Kolegė Jekaterina Juknevičienė dalijasi medžiaga iš seminaro:
< ...> siunčiu projekto „Inovatyviosgimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programosįgyvendinimas“ seminaro medžiagos, kuria pasidalino kolegė, patekusi į šį projektą.
Nijole Toleikyte Lyginamosios analizes aspektai
NijoleToleikyte_Pamoku ciklo_didaktines_gaires,_uzduotys
Vilija Janusauskiene II uzduotis. Rasytines raiskos modeliai
Pavyzdžiai mokinių sąsiuviniuose, o sąsiuviniai – mokinių namuose :). Kitą savaitę atsišviesiu keletą įdomiausių darbelių 🙂
Kolege, gal galite vienu kitu pavyzdžiu pasidalinti?.. Būtų įdomu…
O į klausimą, kas lemia, jog kartais pamokos tikrai pavyksta, atsakymo aš ieškau nuolatos 🙂 Man irgi taip būna. Kartais , kad ir ką bedarytum, pamoka esti nenusisekusi, o kartais imi ir pats nustembi ir net pasidžiaugi 🙂
Dėl lyginamosios analizės…
Šiandien trečiokai gimnazistai rašė pastraipą, kurioje turėjo palyginti J.Biliūno “Kliudžiau” ir Larso von Triero filmo “Melancholija” pabaigą, kai pasaulio mirtį – artėjančią prie žemės planetą – dvi jaunos seserys ir vaikas pasitinka susikibę už rankų, berniukas užsimerkęs, nes jam pasakyta, kad iš kelių virbų suręsta palapinė turi magiškų galių visus apsaugoti.
Vaikų darbai nustebino ir net sujaudino – jie rašė apie Mirties veidą, apie mirties akivaizdoje sugriūvančias visas mūsų žmogiškojo pasaulio “vertybes”, o pastraipas pradėjo labai išradingai – kas nuo filmo vaizdo aprašymo, kas nuo retorinių klausimų, kas nuo gyvenimiškų situacijų, kas nuo intrigos. Įdomu, kas lemia, kad kartais pamokos tikrai pavyksta, kad esi išgirstas ir suprastas?