Vytautas Mačernis 1921-1944
Lietuvos poetas, filosofas, jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas
Biografija
- Kilo iš paprastos šeimos.
- Jis mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje ir Telšių gimnazijoje.
- Studijavo Vytauto Didžiojo universitete anglų kalbą ir literatūrą, vėliau persikėlė į Vilniaus universitetą, ten gilinosi filosofiją.
- 1943m. V.Mačernis grįžo į gimtąją Šarnelę, ten baigė „Vizijų“ ciklą ir parašė didžiąją dalį „Metų sonetų“.
- 1944m. būdamas tik 23-iejų metų poetas žuvo nuo atsitiktinio sviedinio skeveldros.
- Buvo palaidotas gimtinės kalnelyje, kurį labai mėgo.
Asmenybės bruožai
● V. Mačernis buvo susimąstęs, užsisklendęs savyje, įsikniaubęs į knygas. Dar besimokydamas septintoje klasėje mokyklos ateitininkų žurnaluose „Ateities Spinduliai” ir „Ateitis” jau paskelbė savo pirmuosius eilėraščius. Studijuodamas aktyviai dalyvavo Šatrijos draugijos veikloje, literatūros vakaruose, skaitė filosofijos veikalus, Antikos, anglų, vokiečių literatūrą, žavėjosi Dostojevskiu. Mokėjo net 7 užsienio kalbas- vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų, lotynų, graikų.
Kūryba
● Vytautas Mačernis rašė vizijas, sonetus, trioletus, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius, prozą, linko į simbolines situacijas, į alegorijas, straipsnius, kuriais aiškinosi literatūrą, mėgo užrašus
● Jo kūryboje atsispindi šios problemos: tiesos, gyvenimo prasmės ieškojimas, namų vaidmuo.
● Mačernio kūrybai priskiriama gana daug kūrinių, tačiau vertingiausia jo kūrybos dalis: eilėraščių ciklas „Vizijos”, „Metų sonetai”, „Žmogaus apnuoginta širdis”. Juose ryškūs egzistencialistinės pasaulėjautos elementai, kuriems jis paskyrė visą savo trumpą gyvenimą
Vizijos – tai reikšmingiausias ir vienintelis baigtas V. Mačernio eilėraščių ciklas, kuriame atkakliai ieškojo atsakymų į jaunystėje iškilusios klausimus: kodėl žmogus ateina į šį pasaulį, kokia gyvenimo prasmė? Vizijų ciklas sudarytas iš įžangos, septynių regėjimų ir pabaigos. „Vizijos“ parašytos nesilaikant tradicinės eilėraščio formos, sakiniai ilgi, būdingas abstraktus kalbėjimas. Vizija, arba kitaip- vaizduotės paveikslas, regėjimas, yra geidžiamiausia eilėraščio žmogaus būsena.
„Metų“ sonetai -antras brandžiausias ir didžiausias poetinis ciklas. Šiame cikle klasicizmo literatūros pavyzdžiu eilėraščiai suskirstyti pagal metų laikus: pradedama “Rudens sonetais” ir baigiama “Vasaros sonetais”. Mačernis griežtai laikosi klasicizmo poezijos tradicijų, sonetų formos(du ketureiliai ir du trieiliai). Eilėraščio pabaigoje išsakomi apibendrinimai, nevengiama aforizmų ir abstrakčių sąvokų.
Temos: gyvenimo prasmė; žmogus, jo išgyvenimai; žmogaus vieta pasaulyje; sielos dvilypumas; tėvynės ilgesys; tiesos ieškojimas žemėje; vienatvės tema___________________________________.
„Šis šviesus žmogus žavi kiekvieną bent kiek besidominti lietuvių literatūra ne tik kaip genialus poetas, tačiau ir kaip įsimintina asmenybė.“- taip apie V. Mačernį rašė literatūrologas Vytautas Kubilius.
