
Diskusija „MISIJA –VADOVĖLIAI“
2015 m. spalio 6 d. LEU Edukacinių tyrimų institute įvyko diskusija „MISIJA –VADOVĖLIAI“. Šio susitikimo tikslas – sutelkus visų interesų grupių jėgas aiškintis, ką ir kaip derėtų padaryti gerinant turinio kokybę, kas yra / koks turėtų būti kokybiškas vadovėlis / vadovėlio komplektas, ar (kaip) vadovėlis susijęs su mokinių mokymosi pasiekimais. Savo nuomonės išsakyti pirmą kartą buvo pakviesti visų dalykų mokytojų asociacijų pirmininkai ar nariai, mokytojai, tėvų, leidyklų atstovai, vadovėlių autoriai, vertintojai, politikai, NEC, UPC, ŠMM, LEU atstovai.
NEC direktoriaus pavaduotojas dr. Pranas Gudynas, diskusijos vadovas, pradėdamas renginį aptarė tyrimų duomenis, atskleidžiančius skirtingų interesų grupių lūkesčius dėl vadovėlio kokybės, vadovėlių svarbą mokykloje, sąsają su mokymosi pasiekimais.
I sesijoje identifikuoti, kas yra geras vadovėlis / mokymosi komplektas (mokiniui / mokytojui / tėvams), tartis, vienodinti požiūrius kvietė LEU Edukologijos katedros vedėjas, doc. dr. Linas Jašinauskas. Šiuo klausimu skambėjo įvairios idėjos. Nuo retorinių klausimų, ar esami vadovėliai yra geri, ar jie apskritai reikalingi, nes mokytojai kuriasi savo medžiagą; nuo minčių, kad vadovėlis neteikia perspektyvos, kad rūpinamasi tik nūdiena; iki idėjų, kad vadovėlis yra pagrindinė mokymosi priemonė, teikianti ugdymo turinio rišlumo garantiją, kad būtinas net ir dailės vadovėlis bei kūrybinės užduotys, jeigu valstybė rūpinasi jaunimo kūrybiškumo ugdymu; kad apskritai svarbus ne vien vadovėlis, o mokymosi turinio visuma, t.y. mokymo(si) komplektas, kurį sudarytų ir pratybos/ užrašai, skaitmeninė medžiaga, tikslingai praplečianti, gilinanti vadovėlyje pateikiamą informaciją, kad reikalingos mokytojui skirtos knygos, teikiančios didaktinius, metodinius patarimus, rekomendacijas.
Išsakyti nuomonę apie Vadovėlio ir dalyko programos atitiktį skatino Lietuvos respublikos vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus. Šioje sesijoje buvo keliamos ne tik bendrųjų ugdymo programų apimties, turinio problemos, dalijamasi užsienio patirtimi, bet įvardyta ir opi mokytojų kvalifikacijos, universitetų, valstybinių institucijų neveiklumo problema.
III sesijoje LEU lektorei Nijolei Toleikytei paraginus pasidalyti nuomone, kaip mokytojai renkasi vadovėlius, atkreipus dėmesį į tai, kad šiais laikais mokymo paradigma turėtų keistis į mokymo(si) paradigmą, įsižiebė tikras profesionalų ginčas. Specialistų teigimu, tinkamai parengtas vadovėlio komplektas (vadovėlis, užduočių sąsiuvinis, skaitmeniniai ištekliai, mokytojo knyga) ir tikslingas šių priemonių naudojimas padeda ugdyti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas, užtikrina aukštesnius mokinių pasiekimus ir pažangą. Vadovėlis yra svarbi mokymosi priemonė ir mokiniui (teorija, praktika, kryptis), ir įrankis mokytojui. Tačiau vien jo neužtenka. Mokytojas neprivalo pats ruoštis medžiagą (kopijuoti ar kompiliuoti, pažeisdamas autorines teises). Turėtų būti tinkamas Užduočių sąsiuvinis – svarbi priemonė mokinių mokėjimo mokytis, praktinių, problemų sprendimo gebėjimams ugdyti, plėtoti. Mokytojo knyga – metodinė pagalba (kryptis) mokytojui planuoti, organizuoti mokymosi procesą, vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą svarbi ne tik jaunam specialistui, bet ir patyrusiam, nes sutaupytų mokytojo laiką, skatintų kūrybiškumą. Tad svarbu žvelgti į visumą (komplektą), ne tik į vadovėlį.
Diskusijos dalyvių idėjas surankiojęs susitikimo pabaigoje dr. Pranas Gudynas apibendrino diskusiją ir pateikė išvadas. Prieš leidžiant vadovėlį, svarbu įsivertinti situaciją ir ištirti rinką. Vadovėlio komplektą būtina atsakingai planuoti, nes tai ir mokymosi priemonė mokiniui, ir įrankis mokytojui. Pratybų / užrašų sąsiuviniai labai svarbūs „mąstymui pastoliuoti“. Svarbu galvoti ir apie dalomąją medžiagą, vadinasi, vadovėlio komplektą būtina plėsti. Keltų retorinių klausimų, išsakytų pasvarstymų ir įžvalgų įvairovė atskleidė, kad įvairioms švietimo grandims būtina daug ką aptarti ir susitarti. Tikėtina, tokia diskusija taps tradicine, ateityje kviečiant daugiau atsakingų ŠMM atstovų, politikų. Tai labai svarbus žingsnis į skirtingų interesų grupių susikalbėjimą ir teigiamus pokyčius, siekiant bendro tikslo – ugdyti kūrybišką, mąstančią asmenybę.