Tarp žmonių, kurie, carui uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą gabeno lietuviškas knygas, buvo ir moterų. Taip teigia Lietuvos edukologijos universiteto docentė Žydronė Kolevinskienė. Anot jos, viena vertus, moterims knygnešėms gabenti knygas buvo fiziškai sunkiau nei vyrams, kita vertus, jos lengviau pereidavo pasienio punktus, nes knygas slėpdavo po pūstais vilnoniais sijonais.
„Iš tikrųjų jas galima vadinti pilkosiomis kardinolėmis, kurios dažniausiai dirbdavo ne mažiau nei vyrai. Vis dėlto knygnešystės istorijoje išliko tik viena kita pavardė“, – pasakoja Ž. Kolevinskienė.
– Kodėl yra toks įvaizdis, kad knygnešiai buvo tik vyrai?
Pirmiausia šį vaizdinį reikėtų sieti su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios laikotarpiu ir to meto kontekstu. Moterys mažiau dalyvavo visuomeniniame, viešajame gyvenime, nes ši erdvė tradiciškai priklausė vyrams. Buvo įprasta, kad moterys rūpinasi privačia erdve – šeima, vaikais. Taigi natūraliai knygnešystės fenomenas pirmiausia siejamas su vyriškąja linija, su tuo, kas įprasta vyrams.
– Kur Jūs pati aptikote, kad ir moteris galima vadinti knygnešėmis?
Ne kartą skaičiau Birutės Baltrušaitytės knygą „Mažosios Lietuvos moterys“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998). Tai nėra mokslinė monografija, o daugiau esistinių apybraižų knyga, skirta Mažosios Lietuvos moterims. Joje pristatomos trijų moterų – Mortos Zauniūtės, Martos Raišukytės ir Onos Jagomastaitės – biografijos. Be to, natūraliai kyla mintis, kad vis dėlto knygnešiai turėjo būti ne tik vyrai. Mes galime kalbėti apie du aspektus. Viena vertus, moterims knygnešėms gabenti knygas buvo fiziškai sunkiau, kita vertus, jos lengviau pereidavo pasienio punktus, nes knygas slėpdavo po pūstais vilnoniais sijonais.
Beje, tos moterys, apie kurias užsiminė B. Baltrušaitytė ir kurios patenka į mano tyrinėjimų akiratį, nėra tos tikrosios knygnešės, gabenusios knygas. Pavadinčiau jas knygininkėmis. Jos talkindavo knygnešiams, dažnai dirbdavo tėvų, brolių ar sužadėtinių spaustuvėse, netgi turėjo savo knygynėlius. Žinoma, šios moterys buvo labiau išsilavinusios nei tos, kurios per sieną gabeno knygas.
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/interviu/doc-zydrone-kolevinskiene-moterims-knygnesems-gabenti-knygas-buvo-fiziskai-sunkiau-nei-vyrams-599-351299#ixzz2ahcSeyFr
