Artėjančios Rugsėjo Pirmosios proga – kreipiuosi į mokyklų direktorius, mokytojus, mokinius, tėvus, senelius ir į visus sveiko proto žmones. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – nesiskaito. Ji neturi nieko bendro su švietimu, mokslu ar sportu.
Nedarykite cirko Rugsėjo pirmąją. Nesurinkite visų virusų į vieną vietą. Mokslo virusais keistis būtų visai neblogai, bet čia ne tas atvejis, ne tas laikas ir ne ta vieta. Blogiausiu atveju, jeigu niekaip negalime apsieiti be ceremonijų –– organizuokime ritualą mokyklos stadione dviem arba trim arba keturioms pamainom: pirmokėliai (atskirai), pradinukai, 5-8 klasės ir gimnazistai – atskirai. Nuo 9, 10 nuo 11 ir nuo 12 valandos. Direktoriui reiks pasakyti keturias kalbas – pageidautina – nesikartojant.
Jeigu jau namuose nėra kur dėti vaikų, nes reikia jais kažkaip atsikratyti, tai pamokas reikia organizuoti visai kitaip. Juo labiau, kad jau seniai išaiškėjo, jog bandymas mokyti 30 žmonių vienu metu 20-ties kvadratinių metrų plote – yra nesąmonė, melas ir apgavystė. Nuotolinis mokymas tai parodė visu gražumu. Su trisdešimčia žmonių vienu metu bendrauti yra neįmanoma. Jeigu netikite – pabandykite patys. Tai neįmanoma fiziškai, teoriškai, morališkai ir metodiškai. Tokiomis sąlygomis vieni gali apsimesti, kad moko, o kiti gali tik imituoti, kad mokosi.
Mano pasiūlymai:
1. Pradinukams tai įprasta, bet ir vyresniems – vienai klasei visą dieną pamokos turi vykti vienoje patalpoje – be jokių išimčių tiksliesiems ar kalbų mokslams. Tai reiškia, kad tą dieną vienos klasės mokiniai gali mokytis tik vieno dalyko ir dirbti tik su vienu mokytoju. Tai labai paprasta: pavyzdžiui: pirmadienį – matematika, antradienį – istorija, trečiadienį – lietuvių kalba, ketvirtadienį – chemija, penktadienį – kalbos. Kitą savaitę – analogiškai – likę penki dalykai. Čia tik apytiksliai, bet idėja galėtų būti tokia. Viena diena – viena klasė, vienas mokytojas.
2. Klasės neįmanomai didelės – ir ne tik ta prasme, kad jose neįmanoma išlaikyti distancijų. Mokiniai viename suole sėdi ne dviejų metrų ir net ne vieno metro atstumu, o dvidešimt centimetrų vieni nuo kitų. Net nebandykite jų išlaikyti visą dieną su kaukėmis. Net nesvajokite, kad jums pavyks pertraukų metu suvaldyti mokinių srautus – kad jie nesusitiktų ir nebendrautų.
Skaitykite daugiau:
Liutauras Degėsys: Manifestas. Jeigu Olegas Šurajevas gali, tai ir aš galiu
