Marius Katiliškis

Marius Katiliškis

1914 09 15 – 1980 12 17 Gimė Graudžiuose, Kauno gubernijoje kaip Albinas Marius Vaitkus, mirė Lemonte, JAV.  Lietuvos išeivijos rašytojas

Biografija: Vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleido Katiliškių kaime (iš čia ir kilo pseudonimas).  Buvo devintas vaikas iš vienuolikos vaikų. Lankė Žagarės pradžios mokyklą, progimnaziją, dirbo tėvų ūkyje. 1936 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Šiauliuose, ryšių batalione radistu.  1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kurį laiką studijavo meną Fribūre (Šveicarija). Vėliau pateko į Belgijoje esančią perkeltųjų asmenų stovyklą. Apsidraudžiant nuo galimo priverstinio grąžinimo nelaisvėn, stovykloje pasikeitė dokumentus, pasiimdamas M. Katiliškio pavardę. 1949 m. atvyko į JAV. Gyveno Čikagos priemiestyje Lemonte savo paties pasistatytame name. Dirbo duobkasiu, vėliau plieno liejykloje, kitokį pagalbinį darbą. Palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse.

Kūryba: Bendradarbiavo leidiniuose „Karys“, „Jaunoji karta“, „Naujoji Romuva“, „Kūryba“, „Aidai“, „Tėviškės garsas“, „Lietuvių žodis‘, „Metmenys“ ir kt. Žymiausi ir geriausi kūriniai – „Užuoveja“ ir „Miškais ateina ruduo“.  Abiejuose kūriniuose autorius vaizduoja tarpukario Lietuvos kaimo gyvenimą: ūkio darbų, gamtos aprašymai sudaro dideles romanų dalis. Šie kūriniai negavo prestižinių Lietuvių rašytojų draugijos premijų. Vis dėlto 1962 m. LRD premiją gavo jo kūrinys „Prasilenkimo valandos“. Rašytojui pakluso abu rašymo būdai – tragiškasis ir komiškasis. Jo pasakojimo tonas – lyrizmas, supintas su realizmu, vėlesnėje kūryboje šie bruožai susikeičia vietomis. Savo kūriniuose Katiliškis pasitraukia iš gyvenimo pabėgdamas į atminties sukurtą senąją tikrovę. Romanas „Miškais ateina ruduo“ buvo išplėtotas iš novelės. Parašytas JAV, kūrinio istorinis laikas – tarpukario Lietuva . Prarastos tėvynės ir jos žmonių gyvenimo, gamtos vaizdai yra Katiliškio kūrybos pagrindas. Romane vaizduojami kaimas, miškas laikomi alegorija Lietuvai. Svarbiausia čia žmogaus ir gamtos ryšys, žmogaus ir medžio paralelės. Jo veikėjai, sudaryti iš dvejopo savybių komplekso – gobšumo ir „vargdienių“ priespaudos, iš vienos pusės, neryžtingumo, apatijos, nepatyrimo, iš kitos – tampa ne tik likimo aukomis, bet ir nesąmoningais jo įrankiais. Taigi nepriklausomybės epochos išvaduoto žmogaus potencijomis, pagal Katiliškį, nebuvo lemta išsivystyti – ir dėl aplinkybių, ir dėl vidinių dėsnių. Ciklinis metų laikas – ruduo – romane virsta iškalbinga metafora, atskleidžia veikėjų būsenas.

Užduotys:

  1. Įvardykite žymiausius Katiliškio kūrinius ir jų istorinį laikotarpį.
  2. Koks svarbiausias kūrinio „Miškais ateina ruduo“ bruožas?
  3. Kokiais įvaizdžiais, simbolinėmis detalėmis romane kuriama tragiškos įvykių baigties artėjimo nuojauta?
  4. Apibūdinkite kūrinyje vaizduojamą kaimą. Su kuo galėtumėte jį palyginti ir kodėl?
  5. Kaip galima palyginti Marių Katiliškį ir Antaną Škėmą?
  6. Pagrįskite arba paneikite šią mintį: „Tilius susipainioja žmogiškų jausmų rezginyje ir žūva dėl to, kad buvo per silpnas palikti Doveikos ūkį ir per stiprus, kad pradėtų tokį gyvenimą, kurio laime jis iš tiesų sielos gilumoj netikėjo“ (H. Nagys)