4 Comments on “Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa 2013 m. (projektas)”
Dėl Kauno, tai čia buvo specialiai taip sumąstyta, kad negalėtų dalyvauti Kauno ir Marijampolės mokytojai. Tačiau pasidalinsiu girdėta informacija iš kitų egzamino programos aptarimų. O informacija labai nedžiuginanti…
Pirmiausia paaiškėjo, kad Z.Nauckūnaitė realiai/praktiškai neįsivaizduoja, kaip atrodys egzamino samprotavimas ir rašinys (buvo užklausta apie struktūrą, tikslus) – prisipažino, kad apie tai negalvojo…
Antra, Z.Nauckūnaitė, sukūrusi getus tautinėms literatūroms (tai reiškia, kad lietuviai galės naudotis tik lietuvių literatūros klasika, vokiečiai – tik vokiečių ir lietuvių, rusai – tik rusų ir lietuvių, žydai – tik žydų ir lietuvių), neįsivaizduoja, kaip darbus reikės pažymėti. Mokytojai ironiškai siūlė žydų mokyklos moksleivių darbus žymėti geltona žvaigžde, rusų – raudona ir t.t., bet Nauckūnaitė ironijos nesuprato ir pasiskundė, kad NEC uždraudė bet kokį darbų žymėjimą, kaip neatitinkantį bendro egzamino principų (tad nebus ir skirtingo vertinimo?).
Trečia, Nauckūnaitei mokytojai pagaliau įrodė, kad remtis literatūros kūriniu ir remtis NURODYTU literatūros kūriniu – skirtingi gebėjimai; pirmasis yra programoje, antrojo – ne. Tad paklausus, ar egzamino programa PRIVALO atitikti vidurinio ugdymo programą, Z.Nauckūnaitė atsakė: „Turėtų…” (tariamoji nuosaka!!!)
Ketvirta, mokytojai kėlė klausimus dėl vertinimo kriterijų, mat, pagal Z.Nauckūnaitės sumąstymą, temos/problemos aiškinimas suplaktas su argumentavimu, o literatūra padaryta atskiru kriterijumi. Į tokį vaikišką klausimą, kodėl du kartus bus vertinama už tą patį, jei vaikas argumentuos tik privalomai nurodytu kūriniu, Z.Nauckūnaitė neatsakė… Nepagalvojo apie tokį „mažmožį”…
Ir penkta – ŠMM žmonės sakė, kad antradienį kažkokia komisija jau patvirtino egzamino modelį, tad visi vojažai po Lietuvą – parodomasis cirkas kvailiams ir naivuoliams, tikintiems demokratija švietimo sistemoje.
Mano buvę mokiniai, dabar ISM studentai, labai pasipiktinę, kad nebelieka teksto suvokimo. Jų nuomone, tai pats reikalingiausias dalykas mokantis universitetuose.
Na taip…Teksto suvokimas , pasak Nauckūnaitės, iš esmės ydingas…tik tarptautinių tyrimų rezultatai rodo, kad būtent teksto mūsų vaikai ir nemoka skaityti ir suvokti… o kaip literatūros kūrinį pristatyti, paanalizuoti, neišsiaiškinus, ar jį mokinys suvokia??? O ką mes darom mokydami nuo pradinių klasių perskaitytą tekstą aptarti – ne suvokimo??? Kažko nesuprantu. turbūt čia jau mano problemos dėl teksto suvokimo :))
Kadangi Kaune svarstymas buvo tą dieną, kai vyko įskaita, jame dalyvavo mokytoja, kuri nėra turėjusi baigiamųjų klasių. Tad grįžo susižavėjusi Nauckūnaite, jos nuveiktu darbu ir pan. Nauckūnaitė pasigyrė, akd čia jos nuopelnas, kad nebelieka teksto suvokimo, kad labi daug dirbo, kad tai būtų pasiekta, kad bus supaprastintas vertinimas, kad mes mokome LIETUVIŲ kalbos ir literatūros, todėl vaikai ir turi remtis lietuvių autorių kūriniais. Rašinio apimtys nesančios didelės, juk rašys net 4 val (lyg ką reikštų laikas, kai galvoje minčių nėra), o be to neužteksią rašinyje tik paminėti kūrinį, jį reikėsią dar ir plačiau pristatyti, paanalizuoti. Nežinau, ar kolegė taip tik suprato, ar Nauckūnaitė taip ir kalbėjo, tad už teiginius atsakyti negaliu… Bet manęs kažkodėl visa tai nedžiugina. Lieka viltis, kad gal kitais metais neturėsiu 11 klasės ir mano mokiniai nebus pirmieji, kurie laikys naująjį egzaminą.
Dėl Kauno, tai čia buvo specialiai taip sumąstyta, kad negalėtų dalyvauti Kauno ir Marijampolės mokytojai. Tačiau pasidalinsiu girdėta informacija iš kitų egzamino programos aptarimų. O informacija labai nedžiuginanti…
Pirmiausia paaiškėjo, kad Z.Nauckūnaitė realiai/praktiškai neįsivaizduoja, kaip atrodys egzamino samprotavimas ir rašinys (buvo užklausta apie struktūrą, tikslus) – prisipažino, kad apie tai negalvojo…
Antra, Z.Nauckūnaitė, sukūrusi getus tautinėms literatūroms (tai reiškia, kad lietuviai galės naudotis tik lietuvių literatūros klasika, vokiečiai – tik vokiečių ir lietuvių, rusai – tik rusų ir lietuvių, žydai – tik žydų ir lietuvių), neįsivaizduoja, kaip darbus reikės pažymėti. Mokytojai ironiškai siūlė žydų mokyklos moksleivių darbus žymėti geltona žvaigžde, rusų – raudona ir t.t., bet Nauckūnaitė ironijos nesuprato ir pasiskundė, kad NEC uždraudė bet kokį darbų žymėjimą, kaip neatitinkantį bendro egzamino principų (tad nebus ir skirtingo vertinimo?).
Trečia, Nauckūnaitei mokytojai pagaliau įrodė, kad remtis literatūros kūriniu ir remtis NURODYTU literatūros kūriniu – skirtingi gebėjimai; pirmasis yra programoje, antrojo – ne. Tad paklausus, ar egzamino programa PRIVALO atitikti vidurinio ugdymo programą, Z.Nauckūnaitė atsakė: „Turėtų…” (tariamoji nuosaka!!!)
Ketvirta, mokytojai kėlė klausimus dėl vertinimo kriterijų, mat, pagal Z.Nauckūnaitės sumąstymą, temos/problemos aiškinimas suplaktas su argumentavimu, o literatūra padaryta atskiru kriterijumi. Į tokį vaikišką klausimą, kodėl du kartus bus vertinama už tą patį, jei vaikas argumentuos tik privalomai nurodytu kūriniu, Z.Nauckūnaitė neatsakė… Nepagalvojo apie tokį „mažmožį”…
Ir penkta – ŠMM žmonės sakė, kad antradienį kažkokia komisija jau patvirtino egzamino modelį, tad visi vojažai po Lietuvą – parodomasis cirkas kvailiams ir naivuoliams, tikintiems demokratija švietimo sistemoje.
Mano buvę mokiniai, dabar ISM studentai, labai pasipiktinę, kad nebelieka teksto suvokimo. Jų nuomone, tai pats reikalingiausias dalykas mokantis universitetuose.
Na taip…Teksto suvokimas , pasak Nauckūnaitės, iš esmės ydingas…tik tarptautinių tyrimų rezultatai rodo, kad būtent teksto mūsų vaikai ir nemoka skaityti ir suvokti… o kaip literatūros kūrinį pristatyti, paanalizuoti, neišsiaiškinus, ar jį mokinys suvokia??? O ką mes darom mokydami nuo pradinių klasių perskaitytą tekstą aptarti – ne suvokimo??? Kažko nesuprantu. turbūt čia jau mano problemos dėl teksto suvokimo :))
Kadangi Kaune svarstymas buvo tą dieną, kai vyko įskaita, jame dalyvavo mokytoja, kuri nėra turėjusi baigiamųjų klasių. Tad grįžo susižavėjusi Nauckūnaite, jos nuveiktu darbu ir pan. Nauckūnaitė pasigyrė, akd čia jos nuopelnas, kad nebelieka teksto suvokimo, kad labi daug dirbo, kad tai būtų pasiekta, kad bus supaprastintas vertinimas, kad mes mokome LIETUVIŲ kalbos ir literatūros, todėl vaikai ir turi remtis lietuvių autorių kūriniais. Rašinio apimtys nesančios didelės, juk rašys net 4 val (lyg ką reikštų laikas, kai galvoje minčių nėra), o be to neužteksią rašinyje tik paminėti kūrinį, jį reikėsią dar ir plačiau pristatyti, paanalizuoti. Nežinau, ar kolegė taip tik suprato, ar Nauckūnaitė taip ir kalbėjo, tad už teiginius atsakyti negaliu… Bet manęs kažkodėl visa tai nedžiugina. Lieka viltis, kad gal kitais metais neturėsiu 11 klasės ir mano mokiniai nebus pirmieji, kurie laikys naująjį egzaminą.