Abiturientai ir ankstesnių laidų absolventai laiko vienintelį privalomą egzaminą – lietuvių kalbos.
Užvedžiau temą egzamino įspūdžiams aptarti- padiskutuoti apie samprotavimo temas, interpretacijų tekstus, suvokimo užduotis…
Skaitomiausi įrašai
78 Comments on “Abiturientams- lietuvių kalbos egzaminas”
Komentarai Išjungti.
Apsaugojau šitą temą.
Burtininke,
Gerai, aš esu nevykėlis, kuris nemoka lietuvių kalbos. : ) Aš nenoriu pasirodyti, kad esu koks didelis žinovas, tiesiog esu paprastas mokinys, vidutiniais gabumais. Esu niekas. : ) Tiesiog rūpėjo šis egzaminas ir man buvo svarbus.
Manau, kad tinkamas pasirinkimas irgi rodo brandą. Nereikia imtis temos, kurios nesuvoki. Be to, pasikartojantis verkavimas, kad vietoje žodžio „kultūra” matė žodį „literatūra” rodo seniai per įvairių dalykų egzaminus pastebėtą abiturientų bėdą – atidaus skaitymo trūkumą…
O mokiniai galėtų diskutuoti ir savo puslapiuose…
Aurimasaurimas, na, aš taip pat dvyliktokė, ir, atleisk man, bet tavo komentarai sukėlė šypseną. 🙂 „Specializuojuosi rašyme” – ar tai kažkas panašaus į nugaros lenkimą kokiame nors fabrike?.. „Specializuotis” čia neįmanoma, nes ne lentas pjauname… 🙂 Rašančių „blogus” – tūkstančiai, bet tai nereiškia, kad jie visi geba rašyti… Ar tik ne narcicizmas patį kamuoja? 🙂
Beje, mano supratimu, valstybinis egzaminas neturi nieko bendro su kūrybingumu. Tai – tiesiog tam tikros taisyklės, sausas, nenuoširdus darbas, dažniausiai sunkiai „perkandamas” būtent tiems kūrybingiesiems. Rašinio vertinimas verčiamas matematika, apskaičiavimais – vien tai nepalieka erdvės kūrybai ar kitokiam požiūriui. Esu įsitikinusi, kad tos idėjos vertintojams net neįdomios – jie skaičiuoja gramatines klaidas ir atsižvelgia į pastraipų sandarą. Paradoksalu, tačau literatūriniai gebėjimai, rašant tokio tipo rašinį, netgi trukdo. O kai, neturėdamas iš ko rinktis, privalai rašyti apie patriotiškumą, kurį nūdienos žmonėms įkvepia praeitis, tačiau nė per nago juodymą netiki tomis idėjomis, kurias šiuo atveju privalai teigti… Bent jau aš niekada nesuprasiu, kokius robotukus iš moksleivių siekia padaryti ŠMM. Ačiū Dievui, pagaliau išstojau iš tos armijos. 🙂
Aš darau klaidas, nes pats jas pastebiu. Aš tinginys perskaityti tekstą antrą kartą, nors kartais stengiuosi tokį procesą atlikti. Stiliaus daug klaidų padarau, bet turbūt taip atsitinka, nes turiu tarmę – gyvenau mažas kaime. Dar darau stiliaus klaidas, nes rašau įmantriai. Taip rašau, nes galvoju, kad tokiu būdu geriausiai atskleidžiu save tuomet rašinyje. Padarau ir gramatikos klaidų, kai linksniai nesiderina arba kažkas būna blogai su jais, tačiau kaip šių klaidų išvengti aš dar nežinau. : )
Pradėjau rašyti ir papildomai skaityti po 9 klasės, nes norėjau, kad išlaikyčiau gerai PUPP lietuvių kalbos. Pavyko! Vienuoliktoje klasėje pradėjau itin domėtis kalbomis ir stengiausi gerai jas mokytis. Kartais labiau pavykdavo, kartais nelabai. Turbūt nepavyksta, nes neturiu ypatingų gebėjimų iš aukščiau, tačiau man šie dalykai patinka, o jei patinka, tuomet visuomet būna gera ir yra noras juos pažinti labiau, mokytis. Žinau, kad gal ir neturiu tvarkingumo ir taisyklingumo, ryškaus gerumo lietuvių kalboje, nes ne visada viskas būna gerai ar pavyksta, bet turiu savyje kitoniškumą, kuris pasižymi rašiniuose.
Rašinių konkursuose nelabai sekasi dalyvauti, bet tik vieną kartą dalyvavau oficialiai. : D Vis dėlto žinau, kad mano darbus yra įdomu skaityti kitiems, nors kartais jie būna klaikiai nykūs. Būna įdomu skaityti, nes taip įvertina mano tekstų turinį didesni žmonės nei aš. Taip jie sako.
Klasės rašiniuose dažniausiai darau stiliaus klaidas, nes juose tekstas parašytas būna per daug įmantrus ir vaizdingas. Tokią įžvalgą padariau, kai ruošiausi lietuvių kalbos egzaminui ir nagrinėjau savo tekstus. Darau linksnių klaidas, nes ne taip juos vartoju, tačiau galvoju, kad čia dėl tarmės. Kartais padarau ir skyrybos klaidų, bet taip atsitinka iš nežinojimo arba nespastebėjimo. Žodžiuose darau retai klaidas, nes jau pažįstu savo žodžius gana gerai, kuriuos vartoju rašiniuose.
O egzaminas buvo man svarbus. Dabar reikia tik tikėti, kad viskas bus gerai, tiesiog reikia. Žinau, kad tikėjimas padeda.
Tada malonu, kad geranoriškai priimi pastabas 😉 Šiaip esi šaunuolis, nes akivaizdu, kad tau ne tas pats, kad domiesi ir rūpiniesi. Tikiu, kad tavo samprotavimai įdomūs (svarstai, diskutuoji, ieškai…).
Nepykstu. : ) Sutinku, kad darau klaidas čia, nes internete rašau greitai ir visai kitaip, nei sąsiuvinyje. Jame visai kitoks rašymas būna, viskas ten kitaip būna, jei nori gerą pažymį gauti. : )
Na, gerai, nesu jau toks šaunus lietuvių kalboje, bet nesu ir visiškas nevykėlis. O tekstų gal nerodysiu, nes bus per daug stiliaus klaidų, per daug visko. : )
Aurimai, nesupyk, bet tu darai labai daug gramatikos ir stiliaus klaidų. Jei tokių klaidų padarei ir egzamino rašinyje, tikrai nesi „gana šaunus lietuvių kalboje”. Įdomu būtų pamatyti tavo sukurtų „grožinių tekstų ir samprotavimo kūrinių internete”…
Regina,
Tokie faktai dabar mane nuliūdino, nes lietuvių kalboje esu gana šaunus ir specializuojuosi rašyme, kurdamas grožinius tekstus ir samprotavimo kūrinius internete. Dabar pažiūrėjau gimtosios lietuvių kalbos mokyklinio egzamino samprotavimo temas ir pastebiu, kad čia nėra su meile susijusios temos. Literatūrinio rašinio skirsnyje ši tema yra pažymėta, bet ji labai abstrakti. Įdomu, kaip viskas bus, nes į „kaip“ temos formuluotę galima pažvelgti įvairiais kampais. Nėra vieno tik suvokimo, bent jau aš taip manau. Tačiau niekur nesu matęs, kad mažintų pažymį, jei remiesi ne vien tik literatūrą, kad būtinai reikėtų paminėti ir kitos sferos patirtį. Juk niekada taip nebūna, kad turi paminėti visas skirtingas argumentavimo patirtis. Aš kalbėjau bendrais samprotavimais apie lietuvio meilę ir tada tam tikrus požiūriais grindžiau literatūra. Smalsu, kokios bus vertintojų nuomonės ir kaip viskas bus suvokta.
Na pats rasiau apie meile rasinuka , bet irgi kyla klausimas ar atskleidziau tema ir isvis pataikiau i ja. Rasiau apie meile zmogui ( remiausi senomis lietuviu vestuviu tradicijomis ir poto „Altoriu sesely”) , meile tevynei ( kalbejau apie okupacijos metus , egzistavusius knygnesius , ivairius sukilimus , Kudirka ir Maironi) ir meile gamtai ( apie V.Kreves „Skerdziu” ) ir viska lyginau su siomis dienomis . karoc rezultate isejo taip , kad siais laikais nebetaip meile vertina zmones..
@Aurimasaurimas
Aš kalbėjau su Gitana iš NEC, deja, bet žodis KAIP temoje buvo svarbiausias ir remtis reikėjo ne tik literatūra (tik literatūra rėmėsi rašę MOKYKLINĮ rašinį – tema analogiška, skiriasi vienas žodis – valstybiniame „kultūra”, mokykliniame – „literatūra”). Į klausimą, ar tokia temos formuluotė tinka SAMPROTAVIMUI, atsakymo, aišku, nebuvo. Kai nėra ko svarstyti, analizuoti, lyginti, kelti hipotezes, negalima ir polemika – reikėjo tik žinių. Tačiau kiek jų reikėjo? Kokių žinių? Ir ar tai „mūsų dalykas”? Mokytojas Petras sako – reikėjo remtis tautosaka. Bet juk ir tautosaka labai įvairi, o jau apie meilę ten kalbama nuo subtiliausių niuansų iki atviro brutalumo. Tas pats su literatūra – vieni rašytojai kalba vienaip, kiti kitaip, „Ragana ir lietus” net uždrausta buvo. Arba kaip jums eilėraštis „Pirmoji erekcija” (šio autoriaus knyga buvo įtraukta į programą)? Tad klausimas ne apie pasirinktų autorių kūrybą, o apie visą kultūrą yra tiesiog nekorektiškas, o tai, kad nebuvo įvesčių, visai glumino mokinius.
@Aurimasaurimas
Aurimai, ne tu vienas to klausinėji, beveik visi. Kaip matai, mes bejėgiai jus nuraminti- turime laukti pirmadienio, o tikriausiai trečiadienio (arba net birželio 15 d.), kai vertinimas bus standartizuotas ir jau galėsime šiek tiek išsamiau pakomentuoti.
Sveikas protas sako, kad literatūra yra kultūros dalis, ir už tai, kad mokinys rėmėsi tik literatūriniais argumentais, tai yra tos srities, iš kurios laikė egzaminą, jis neturėtų būti baudžiamas…
p.s. čia tik mano nuomonė…
Kaip blogai gali būti, jei aš rašinyje rašiau apie meilę lietuvių kultūroje, kokia būna ji pas lietuvį, kam, kaip ji pasireiškia, tačiau šiuos visus teiginius grindžiau vien tik literatūriniais kūriniais? Ar viskas gerai bus?
Lietuvių pasaulėjautoje gamta užimą ypatingą vietą. Ji poetizuojama, personifikuota ir pan. Žavimasi, pagarbiai kalbama apie pasiaukojusius Tėvynės vardan karžygius ar asmenybes, niekinamai atiliepiama apie jos išdavikus. Visoje lietuvių kultūroje ypatingas dėmesys skirtas tikėjimui (rūpintojėlis, Dievas…), kalbama pagarbiai,pabrėžiama dvasinių, o ne materialiųjų vertybių svarba…
Manau, kad pirmadienį gausime viską tinkamai išskleista… standartizuota…
Kaip kalbama apie meilę gamtai, Tėvynei, Absoliutui…
Meilė yra vertybė. Rašinio formuluotė reikalauja rašyti apie tai, kaip apie ją, kaip vertybę, kalbama lietuvių kultūroje. Mano nuomone, čia labai tiko ir tautosaka- dainos, pasakos. Tą „kaip” mokiniai galėjo suvokti ir kaip drovumą, atvirą ar paslėptą meilės išsakymą, prisipažinimą, galėjo kalbėti apie meilę kaip dramą ( A.Vienuolio „Paskenduolė”, A. Vaičiulaičio „Valentina”, I. Šeiniaus apysakos…), kaip stiprią aistrą (S. Nėries poezija)… Be abejo, yra meilė ir gamtai, ir Tėvynei, yra ir meilė Absoliutui (Dievui)… Variantų daug, mums dabar lengva (???) aptarinėti. Abiturientai turėjo tik 3 valandas…
Tą „kaip kalbama“ galima suprasti it kokia meilė pavaizduota? kaip ji perteikiama, kokiais būdais? Kokia meilė yra? Yra daug variacijų.
Bent jau aš taip temą suvokiu. Čia turbūt reikėjo charektirizuoti meilę lietuvių kultūroje.
Taip suvokiu temą. Suvokti visai sugebu, bent jau taip manau, nes many juk esti kažkoks filosofinis pradas arba giliamintiškumas, tad visada pavykdavo man temas gerai pergudrauti.
Įdomu, jei yra sutelktas dėmesys vien tik į „Kaip“, tuomet kokie bus teziniai sakiniai? Na, tie pirmieji? Tokie paprasti? Apie meilę kalbama gražiai. Apie meilę kalba santūriai. Apie meilę kalbama dramatiškai?
Labas,
Rašiau aš samprotavimo rašinį irgi apie meilę. Įdomu, kaip įvertins. Rėmiausi vien tik literatūra, nes galvoju, kad literatūra atspindi, kokia būna kultūra Lietuvoje, kokia būna kultūros plotmė, kaip viskas joje vyksta, nes literatūra rašoma, naudojantis patirtimi, kur yra gaunama iš žmonių, aplinkos. Pati lietuvių kalbos literatūra kalba apie žmogų Neakcentavau, kad kalbu būtinai apie meilę lietuvių literatūroje, tačiau rašiau, kokia meilė būna pas lietuvį, kaip ji pasireiškia ir kam. Taip pat būtų alogiška, jei yra samprotavimo tema, kurioje nebūtų galima remtis literatūra, nors Lietuvių kalbos egzaminas ir vien tik apie literatūrą mokomes du metus mokykloje. O kur dar idėja, kad literatūriniai argumentai yra svariausi? Koks lietuvių kalbos rašinys be jokios knygos paminėjimo būtų? Klausimas „Kaip“ irgi yra dviprasmiškas, jį galima įvairiausiai suprasti, kai perskaitai visą temą, bet manau, kad mokiniai temą suprato standartiškai ir rašys apie meilę, kokia ji yra lietuvio. Įdomiausia, kaip bus suprastas „Kaip“ temos formulavimas.
Nusivyliau temų formuluotėmis.Gaila mokinių ir savo triūso.Mokėm vaikus sudėtingumo,gelmės,gilinomės į filosofines temas,siūliau vaikams labai daug skaityti.Apmaudu,reikia tik istorijos žinių,žiupsnio išmanymo apie menus…Nesąmonės vyksta toj mūsų vargo Lietuvėlėj.
Apmaudu, kad nebuvo nė vienos abstraktesnės, labiau filosofinės, temos. Pati rašiau apie tautos praeitį, nes temą apie meilę bijojau interpretuoti netinkamai. O dar eidama į egzaminą kone meldžiausi, kad nebūtų temos, susijusios su tautiškumu ar patriotizmu… Velnias pagalvėlės vis dėlto nepakišo…
Mano manymu, rašinių temos tikrai ne pačios tinkamiausios: antroji suformuluota netinkamai, o rašant pirmąja buvo būtina remtis istorijos žiniomis. Beje, ir kalbėti reikėjo apie tai, kas perkalbėta jau tūkstančius kartų… Banalu, sausa ir nenuoširdu. Galbūt ŠMM tikėjosi, kad, rašydami apie patriotizmą, kai kurie abiturientai susimąstys apie meilę tėvynei ir atsisakys minties emigruoti… Skamba, žinoma, absuriškai, bet kitą paaiškinimą rasti sunku.
O kaip Jums, mokytojai, antroji tema apie tautos praeitį? Atrodytų nelabai sudėtinga, bet palyginus su praėjusiais metais, temos atrodo sudėtingesnės, abi susijusios su istorija, o jei jos nelabai mėgsti, kitos rinktis negali.
Pritariu p.Dilienės mintims, aš pati savo vaikams lygiai taip pat komentavau tą ,,beprotiškai fantastišką” antrąją samprotavimo temą. Tik apmaudu, kad ir mano visai nebloga mokinė parašė vietoj ,,kultūroje” žodį ,,literatūroje”. Delfi.lt komentaruose skaičiau, kad taip suklupo ne vienas… Apmaudu, ten vienas abiturientas rašo, kad jis tikrai matęs žodį ,,literatūroje”, sako, gal man proto užtemimas buvęs. Žinote, kolegos, jei ne duoti tekstai interpretacijai, aš sakyčiau, kad šiemet abiturientai laikė istorijos egzaminą, kuriame buvo integruoti ir menai (dailė, muzika…).
Labai įdomu, kaip bus vertinamas rašinys.
Pati vakar rašiau apie meilę, minėjau porą literatūrinių pavyzdžių, liaudies dainas ir šokius, šį tą iš šių dienų kultūros… Pagrindinė mintis buvo maždaug tokia, kad lietuvių kultūroje apie meilę pernelyg atvirai nekalbama, neretai viskas apdangstoma metaforomis ir paralelėmis, jei ir pasakoma daugiau, tai neįžūliai, išlaikant pagarbą savo ir kito žmogaus jausmams.
Jei neatsakiau į temos klausimą, tada neįsivaizduoju, kaip reikėjo atsakyti…
Ar bus paruoštos profesionalios temų “išklotinės”, nes samprotavimo tema “Kaip apie meilę kalbama lietuvių kultūroje?” neaiški net mokytojams, nes pati temos formuluotė neturi nieko bendra nė su vienu samprotavimo tipu – nei su samprotavimu siaurąja prasme, nei su argumentavimu. Tad norime pateikti tokius klausimus: 1. Apie kokią meilę buvo GALIMA kalbėti – tik tarp vyro ir moters? Tėvų ir vaikų? Tėvynės meilę? Gamtos meilę? Meilę knygai? Apskritai apie pasaulėžiūrą – į viską žiūrėti su Meile? Logiškai mąstant, bet kuri, išskyrus vyro ir moters, meilė būtų patikslinta, sukonkretinta, vadinasi, negalima kalbėti apie meilę Tėvynei?
2. Daugiausia diskusijų kelia klausiamasis temos žodis KAIP? Kad galėtum kalbėti, kaip vaizduojama, turi pirmiau pateikti KAS vaizduojama, tada lyginti raišką, bet kaip tai padaryti neturint tekstų??? Juk klausimas KAIP? – tai raiškos, o ne turinio klausimas. Dar keisčiau, kad tema reikalauja lyginti skirtingų kultūros sričių (pavyzdžiui, literatūros ir šokio/ muzikos / dailės ir pan.) raišką!
3. Jei temoje yra žodis “kultūra”, vadinasi, mokinys privalo kalbėti bent apie dvi skirtingas kultūros sritis – bet ar tai tikrai “mūsų dalykas”, kaip kad dabar mėgstama sakyti?
Ir dar – palyginkite VBE samprotavimo temą su MBE literatūrinio rašinio tema „Meilė lietuvių literatūroje”. Matau tik 1 skirtumą – vienur kultūra, kitur – literatūra. Ar šitie žanrai neprivalo skirtis iš esmės?
Šį klausimą įdėjau Vertintojų puslapyje Moodle.
sveki, norečiau paklausti koks turejo būti atsakymas 6.1? 🙂
@rimuke
Vakar parašiau el. paštu gerb.Gitanai N. , bet atsakymo dar nėra.
@dianute
Taip ir mano vienas padarė-vietoj KULTŪRA parašė LITERATŪRA
dėl 5.2 beveik visi rašė ironiją, tik pora metafora, o vienas kažkodėl paradoksą. Bet ar tikrai bus keli galimi variantai 🙁
Vėjai…O kas turėtų paaiškint?..Darom saviveiklą! Na, taip ir veiksim 🙂 O gal dar koks popieras atskris iš aukščiau 🙂 ???
Mums taip aiškino: jei 2 taškai yra per mažai, o 4 per daug, tada rašykite 3
Mielieji, ar kas turit MBE? Kaip suprast rašinių, interpretacijų turinio vertinimo kriterijus: 5, 3, 1? Ten tuščia 🙁
Atsiprašau, jau net ir aš nosinių neberašau:) KULTŪRĄ
Mano viena taip ir parašė: žodį literatūroje parašė net pavadinime, įžangoje nieko nėra apie kultūra, o toliau darbas, kiek supratau, geras?????????
Ačiū 🙂 dar noriu lituanistų paklausti, ar nėra stiliaus/logikos klaidos šiame sakinio fragmente: „…kuriame išryškinama lyrinio subjekto egzistencija agrarinės kultūros klode…”?
Netinka, juk prašo paaiškinti visą pasakymą.
O ar 5.2 netinka antonomazija kartais? juk Cerberis yra tikrinis daiktavardis…
@Vytautas Staugas
Ačiū
@Eva11
5.2. Metafora/Ironija
10.2. Metafora
Labas vakaras tiems, kas jau padirbėjo su MBE rašiniais ir…vertinimo kriterijais. Kodėl aprašuose nėra kai kurių aprašų?:) Turinio vertinime nėra aprašyti 5, 1 ir t. t. taškai 🙁
Paaiškinkite, kolegos.
Labas vakaras, gal būtų galima sužinoti, kaip reikėjo atsakyti į teksto suvokimo užduoties 5. 2. ir 10. 2. klausimus (apie menines priemones)? Internete dėl to ginčijasi gausybė abiturientų.
Taip pat nerimą kelia 9, 10. 1. bei 11 klausimai.
Docento Marijaus Šidlausko tekstas tikrai nebuvo lengvai suvokiamas mokiniams. Su pačia didžiausia pagarba savo baigiamojo darbo vadovui, bet jo įžvalgas ir studentai „virškina” po keletą kartų 😀
Pritariu Vytautui.Tekstai labai ilgi.Mokiniai matydami ,kad nespės ,rašė į švarraščius,o juodraščius išsinešė pustuščius.Įtampa ir stresas didžiulis.Ir ne dėl to,kad nežinai ar abejoji,o dėl to,kad gali nespėti.
Maniškiai sakė, kad jiems buvo laaabai lengvos 😀 Nežinau, kokia ta kokybė bus… Bet ir man jos pasirodė paprastos.
Teksto suvokimo užduotis nėra lengva.Teko ir pačiai pasukti galvą.Tikėjomės,kad bus iš V.Daujotytės apie Just.Marcinkevičių arba iš ,,Dienoraščio be datų”.Vėl V.Kudirka.
Bet, kolegos, pasidomėkit mokyklinio egzamino samprotavimo temomis! Man atrodo, kad jos tikrai per sunkios…
M.Šidlausko tekstas mokiniams, manau, per daug sudėtingas.
Gal ne 😉
Man klausimai neatrodo sudėtingi, tačiau labai ilgi tekstai.
@Petras Gedvilas
Gal dar ir atestatą įteiksi? 😀 Dar vieną 🙂
Atsiųsk savo atsakymus, aš įvertinsiu 😀 😀 😀
@Petras Gedvilas
Turbūt bus daug tokių atvejų. Įdomu, kaip į tai bus atsižvelgiama vertinant…
@Petras Gedvilas
Būtent „kaip”: … jausmingai?… ironiškai? … garbindama? … išskirdama? …poetizuodama? …romantizuodama?… Ar mokiniai suprato temą ir ar turi iliustracijų idėjai, kurią pasirinko, išskleisti… Manyčiau, jog rašiusieji gali nutolti nuo temos pradėję rašyti apie meilės turinį.
Radau 🙂 Petrai, taip, mokiniai išsinešė, o mokytojams tai niekas nedavė… 😀 Tiesiog norėjau ramiai atsisėti ir pasidaryti VBE teksto suvokimą. Nežinau, kiek taškų surinkčiau 😀 Šiaip lyg ir nesudėtingas, tik 11 klausimo 2 ir 3 dalis privertė gerokai pasukti galvą…
Žinau, tiesiog parašiau tiems, kurie dar nematė užduočių.
@Arūnas Dagys
Tai juk jas iš egzamino jau seniai patys mokiniai išsinešė…
NEC jau paskelbė užduotis.
Taip, supratau Jus. 🙂 Vis dėlto nežinau, ar labai gerai tų pačių autorių (ar net kūrinių!) nuolatinis kartojimasis, kai kiti autoriai visai nepatenka į egzaminus (nors būtų to „verti”). Be to, pastebėję tokią tendenciją mokiniai gali pradėti mokytis tik apie vienus, o ne kitus rašytojus, t.y., mokytis ne dėl žinių, o dėl egzamino. Bet čia jau matyt tie, kurie sprendžia, turėtų savų argumentų.
Nekeista, atkartojo tai, apie ką kalbėjo įskaitoje…
Teko nugirsti ne vieną abiturientą iš įvairių Lietvos kampelių dejuojant, kad netiksliai užrašė samprotavimo temą- pavadinimą (darbe). Vietoj Kaip apie meilę kalbama lietuvių kultūroje? parašė literatūroje…
“Prisiminimas(Serbenta)” buvo, berods, 2001 metais, tad nelabai pamelavau, gal šiek tiek ironizavau, tačiau toks kartojimasis nėra labai blogai :), juk vis tiek kiti abiturientai.
O kažin kada NEC įdės užduotis? Pernai, kiek atsimenu, įdėjo tą pačią dieną.
Prieš 6 metus valstybinės interpretacijos užduotyse buvo Bitė Vilimaitė (novelė „Namai”), Marcelijus Martinaitis (berods „Kukutis nori pamatyti tėvynę”) ir ištrauka iš Šatrijos Raganos „Sename dvare”. Tikrai beveik kartojasi.
Du tekstai apie V. Kudirką:
1. „Mes ir Kudirka”
2. „Vicas Kudirka amžių kryžkelėje”
O kokie reikalai su teksto suvokimu?
Kas dešimt metų kartojasi 🙂
Martinaičio buvo „Prisiminimas(Serbenta)
Gal kartais žinote, kokia Donelaičio „Metų” ištrauka, Vilimaitės novelė, Martinaičio eilėraštis buvo pateikti?
Bet, kai pagalvoji, sąvoka „kultūra” platesnė nei „literatūra”. Na, bet viščiukus skaičiuokime rudenį. Bus aiškiau, kai žinosime, kuo rėmėsi mokiniai ir kaip į „kultūros”sąvoką bus rekomenduota pažvelgti vertintojams.
p.s. Tiesa, temos formuluotėje yra žodis „kalbama”. O kalbama yra ne tik žodžiu, bet ir parašytais tekstais. O parašytas tekstas (prieinamas mokiniams pagal programą)- tai literatūra 😉
Be to, mokiniai galėjo „ignoruoti” žodelį „kaip”. Manau, kad kur kalbama apie meilę, jie žinos/ojo, deja, šiuo atveju, svarbu yra ne tiek „kur”, kiek „kaip”…
literatūra- kultūros dalis ir tai gali būti pagrindinis šaltinis mokinio mintims ir argumentams, ar būtina įvardinti visus galimus variantus …
VIS TIK TURĖTŲ TOKIUS DALYKUS JIE ŽINOTI, BET VISGI NEPANEIGSITE, JOG TIE, KAS RAŠĖ ŠIA TEMA, TURĖJO KUO REMTIS – KONTEKSTUS BUVO ATKALĘ ĮSKAITAI… GAILA LIKUSIŲJŲ… DĖL TO, ĮTARIU, BUS ARŠIOS DISKUSIJOS…
Įtariu, kad taip ir bus…
Baisu, kad mokiniai „kultūroje” nebūtų sutapatinę su „literatūroje”…
Lygybės, demokratiškumo principai PAŽEISTI. Tema apie meilę buvo įskaitose. Esu labai nepatenkinta tokiais programų rengėjų darbais….
VBE interpretacijos autoriai: Donelaitis, Martinaitis ir Vilimaitė.
Vilimaitė,Donelaitis ir Martinaitis buvo valstybiniame.
Kuo tautos praeitis svarbi dabarčiai? Kaip apie meilę kalbama lietuvių kultūroje?
tai nors persiplėšk bus mokiniams 🙂
Kažkas buvo apie meilę (panaši lyg kalbėjimo tema buvo) ir apie patriotizmą:
*Kuo tautos praeitis svarbi dabarčiai?
*Kaip apie meilę kalbama lietuvių kultūroje?
Gal kas žino egzamino autorius, temas. Parašykite.