Homero ,,Odisėja“- neįkainojamas grožinės literatūros lobis

Literatūra yra tautos gyvenimo atspindys. Literatūra vienaip ar kitaip veikia tautos gyvenimą, norint
suprasti antikinę literatūrą, reikia pažinti ir suprasti ją sukūrusių tautų – senovės graikų ir senovės
romėnų gyvenimą.
Seniausi rašytiniai graikų literatūros paminklai išliko iš VIII a. prieš m. e., o seniausi rašytiniai
romėnų literatūros paminklai – iš III a. prieš m.e. V m. e. a. žlugus Vakarų Romos imperijai, baigėsi
ir antikinės romėnų literatūros epocha, po kurios įsiviešpatavo Bizantijos literatūra. Tad antikinės
literatūros epocha, apimanti didžiulį laiko tarpą nuo pirmųjų rašytinių paminklų pasirodymo ligi
vidurinių amžių literatūros, truko apie 1200 metų.
Seniausi graikų literatūros paminklai yra Homero poemos ”Iliada“ ir ”Odisėja“. Tačiau jau vien tai,
jog šiuose didžiuliuose kūriniuose žymu sudėtinga raida ir nusistojusi poetinė technika, verčia
manyti, kad yra egzistavusi gana gausi ikihomerinė kūryba, be kurios negalėtų atsirasti ir Homero
poemos. Užuominų apie šią ikihomerinę kūrybą yra ir Homero poemose. Poemose vaizduojami tik
kurie-ne-kurie Trojos mitologijos momentai, iš kurių galima numanyti buvus ir kitų poemų, kur,
turėjo būti aprašytos ir kitos šios mitologijos dalys. Būta ne tik epinio žanro poemų, bet ir lyrinių,
lyrinių-epinių ir draminių kūrinių, kurie nėra išlikę ligi mūsų laikų, bet apie kuriuos galima spręsti
iš vėlesnių atpasakojimų ir nuorodų antikinėje literatūroje. Čia, kaip ir bet kurioje kitoje
tautosakoje, buvo įvairių darbo, vestuvinių, laidotuvių ir kitų dainų. Liko žinomi žymūs dainiai ir
dainų kūrėjai – Orfėjas, Linas, Musajas, Eumolpas ir kiti, kurių vardai buvo minimi per visą antikos
laikotarpį. Tos gausios meninės kūrybos visuma šių laikų tyrinėtojui yra žuvusi. Liko tik poemos
”Iliada“ ir ”Odisėja“, atstovaujančios jau vėlesniam laikotarpiui, būtent vergovinės visuomenės
išvakarėms, bet savo šaknimis siekiančios tūkstantmetę bendruomeninės-gimininės formacijos laikų
kūrybą.
Homero poemos sukurtos pirmojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pirmajame trečdalyje toje senovės
Graikijos srityje, kuri vadinama Jonija. Šias poemas tikriausiai sukūrė daugelis asmenų, bet iš
meninio poemų vientisumo galima spręsti buvus kažkokį mums nežinomą vieną autorių, kuris visu
antikos laikotarpiu ir vėlesnėje kultūroje buvo laikomas aklu ir išmintingu dainiumi Homeru.

I Homero “Odisėja” grožinės literatūros neįkainojamas lobis

Kiekviena civilizacija stengiasi atkurti savo praeitį, ieško savo ištakų, kad geriau suprastų savo
istoriją. Mūsų kultūros formavimuisi greta baltų palikimo, kurį šiandien liudija archeologinės
iškasenos, lietuviškos pasakos, mitai, padavimai ir tradicinės apeigos, didžiausią įtaką turėjo antika
ir su krikščionybe atėjusi judėjų kultūra. Šiame darbe aptarsiu vieną antikos palikimo dalį – senovės
graikų kultūrą bei literatūrą, ir vieną svarbiausių jo kūrinių “Odisėją” .
Žemyninė Graikijos dalis, Kreta ir Egėjo jūros salos yra sudėtingas pasaulis, kuriame viena po kitos
keitėsi Europos kultūros.
Pagal legendinį Kretos karaliaus vardą vadinama Minojo kultūra (3000 – 1450 m. per. Kr. ) yra
pirmoji labai aukšta Europos kultūra. Kretiečiai, iš pradžių garsėję kaip kviečių, miežių, vynuogių ir
alyvuogių augintojai, vėliau tapo sumaniais jūrų plaukiotojais, prekiaujančiais visoje Egėjo jūroje
iki Mažosios Azijos ir Egipto. Apie 2000 m. per. Kr. ima rastis miestų, kuriuose, kaip Knose,
statomi didžiuliai prabangūs rūmai, beje, neturintys jokių įtvirtinimų. Tačiau prašmatni ir įmantri
Minojo kultūra apie 1450 m. per. Kr. staiga dingsta, tikriausiai sunaikinta augančios Mikėnų
kultūros, o galbūt ugnikalninės kilmės stipraus žemės drebėjimo.
II tūkst.. per Kr. po Aziją ir Europą pasklinda indoeuropiečių tautos, atsikėlusios iš Vidurinės
Azijos, tarp jų germanų, slavų, baltų, graikų ir romėnų protėviai. Apsigyvenusieji Graikijoje yra
vadinami jonėjais, istorikai jiems davė bendrą helėnų vardą. Romėnai vėliau juos pavadino graikais.
Achajai įsikuria Peloponese, stato miestus. Vienas iš jų yra Mikėnai. Penketą amžių, nuo 1600 iki
1100 m. per. Kr., Egėjo jūroje viešpatauja Mikėnų, arba achajų, kultūra. Achajai, iš pradžių