tik ką atėjęs žmogus atgrasiu veidu ant vąšo pakabino
apšepusį paltą ir gąsliu žvilgsniu visus apžvelgė. Kodėl supylei gyžtantį
pieną į naują dviąsį ąsotį ir padėjai ant aslos? Kai atšąla, turiu sukąsti
dantis ir kęsti geliantį žastikaulių skausmą. Jonas besirąžydamas tingiai
prašneko: jei aš gąsdinsiu, jis tyčia paslėpsiąs įkaitą. Su tuo laivininku jis
buvo prieš vestuves sušnekėjęs, kad tą vakarą į laivą ateisiąs ir tuoj turėsiąs
iškeliauti. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi. Jei lietus lis, šuo į būdą lįs,
o blogai maitinamas lys. Tik nereikia prie manęs lįsti, gąsdinti, draskyti,
nes skųsiuos vyresniajam broliui. Jis žinojo viena: ji yra ir šilta, ir šalta
mačiusi. Penkiolika mašinų drasko šąlančią, kęsuotą žemę ir drabsto į
šalis purvą. Pasirąžęs pjovėjas su ražais pažastyje grįžta per ražienas
namo vis mąstydamas, koks masalas labiausiai ryt masintų žuvis.
NOSINIŲ RAIDŽIŲ RAŠYBA PRIEŠDĖLYJE, ŠAKNYJE, GALŪNĖJE 12 kl. (yra atsakymai)
