Mitologinė pasaulėjauta gimdo mitologinę sąmonę.
Mitas tam tikru kultūrinio ar tautinio formavimosi periodu yra parankus būdas išaiškinti pasaulį ir savo vietą tame pasaulyje. Mitologinė sąmonė padeda pažvelgti už ribos. Kita vertus, mitologinė sąmonė padeda dabartį suvokti ne tik šiuolaikiško aktyvo lygmenyje, o projektuojant vaizdą per genetinę atmintį į tai, kuo tauta yra buvusi. Kūryboje su dabartimi atgimsta proistorinė patirtis.
Lietuvių kultūroje seniausiai užrašytas mitologinis tekstas apie Sovijų siekia 1261 metus (Jono Malalos kronika). Mums tai didžiulės svarbos dvasinės kultūros liudijimas, nes parodo, kad mūsų protėviai jau tada suvokė, jog pasaulis yra dvilypis, kad yra daiktas ir daikto dvasia, gyvenimas šiapus ir anapus. Mažai išliko tokių tekstų, nes juos užrašinėjo dažniausiai ateiviai, kitų kultūrų ir pasaulėjautos žmonės. Mūsų protėviai, matyt, nelabai pasitikėjo ateiviais. Pasak J. Lasickio, „jie labai nenorom krikščionims atskleidžia“ savo žinias apie dievus ir kitą dvasinę patirtį (Balsys, Dėl J. Lasickio paminėtų dievybių… Res Humanitariae, 2009, t. 5, p. 204). Plačiau skaitykite čia- >>>
