Mokyklos nebemoko rašyti

Prieš kelerius metus pakitus lietuvių (gimtosios) kalbos egzamino struktūrai – gramatikos ir skyrybos užduotis pakeitė kūrybinės – skinami pirmieji vaisiai. Deja, jie nei prinokę, nei saldūs. Mat lietuvių kalbos mokytojai jau skambina pavojaus varpais, esą auginame beraščių kartą.
< ..>
Zigmas ZINKEVIČIUS – profesorius, buvęs švietimo ir mokslo ministras:

Tai, kad po 12 klasių yra vertinamos ne įgytos žinios, o kūrybiškumas, yra labai blogai. Laikas, skirtas studijuoti kalbą, mokytis gramatikos ir apskritai gilintis į kalbą, atiduotas literatūrai. Juk tas kūrybinis darbas iš esmės yra literatūrinis rašinys. O nuo to labai nukenčia mokinių kalbinis išsilavinimas. Aš apskritai nematau jokių argumentų, kodėl per baigiamąjį egzaminą turėtų būti labiau vertinamas kūrybiškumas nei raštingumas.

Juk ir mokyklų programose daugiausia dėmesio skirta ne gramatikai ir skyrybai. Šiai dienai viskas yra sugadinta.

Geriausia, jei būtų atstatyta buvusi padėtis. Mano supratimu, tiek literatūros, tiek gramatikos proporcijos mokyklų programose turėtų būti lygios.

Šiuo metu daryti kokius nors pakeitimus lietuvių kalbos programose ir egzamine, ypač kokie buvo padaryti, tikrai negalima. Tam yra paprasta priežastis. Lietuvių kalba per okupacijas labai nukentėjo, todėl dabar reikia stengtis ją prikelti ir jokiais būdais negalima to dėmesio kalbai mažinti. Juk tai sritis, kuri, ko gero, labiausiai nukentėjo.

To pasekmės labai paprastos – mokinių raštingumo mažėjimas. Lietuvių kalbos egzaminas lengvinamas, tik todėl abiturientai jį geriau ir išlaiko. Tai tėra problemos maskavimas, tačiau realiai ji ne tik nedingsta, bet ir didėja.

Visas straipsnis:

Mokyklos nebemoko rašyti