Paskutinis pragaro ratas
Devintasis – paskutinis ratas – išdavikų buveinė, kurioje yra 4 skyriai giminių, tėvynės, svečių ir savo geradarių išdavikai. Jie įšalę į ledą taip, kad net negali verkti, nes ašaros tuoj pat sušąla. Pačiame centre – didžiausias išdavikas – Liuciferis. Jis pavaizduotas kaip trigalvis pabaisa, triuškinantis Judą, Brutą ir Kasijų.
Devintasis ratas (iš Ugolino epizodo)
Dantė su Vergilijumi eina per devintą ratą. Jie girdi vaitojant, dantimis kalenant. Tai išdavikai kenčia įšalę Kocito leduose ligi galvos ir dar giliau. Tamsoje vienam iš pasmerktųjų poetas netyčia įspiria į galvą, ir tas pradeda jį keikti. Kiti išdavikai verkia, bet jų ašaros tuoj sušąla. Šitoje ledo ir tamsos karalystėje Dantė pamato dvi galvas, kurių viena pridengia kitą.
Ugolino kerštas Riugeriui
Vergilijus su Dante prie jų prisiartina – čia prasideda lyg prologas – ir pasirodo, kad vienas pasmerktųjų iš bado dantimis kremta antro galvą. Dantės pakalbintas, „nusidėjėlis atgręžė burną nuo kraugeriško valgio ir, nusišluostęs lūpas galvos plaukais, kurią graužė iš užpakalio, prakalbo”. Nusikaltėlis pasirodė esąs grafas Ugolino ir graužiąs išdaviko Riugerio galvą. Jis buvo ištikimas Riugeriui; būtų pasiryžęs net mirti už jį. Tačiau Riugeris, norėdamas atsikratyti Ugolino, apkaltinęs ir įmetęs jį su vaikais į kalėjimą.
