Šiuolaikiniame mūsų gyvenime labai svarbūs mokslo pasiekimai. Mokslininkai kuria
naujas technologijas, kad žmonėms būtų geriau ir patogiau gyventi. Jie nori, kad visos žmonijos
gyvenime būtų kuo mažiau rūpesčių ir sunkumų. Tikisi, kad nauji išradimai pakeis daugumą
kasdienėje buityje esančių pasenusių ir nusistovėjusių technologijų. Jie skatina žmones, kad
atsisakytų senų ir, kad priimtų naujesnes bei ekonomiškesnes technologijas. Todėl šiais laikais
daugelyje viešųjų įstaigų naudojamos pačios moderniausios technologijos, kad žmonės jas
greičiau įsisavintų savo kasdieniame gyvenime ir buityje.
Išradimai medicinos srityje suteikia galimybę žmonėms gyventi ilgiau ir išgyti nuo
daugelio ligų. Rentgeno spinduliai padeda gydytojams pamatyti mūsų kūno vidų jo neprapjovus.
Išradus lazerį be skausmo galima pritvirtinti atitrūkusią tinklainės dalį ir greitai grąžinti
regėjimą. Lazeriu galima pašalinti visokias odos ataugas, be skausmo sutvarkyti skaudantį dantį,
gydyti inkstų akmenligę ir daug kitų ligų.
Šiais laikais atliekų perdirbimo technologija yra labai pažengusi. Stiklas yra atskiriamas
nuo kitų atliekų ir yra sutrinamas bei naudojamas naujam stiklui lieti. Pakuotės iš popieriaus
pradėtos gaminti prieš šimtmetį. Tokių pakuočių pranašumas yra tai, jog jos tinkamos perdirbti.
Nepaisant to, tik ketvirtadalis popieriaus Lietuvoje panaudojama pakartotinai. Žmonės
nesirūpina šiukšlių perdirbimu ir nerūšiuoja atliekų. Lietuvoje nustota rinkti metalą, nes šių
atliekų susidaro per mažai. Metalinės dėžutės gaminamos iš aliuminio ir plieno. Šie metalai gali
būti ištirpdyti ir vėl panaudoti, todėl svarbu jas rinkti, nes aliuminis yra sunkiai išgaunamas ir dėl
jo kertami miškai. Vien Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 50000 tonų metalo atliekų.
Žemės ūkio technologijos sparčiai tobulėja. Prieš 15 metų pradėta genetiškai
modifikuoti įvairius maistinius augalus. Buvo sukurtos klimato svyravimams atsparios veislės.
Modifikuoti augalai veši bei veda gausų derlių net ir žemdirbystei nepalankiose vietovėse. Šis
maistas yra pigesnis, todėl galima lengviau maistu aprūpinti badaujančias šalis. Iš kitos pusės,
genetiškai modifikuotų augalų auginimui reikia daug cheminių medžiagų, kurios kenkia tiek
aplinkai, tiek žmogaus sveikatai. Šie augalai gali sukelti alergines ligas. Jie kenkia ne tik
žmonėms, bet ir gyvūnijai. Genetiškai modifikuoti augalai ypač žalingi vabzdžiams ir
paukščiams.
Žmonės visuomet norėjo pažinti kosmosą. Daugelį metų mokslininkai galėjo tik žiūrėti
į dangų. Šiandien tyrinėjimams jie siunčia raketas. Palydovinės lėkštės Žemėje surenka žinias
ir nuotraukas. Palydovai skrieja kosmose, o žinias jie siunčia į Žemę. Tai mokslininkams
padeda nuodugniau tyrinėti mūsų bei kitas planetas. Be palydovų nebūtų nei plačiai
naudojamo bevielio interneto, nei palydovinės televizijos. Tačiau yra ir bloga pusė. Kosmose
skraidžioja labai daug neveikiančių palydovų. Palydovas, paleistas į kosmosą, atgal į žemę
nebegrįžta. Paprasčiau sukurti naują, patobulintą, modernesnį palydovą. Dėl to mūsų orbitoje
skrieja gausybė kosminių šiukšlių.
Kita sritis, kurioje mokslas yra ženkliai pažengęs, yra pramonė. Gamyklose, kuriose
gaminami automobiliai, kompiuteriai, televizoriai, šaldytuvai, dalis surinkinėja robotai.
Robotai yra naudojami tiksliems ir nuobodiems darbams atlikti. Jie atlieka labai daug darbų,
todėl iš gamyklų yra atleidžiami darbuotojai. Aš manau, robotai turėtų dirbti tose vietose, kur
yra pavojingos sąlygos žmogui dirbti.
Jeigu pasaulyje nebūtų išradimų, tai pasaulis būtų pilkas, nykus ir kažin ar bent kiek
nutolęs nuo pirmykštės santvarkos laikų. Manau, kad žmonių gyvenimas būtų nuobodus ir
trumpas. Žmonės mažai žinotų apie pasaulį, pažintų tik savo gimtinę. Kažin ar būtų tiek daug
raštingų ir išsilavinusių žmonių. Taigi, manau, kad pasaulis be mokslinių pasiekimų tikrai
nebūtų toks modernus kaip dabar.
