Žodis egzodas yra kilęs iš senovės graikų kalbos eksodos (lotyniškai exsodus) ir reiškia išėjimą . Visų pirma, masinį išėjimą iš gimtosios žemės. Tokį šio žodžio supratimą vakarų kultūroje įtvirtino Senasis Testamentas, kurio viena dalių , antroji Mozės knyga , ir vadinama egzodu, arba Išėjimo knyga. Joje rašoma apie žydų tautos, prispaustos faraono, išėjimą iš Egipto. Šis įvykis suvokiamas kaip esminis tautos išbandymas, kaip po keturiasdešimties metų klajonių po dykumą ji pasiekia pažadėtąją žemę.
Egzodas lydi žmones ir tautas nuo seniausių laikų .Iš gimtojo krašto pasitraukiama dėl įvairiausių priežasčių, kartais ir visiškai laisva valia ,tačiau dažniausiai dėl įvairių politinių priežasčių -priespaudos ,tirono savivalės, okupacijos. Tokia situacija , kurioje nelieka žodžio laisvės, nepalanki bet kuriam žmogui, tačiau itin nepalanki meniniam gyvenimui.
Lietuvių išeivijos istorija iš dalies pakartoja bendras egzodo tendencijas. Nuolat atsirasdavo žmonių, priverstų palikti tėvynę ar tiesiog bandžiusių ieškoti laimės svetur. Tačiau lietuvių egzodas tikrąja to žodžio prasme – kaip masinis reiškinys – prasidėjo 1944 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. <…>
Plačiau: Egzodo literatūros apžvalga
