Kolegė Rita Kasperavičiūtė dalijasi gerąja patirtimi:
Straipsnis: Nijolės Miliauskaitės fenomenas
Postmoderniame pasaulyje kalbėjimas apie vertybes, galima sakyti, praranda prasmę. Jei apskritai dar egzistuoja kas nors panašaus į prasmės ieškojimus. Jei praėjusio amžiaus lietuvių literatūroje drąsiai galėjome išskirti tvirtą, nusistovėjusią vertybių sistemą, besimaitinančią nuo amžiaus pradžios iki antrosios pusės literatūros kūriniuose kartas nuo karto iškylančiais didaktikos elementais, tai dabar vertybe tampa viskas, tiksliau pasakius, tai, ką vartotojų visuomenė išsirenka iš eklektiško, dažnai paskubomis sumėtyto bendro vaizdo, t.y. vienos iš daugelio egzistuojančių visumų. O ir apie tai kalbėti gana problematiška, nes vis sunkiau darosi apibrėžti tokios šnekos objektą. Pirmoje vietoje atsiduria individualumas, gebėjimas išsirinkti unikaliausią vertybių spektrą, kuris dažnai būna labai platus. Nenuostabu, kad literatūra, kaipo tokia, sudėtingėja – nes tenka aprėpti vis daugiau – arba eina pačiu lengviausiu keliu ir pataikauja skaitytojo norams ir sąmonei, jos nekeisdama bei neformuodama.
