< …> Aš atsimenu, kaip kilo idėja atsisakyti rašinio. Konferencijoje buvo cituotas Marcelijus Martinaitis, pasakęs, kad tas mokyklinis rašinys tapęs štampų kratiniu. Jis tikrai nieko naujo nebedavė. Ir tada atrodė, kad mes tikrai duosime kūrybingą teksto interpretaciją ir duosim jaunam žmogui įnagius, atveriančius jam kiekvieną tekstą, ir jis galės analizuoti, vertinti… Tai atrodė kaip išganymas, – štai ko reikia laisvam žmogui.
Tačiau ir teksto interpretaciją mes suprimityvinome taip, kaip tą rašinį. Ji tapo tokia pat primityvi, kaip primityvus buvo tarybiniais metais rašinys. Tai dabar labai griežta ta alternatyva prieš teksto interpretaciją, pavyzdžiui, už asmenybių biografijas ir kontekstus, jeigu bus suprimityvinta, mes po 10-ies metų vėl sakysime – grįžkim atgal.
Nes jokiu būdu negali autoriaus biografija ar kultūrinis kontekstas pakeisti ar išstumti paties teksto, paties kūrinio.
Taigi, jei galvojama, kad pasakodami biografiją galėsime atsisakyti teksto, galėsim atsisakyti teksto interpretacijos, jo analizės, – tai bus dar viena klaida. Nuo vienos klaidos pulsime į kitą.
Jei mes būtume išlaikę teksto interpretaciją su kultūriniu kontekstu ir egzaminų užduotys nebūtų suprimityvinusios tos interpretacijos – gal mes galėtume sugyventi.
Su profesore Vanda Zaborskaite taip ir buvo manyta – kad interpretacija atvers naujas galimybes, o jinai suskaldė darnesnį kultūros vaizdą.
Šiandien reikėtų ir–ir mąstymo – ne ar–ar, bet ir–ir. Mano supratimu, tos jungtys turėtų mūsų būti labiau jaučiamos. To, ką išmokome, neatsisakykime, tik papildykime, susigrąžinkime, ką esame praradę. Ir tada pamatysime, kad ta žiūros įvairovė yra reikalinga lituanistikai
.
28 Comments on “Darius Kuolys: nebūkime kategoriški – bandykime jungti”
Komentarai Išjungti.