Kolegė Regina Kraucevičiūtė persinčia gerb. Z. Nauckūnaitės laišką:
Sveiki,
siunčiu paskutinį BEP projekto variantą, kurį teiksime svarstyti Bendrojo ugdymo tarybai.
Prašyčiau dar kartą labai priekabiai pasižiūrėti.
Laukiu Jūsų laiškų.
Pagarbiai
Zita Nauckūnaitė
Projektas: LKL BEP projektas 2011-05-20
________________________________________________________
,,Lituanistų avilyje” pateikėme BE programos rengėjams klausimus (,,Lituanistų miestelio” vardu), gavome atsakymą, siūlome susipažinti visiems:
_________________________________________________________
Peržengtos sveiko proto ribos… BAISIAUSIA, kad jei bus tokie reikalavimai, 80 proc. vertintojų aklai jų laikysis, kaip kad dabar laikosi testo vertinimo instrukcijos NET PATIES TEKSTO NEPERSKAITĘ…
Paaiškinkite kas nors, kaip ĮMANOMA samprotavimą apie gyvenimišką problemą remti tik VIENO autoriaus kūryba – kur tada net mažiausios polemikos galimybė? Atseit kiti autoriai – KONTEKSTAS privalomam autoriui (žr.ZN atsakymus). Čia jau turiu keletą klausimų: kam man reikia remtis įvairiomis knygomis, jei rašau ne apie privalomą autorių, ne apie literatūrą ir jos kontekstą, o apie gyvenimą?! Kaip bus įvertintas I turinio kriterijus, jei remsiuosi svariais ir tinkamais įvairiais argumentais, bet nesiremsiu jokia kita literatūra, tik privalomu autoriumi (bet tai jau II turinio kriterijus) – juk formaliai ten net nėra tokio kriterijaus, jis atsiranda tik ZN „išaiškinimuose”? O kaip bus įvertintas mano darbas, jei remsiuosi kitu nei privalomas autorius (nes nė vienas „privalomas” netinka mano minčiai paremti)?
Ne veltui ZN dabar visomis jėgomis kovoja, kad būtų atsisakyta NORMINIO vertinimo!!! Grįšime bent 20 metų atgal…
Tie, kas registruoti „Avilyje-2010” galite užduoti panašių klausimų…
Perskaičiusi atsakymą:„Turbūt visiems suprantama, kad įvertinti, ar mokinys tinkamai pasirėmė kūriniu, gali tik tas vertintojas, kuris yra skaitęs kūrinį. Kitaip sakant, nepažįstami argumentai tiesiog praleidžiami, nevertinami“, iš pradžių pagalvojau panašiai kaip ir Petras, kad čia kažkokia korektūros klaida. Paskui pasidarė pikta, kad apie mus, lituanistus, taip prastai galvojama. Prisimenu, kai užpernai taisėm valstybinio egzamino rašinius, suabejojom, ar tinkamai aiškinama Biblija. Skambinom pažįstamam kunigui. Aš pati gal porą kartų konsultavausi su broliu istoriku. Tiesa, nepasitaikė atvejo, kad būtų reikėję susipažinti su kūriniu, bet tikrai žinau, kad būčiau ieškojusi…Manau, kad taip elgiasi visi sąžiningi žmonės. O gal mūsų jau tokiais žmonėmis nebevadina?
Perskaičiusi atsakymus, nebesuprantu, ką reiškia remtis tinkamu kontekstu. Kaip kiti suprantate?
Iškart pagalvojau apie Koheleto knygą 🙂 Toks vertinimas būtų žemiau bet kokios kritikos. Tiek siekta objektyvumo, standartizavimo, o dabar vėl pradėsime nuo pradžių?.. Bet kuris sveiko proto vertintojas tikrai nepraleis nė vieno argumento, jei nežino – susipažins. Kaip, pvz., aš susipažinau su Koheleto knyga 🙂
Be žodžių…
Man irgi tas užkliuvo, bet aš, o Šventas Naivume, pagalvojau, kad gal čia korektūros klaida įsivėlė… 😎
Mane tiesiog pribaigė pora „Atsakymų“ sakinių: „Turbūt visiems suprantama, kad įvertinti, ar mokinys tinkamai pasirėmė kūriniu, gali tik tas vertintojas, kuris yra skaitęs kūrinį. Kitaip sakant, nepažįstami argumentai tiesiog praleidžiami, nevertinami.“ Nebeturiu ką pasakyti…
Niekam neįdomu ir neaktualu, kad jokių komentarų Nauckūnaitės atsakymams nėra?
Pažadu pasidalinti per vasarą sukursimu savo pamokų planu III gimnaz. kl. su tuo. kuris man paaiškins, kuo, remiantis Z.Nauckūnaitės atsakymu, dabar skirsis samprotavimas nuo literatūrinio rašinio.
P.S. aš suprantu, kad savo abejingumui pateisinti galima sugalvoti nors ir 100 priežasčių, bet juk tiesa vis tiek akivaizdi… O tai skaudina ir glumina… Atrodo, kad tik kokiems 5 žmonėms respublikoje reikės ruošti mokinius 2013 m. egzaminui. Visi kiti eisite į pensiją? Emigruosite? Keisite specialybę?
Šiuos klausimus (žr. kolegės R. Dilienės komentarą) pateikėme ,,Lituanistų avilyje”. Gautas BE programos rengėjų atsakymas:
Atsakymai
Tikrai šauniai padirbėta, daugiau aiškumo, konkretumo privalomuose dalykuose.
Deja, vis dar trūksta tikslumo formuluotei ” remtis tinkamu kontekstu” (12.1.2), nes vertintojo ir rašančiojo supratimas gali skirtis.
Manyčiau, be reikalo padidinta orientacinė rašinio apimtis: ypač mokyklinio brandos egzamino 350–400 žodžių.
1. Dėl rėmimosi literatūra.
Egzamino programoje išsakytas reikalavimas rašant samprotaujamąjį rašinį remtis „tinkamu kontekstu, jį siejant su vieno iš nurodytų trijų privalomų programinių lietuvių autorių kūryba; be to, galima remtis ir kitais savo nuožiūra pasirinktais programiniais autoriais.“
Iš tokio parašymo neaišku, kodėl galima remtis tik 1 iš nurodytų autorių ir kokio masto turi būti tas rėmimasis. Kadangi šis egzamino programos reikalavimas yra visiškai naujas, tai aiškumas čia ne tik pageidaujamas, bet ir privalomas.
/////////////////
2. Dėl klausimo, kas yra programa.
Egzamino programoje randame nuorodą, kad remtis galima tik programiniais autoriais, o jie suprantami taip: „Programiniai autoriai – Vidurinio ugdymo bendrojoje programoje nurodyti privalomi ir kontekstiniai autoriai. Kontekstą mokytojas gali papildyti savo nuožiūra.“
Klausimas: jei kontekstą mokytojas gali papildyti savo nuožiūra, tai kaip egzamino vertintojai žinos, kokį rėmimąsi literatūra įskaityti, o kokį – ne? Be to, vidurinio ugdymo programoje neliko nieko iš antikos, viduramžių, iš tautosakos ir mitologijos – o gal tai jau ne “mūsų dalykas”, kaip dabar mėgstama sakyti?
/////////////////////////
3. Dėl vertinimo kriterijų.
1.1.1. Cituojame egzamino programą: Samprotavimo rašinio turinio vertinimo kriterijai:
• problemos analizė (bendri gebėjimai kryptingai analizuoti, argumentuoti, vertinti, pagrįstai apibendrinti);
rėmimasis literatūra ir kontekstu (gebėjimas paremti teiginius tinkama kūrinio ir konteksto medžiaga).
Klausimas: kuo iš esmės skiriasi egzamino programoje vartojamos sąvokos argumentuoti ir paremti? Jeigu pagaliau čia argumentavimas suvokiamas kaip “įrodymais ir samprotavimais pagrįsta išvada” (tokį šios sąvokos apibrėžimą pateikia daugybė užsienio mokslininkų), tai kur dingsta apskritai bet koks, išskyrus literatūrinį, ir dar griežtai nurodytą, argumentų parėmimas socialine ar kultūrine patirtimi? Jis visai nevertinamas??? Drįstame priminti, kad samprotaujamasis rašinys yra ne apie literatūrą, o apie gyvenimą, tad kaip bus vertinami visi kiti mokinio pateikti faktai, eksperimentai, mokslininkų biografijos, kino, teatro, mokslo – psichologijos, filosofijos – pavyzdžiai? Ir koks kontekstas turimas omenyje rašant apie rėmimąsi kontekstu – ar tai temos, ar problemos, ar kūrinio, kuriuo moksleivis remiasi, kontekstas?
Atskiras klausimas būtų apie tai, kaip reikės pagal tokias nuostatas vertinti darbą, kuriame nebus jokio kitokio rėmimosi, tik nurodytu autoriumi – vertinsime du kartus už tą patį – t.y. ir už I kriterijų (problemos analizė ir argumentavimas), ir už II kriterijų( parėmimas privaloma literatūra)? Tai neatrodo teisinga…
/////////////////////
4.Dėl asmeninės patirties.
Keistai atrodo mokyklinio egzamino nuoroda, kad “galima remtis ir asmenine patirtimi.” Ar tai reiškia, jog valstybiniame egzamine mokiniui neleidžiama remtis asmenine patirtimi? Ar taip mes tikriname mokinio brandą – drausdami rašyti apie savo patirtį ir už tai nubausdami – nuvertindami darbą?