[<…> Atėjus išvažiavimo dienai, seminarijoj prasidėjo tikras sumišimas.<…> Klierikas Liudas
Vasaris, važiuodamas namo iš seminarijos, pirmą kartą savo gyvenime taip stipriai pajuto gamtos
visumą ir jos atsiliepimą visame savy.]
Vincas Mykolaitis- Putinas- pirmo lietuvių psichologinio intelektualinio romano autorius.
Romane ,,Altorių šešėly“ giliai analizuojamas pagrindinio veikėjo Liudo Vasario vidinis pasaulis,
prieštaringas jo sąmonės kitimas, nubrėžiamas nelengvas kunigo kelias į išsivadavimą iš
dvasininkijos luomo.
Nagrinėjamoje ištraukoje, kuri yra iš romano I dalies ,,Bandymų dienos“ VI skyriaus,
akcentuojamas aktyvus gamtos, asmenybės laisvės jutimo poveikis kūrybingai, meniškai jauno
klieriko prigimčiai. Fragmentą galėtume pavadinti ,,Kelionė namo prasidėjus pirmosioms
atostogoms“. Jame ypač pabrėžiamas gamtos, jos visumos jutimas, keičiantis laisvės ištroškusio
žmogaus savijautą. Pagal erdves ir veikėjų būsenų kaitą ištrauką skirstyčiau į šešis segmentus:
sujudimas seminarijoje, tėvo nuotaika atvažiavus sūnaus, lengvumas klieriko Vasario širdy, pro šalį
slenkantys gamtos vaizdai, analogiškų situacijų pateikimas ir baigiamoji pastraipa- Lido Vasario
būsenos akcentavimas.
Ištrauka pradedama visuotinio sujudimo seminarijoje prasidėjus atostogoms apibūdinimu. Šis
nuotaikingas sumišimas pateikiamas dinamišku, gausiu veiksmažodžių vaizdu: ,,bėgiojo, kraustėsi,
šūkavo, atsiveikinėjo, dalinosi adresais ir degė noru kuo greičiausiai išsprukti iš tų paniurusių
mūrų“. Seminarijos mūrai- uždara erdvė. Šviesi, optimistiška nuotaika yra ryškus kontrastas
gyvenimo seminarijoje monotonijai ir rodo klierikų laisvo gyvenimo pasiilgimą.
Kitu segmentu apibūdinama tėvo nuotaika(,,patenkintas ir linksmas“), nurodoma to priežastis:
,,nekantriai laukia motina ir visi namiškiai nepaprasto svečio“. Suprantame, kaip kunigėlis tėvų,
ypač motinos, yra trokštamas idealas, vertinamas ir laukiamas šeimoje.
Kinta erdvė(,,Toli jau pasiliko miestas, miškas uždengė Katedros ir seminarijos bokštus“),
keičiasi ir pasakojimo nuotaika. Ji svajinga, rami. Įvardijamas veiksmo laikas(,,giedrą vasaros
gamtą juo karščiau kaitino saulė…“), atspindima Liudo dvasinė būsena: ji darosi lengva, akyse
pasidaro šviesiau. Klierikas atsipalaiduoja apimtas malonaus jausmo.
Pasakotojas ištraukos pradžioje yra objektyvus stebėtojas, vėliau atidžiau seka pagrindinių
veikėjų jausmų ir būsenos kaitą. Pasakojimo ritmas lėtas, linguojantis, primenantis ilgą važiavimą
arkliais.
Neintensyvų veiksmą rodo ir pakartojimas sakinio pradžioje(,,Iš lėto, iš lėto“), ir veiksmažodis
,,šliaužė“, ir pro akis slenkančių vaizdų- medžių, ežerų, kalnelių- išvardijimas, kas mažai tepatraukė
Liudo Vasario akis. Pro šalį slenkantys vaizdai pateikiami detaliai, apibūdinami daugybe epitetų:
,,laibos ir tiesios pušys, šakotos eglės, baltaliemeniai beržai, vingiuoti aukšti krantai“… Čia svarbiau
visumos, pačios Gamtos jutimas, nors atskiros jos detalės vėl išvardijamos ilgu polisindetonu: ,,Jis
dabar juto pačią Gamtą… ir miškais, ir ežerais, ir kalvomis, ir saulės spinduliais…“ Vasaris tiek
išsiilgęs gamtos, kad siurbte siurbe į save visą aplinką.
Priešpaskutinėse pastraipose pateikiama paralele sugretinama lisės ištroškusio jaunuolio ir ilgą
laiką buvusio uždaryto tamsoje žmogaus, išvesto į saulės nušviestą sodą, būsena. Arba kurčio,
staiga išgirdusio daugybės instrumentų simfoniją, melodijos jutimas. Juos abu priblokštų šviesos,
spalvų, garsų įvairovė ir didybė. Taip dabar Liudą Vasarį pakerėjo gamtos harmonija: spalvos,
mirgėjimas, virpėjimas, dūzgėjimas. Tai vėl pateikta detaliu išvardijimu- vizualiniais ir akustiniais
vaizdais, kuriamais gausybe epitetų. Bet jų atskirų jaunasis klierikas nesuvokia, tik Visumą. Vasaris
išgyvena vidurdienio džiaugsmą, momentą neapsakomos laimės.
Paskutinė pastraipa, paskutinis sakinys apibendrina, akcentuoja pagrindinę ištraukos mintį-
žodžiais nenusakomą gamtos poveikį dvasinės būsenos kaitai, didžiulę jo įtaką meniškai jaunuolio
prigimčiai.
Šis santūriai lyriškas tekstas pagrįstas kontrastais, svarbus Liudo Vasario kelyje į dvasinį
išsivadavimą, svarbus tolesniam klieriko likimui.
Kristina
