Likimo žaismas- Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo”

<…> Aplinka čia apibūdinama kalėjimo įvaizdžiu, kas atitinka Monikos dvasios stovį. Katiliškis nori
parodyti, kaip veržlią sensualią moterį slopina siauri jos kasdienybės rėmai. Parodo ją kaip asmenį
be ateities iliuzijų. Tik keistokai atrodo žodžiai „svarstė ramiai“. Tai sugestijuoja ne desperaciją, o
rezignaciją prieš neišvengiamą katastrofą, šį pasąmoninį artėjančio pavojaus nujautimą turi ir Tilius,
išeidamas į Basiuliškes, – nuotolis tarp jo ir Agnės darosi didesnis, negu vien fizinis nuotolis. Tą
jaučia ir Agnė, kurios pirmos meilės apsvaigimas perduodamas gaivalingu noru sūpynėse iškilti virš
tamsių medžių viršūnių. Doveikos šlubasis piemuo, lojalus mirusiai pirmajai Doveikos žmonai, kartas
nuo karto pabėga iš Basiuliškių ir nuolatos Doveikos parvežamas atgal. <…>

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →