Pasakojimo, refleksijos postūmiai rinkinyje „Sankirta“ gali būti istorinė asmenybė (pvz., ispanų konkistadoras Orellana), dailės, muzikos kūriniai (V. van Gogh’o arba P. Brueghelio paveikslai, A. Vivaldi muzika), kokie nors asmeniniai prisiminimai (tėvo, motinos, draugų likimai, kurie, beje, artėjant prie „ribos“, atrodo kur kas svarbesni nei anksčiau). Kultūros, istorijos pasiūlyti modeliai (F. Villono, M. Jacobo, A. Achmatovos, O. Mandelštamo, J. Brodskio, W. H. Audeno ir daugelio kitų kūryba ar pats gyvenimas, antikos pasaulio ar mitologijos realijos ir dar labai daug kas) yra tarsi tas matas, kuriuo patikrinami, įvertinami šiandieninis gyvenimas ir žmonės. Antai puotos tema eilėraštyje „Kopos Watermill’e“ kuriama žiedinė kompozicija, o pabaigoje dar pabrėžta citata iš to paties pavadinimo B. Pasternako eilėraščio paryškina mitologinį mirties–atgimimo ratą. Tas savotiškas atgimimas šiuo atveju yra naujas, iš esmės kitoks gyvenimas, ištrūkus iš totalitarinio pragaro. Įskaitant kalbantįjį, aprėpti keturi tokie likimai.
Donata Mitaitė. Atšiaurus Tomo Venclovos eilėraščių pasaulis (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
