Ar meilė suteikia žmogaus kadienybei kilnumo? (pastraipa)

Kolegė Daiva Matijošienė rašo:

pateikiu mokytojų teismui pastraipą apie meilę. Norėčiau komentarų. AČIŪ.

Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?

   Kiekvienas žmogus gali mylėti ir nori būti mylimas. Šis jausmas priverčia asmenį galvoti ne tik save, bet ir nepamiršti kitų. Meilė tėvynei, artimui ar Dievui suteikia žmogui laimės bei kilnumo ir padaro jį geresnį. Juk ir Didysis įsakymas skelbia, jog tik visa širdimis, protu ir siela mylintis žmogus gali dorai gyventi ir atrasti pilnatvę.

Visos meilės rūšys suteikia jėgų gyventi. Ypatingą vietą žmogaus gyvenime užima pirmoji meilė. Dažniausiai patiriama jaunystėje ji priverčia svajoti, suteikia energijos ir įkvėpimo kurti. Tokią meilę patyrė viena iš žymiausių Lietuvos poečių Salomėja Nėris. Ankstyvoji neoromantikės kūryba kupina jaunatviško polėkio bei maksimalizmo. Pirmajame eilėraščių rinkinyje „Anksti rytą“ Nėris idealizuoja ir aukština meilę. Eilėraštyje „Tau jaunam“ poetė pasirengusi viską atiduoti mylimajam: „Aš surinksiu lauko žiedus/ Tau manam <…> Skamba skamba mano dainos/ Tau vienam!“ Studijų metais Nėris buvo įsimylėjusi savo dėstytoją. Aistringa meilė nepaisė amžiaus skirtumo, apkalbų. Ji įkvėpė ir suteikė jėgų dar besiformuojančiai rašytojai. Kiek vėlesniame eilėraštyje „Pabučiavimas“ Nėris lyg pripažįsta, jog atsispirti tam jausmui buvo neįmanoma: „Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas <…> O galinga pagunda! – Ir šventieji suklumpa…“ Meilės sampratą lyrikės kūryboje pakeitė karas. Jaunatviška drąsa virto ilgesiu ir noru grįžti į tėvynę. Eilėraštyje „Lietuvai“ Nėris pasižada gimtinei dovanų parnešti laisvę. Pati poetė nesulaukė nepriklausomybės atkūrimo, tačiau jos kūryba ir šiandien rodo, jog meilė, nesvarbu kam, yra pats tauriausias ir kilniausias jausmas, kurį gali patirti žmogus.