Kolegė Marytė Valančienė rekomenduoja straipsnį:
Ką tik baigta rengti ir paruošta tvirtinti naujoji literatūros programa bendrojo lavinimo pagrindinei mokyklai, t. y. 5–10 klasėms (www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/svarstomi). Kalbėti ne tik apie programą, bet ir apie bendresnes problemas manau turįs moralinę teisę: nuo Nepriklausomybės pradžios dalyvavau lituanistų ekspertų grupės, kuriai vadovavo šviesaus atminimo profesorė Vanda Zaborskaitė, darbe, esu parengęs chrestomatinio pobūdžio literatūros vadovėlius keturioms (7–10) klasėms. Pirmą kartą būsiu priverstas peržengti man svarbius vidinės kultūros principus ir tuos savo darbus, tarp kitų, taip pat komentuoti. Be to, atstovauju 22 metus veikiančiam IBBY Lietuvos skyriui, kurio pagrindinė misija – išsaugoti vaikų ir paauglių ryšį su knyga.
Profesorei vadovaujant, sėsdavome visi prie vieno stalo, žiūrėdami vienas kitam į akis sakydavome pastabas, diskutuodavome, svarstydavome vadovėlių ir programų rankraščius, atsižvelgdami į pastabas tuoj pat juos taisydavome. Samprotavome, kad literatūros programos turėtų formuluoti bendriausius siekius, palikti daug laisvės vadovėlių autoriams savaip tuos siekius konkretizuoti, kurti alternatyvas, tam tikrą pasirinkimo laisvę palikti ir mokytojams – atsižvelgiant į regioną, konkrečios klasės imlumą, kitas aplinkybes. Na, galbūt 9–10 klasių programose ir reiktų nurodyti keletą privalomų autorių ar tekstų – tokių nuomonių buvo tada prieita.
Visas straipsnis:
Autoritarinė literatūros programa, arba Kaip nužudyti skaitytoją
