Kolegė Regina Račkauskienė dalijasi straipsnio apie K. Sirvydą nuoroda:
Apie Konstantino Sirvydo asmenybę, jo darbus ir jų reikšmę lietuvių kultūros istorijai „U. V.“ pasakoja VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Ką apie Sirvydą turėtų žinoti Vilniaus universiteto studentai, ne tik tie, kurie studijuoja Filologijos fakultete?
Sirvydas yra pirmas iškilus lietuvių kūrėjas jėzuitas, lietuvių kultūros istorijoje palikęs ryškius pėdsakus, parašęs svarbius lietuviškus veikalus. Sirvydas kilęs iš Rytų Lietuvos, nuo Anykščių krašto, iš Sirvydų kaimo, neturtingos smulkių bajorų šeimos. Nors XVI-XVII a. visuomenėje kilmė buvo labai svarbi, jėzuitai į savo ordiną buvo priėmę ir daug nekilmingų žmonių, svarbu buvo žmogaus sugebėjimai. Sirvydas gimė tarp 1578 ir 1581 m. Nėra tikslių duomenų apie daugelį to laikotarpio mūsų kultūros veikėjų, nes dokumentacija dažniausiai susijusi su stambiais didikais.
XVI amžius buvo išskirtinai svarbus Vilniaus universiteto ir Lietuvos kultūros istorijai. 1578-aisiais, galimais Sirvydo gimimo metais, Lietuvoje įsigaliojo Tridento susirinkimo nuostatai. Tai svarbus istorinis Bažnyčios susirinkimas, trukęs beveik du dešimtmečius. Jo pagrindinis tikslas buvo kovoti su reformacija. Susirinkimo nuostatai įsigaliojo visoje Europos katalikų bažnyčioje, taip pat ir Lietuvoje. Pagrindiniai tų nuostatų vykdytojai buvo jėzuitai. XVI a. jėzuitų ordinas buvo pats didžiausias, svarbiausias, aktyviausias ordinas Lietuvoje, su juo susijusi daugialypė kultūrinė veikla. Vilniaus universitetas galėjo būti įkurtas ir keliolika metų anksčiau, nes jėzuitai, pradėję Europoje kurti kolegijų tinklą, tikrino tokios mokymo įstaigos įkūrimo galimybę Vilniuje ir anksčiau. Neseniai „Literatūros“ žurnale paskelbėme tris pirmojo Lietuvoje ir Vilniuje apsilankiusio jėzuito ispano, artimo jėzuitų ordino įkūrėjo Ignoto Lojolos draugo Alfonso Salmerono, kuris 1555 m. atvyko į Vilnių, laiškus. Tuomet laiškuose Lojolai jis pranešė, jog reformacija šalyje taip įsigalėjusi, kad jėzuitams čia nėra vietos. Bet 1569-1570 m. situacija jau buvo pasikeitusi, pagrindinis protestantiško unversiteto įkūrimo šalininkas Mikalojus Radvila Juodasis miręs, tad ordinas parodė didesnį ryžtą ir kolegiją vis dėlto įkūrė. Pirmieji atvykę jėzuitai buvo kitataučiai – lenkai, ispanai, italai, portugalai. Bet įgyvendinant Tridento susirinkimo nuostatus, numatančius Katalikų bažnyčios reformą ir tautinių kalbų Bažnyčioje puoselėjimą, imta siekti įtraukti į ordino narius kuo daugiau lietuvių, kurie galėtų pamokslauti ir katechizaciją atlikti lietuvių kalba. Sirvydas buvo iš pirmųjų lietuvių jėzuitų kartos. Tiksliai žinome jo įstojimo į ordiną metus – 1598. Jėzuitai priimdavo ne visus, o tik gabiausius baigusius noviciatą, pasižymėjusius moksle.
Visas straipsnis:
