Iš Senekos „Laiškų Lucilijui“
Tegul siela ruošsi sunkumams jau tada kai g_vena ram_i ir tegul gr_dinasi prieš likimo skriaudas jau tada kai patir jo geradar_st_s.
Niekuomet nebus atrad_mų jei pasitenkinsime tuo kas atrasta. (Be, to) ………………. sekdamas
kitu žmogus nieko neatranda nes neieško. (Kaip, gi) …………….. čia yra? Ar apskritai man neiti pirmtakų
pėdomis Ne, aš keliausiu ištirtu keliu bet jeigu rasiu trump_snį ir l_g_snį kelią pats jį išgr_siu. Tiesa
prieinama visiems ji dar (ne, užkariauta)………………………..
Mok_tis dor_bės tai reiškia _sižadėti _dų. Tad tuo karčiau turime taisyti sav_ nes (vien_, kart)
…………… ………… gautas gėris lieka mūsų amžinai.
Daug_lis praleidžia g_venimą kurdamiesi g_venimo s_l_gas. Prisimink k_kvieną žmogų pam_styk
apie visus k_kvieno g_venimas užimtas ry__iena. Tu paklausi ar čia yra (kas, nors)……………………..
bloga. (Be, galo) ……………….. daug. Juk jie (ne, g_vena)…………………… o tik reng_si g_venti ir viską
atid_lioja. Kiek besisten_tum, g_venimas (vis, tiek)……………………… mus pralenks.
(Ne, verta)…………………… ir g_venti ir vargams galo nebus j_i bijosi visko kas gali atsitikti.
