Užklasinio skaitymo pamokos mokykloje miglotas dalykas. Programose ar kitoje metodinėje literatūroje nėra aiškiai įvardyta, kiek pamokų skirti užklasiniam skaitymui per mėnesį ar per metus, kaip organizuoti ir vesti tokio pobūdžio pamokas ir, galų gale, ar iš viso jų reikia? Kokią literatūrą siūlyti vaikams? O atsiskaitymo forma? Vertinimas? Tokius ar panašius klausimus teko išgirsti ne iš vieno kolegos lituanisto. Vadinasi, viskas priklauso nuo mokytojo noro, laiko, fantazijos, sugebėjimų ir idėjinio atsidavimo darbui.
Norėčiau pasidalyti savo patirtimi vedant užklasinio skaitymo pamokas 5-6 klasėse. Manau, kad labai svarbi yra pati pradžia, vaiko ir knygos pažintis, draugystė. Nes turbūt pats didžiausias kiekvieno mokytojo noras ir skaitymo pamokų tikslas – kad vaikas pamiltų knygą ir nesiskirtų su ja visą gyvenimą. Pagal savo čia pateikiamą sistemą sėkmingai dirbau 3 metus. Galbūt mano patirtis, mintys, pamąstymai šia tema palengvins dalią mokytojams, norintiems paįvairinti literatūros pamokų kasdienybę.
Užklasinio skaitymo pamokų tikslai ir uždaviniai:
- Skaitymo tikslų (savo malonumui, mokymuisi, informacijai rasti) suvokimas;
- Sąmoningo skaitymo, gebėjimo kritiškai vertinti įvairaus pobūdžio tekstus mokymas;
- Raiškiojo skaitymo įgūdžių tobulinimas;
- Teksto prasmės suvokimas (tema, pagrindinė mintis, problema, faktas ir nuomonė, detalė ir visuma, tiesioginė ir perkeltinė prasmė);
- Suvokimo strategijos (numatymas, klausimai, perfrazavimas);
- Vertybinių nuostatų, estetinio išgyvenimo formavimas;
- Mokinių kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymas;
- Bendradarbiavimo skatinimas, įvairių menų (muzikos, dailės, literatūros, šokio, tearto) siejimas.
Pamokos, skirtos užklasiniam skaitymui, vyksta vieną kartą per mėnesį (patogiausia mėnesio pabaigoje, taip vaikai žino, jog turi pakankamai laiko pasirengti). Pirmąją pamoką mokiniai supažindinami su sistema, paaiškinama, kaip dirbsime. Galima išskirti tokius žingsnius:
1. Knygos pasirinkimas
Knygą mokinys renkasi pats, atsižvelgdamas į savo poreikius, tėvų, mokytojų, klasės draugų (tai ypač veiksminga) rekomendacijas. Kad būtų lengviau orientuotis, pateikiamas nemenkas, literatūros sąrašas, skirtas 5-6 klasių moksleiviams. Čia rasime ir užsienio, ir lietuvių autorių kūrinių, įtrauktos knygos, kurių ištraukos pateikiamos vadovėliuose, taip pat ir pačių vaikų pasirinktos. Pozicijose pateikti autoriai, šalia pažymėti tikrai ne visi kūriniai, todėl sąrašas kaskart yra pildomas ir atnaujinamas. Jis nėra privalomas, o labiau rekomendacinio pobūdžio. Bet patirtis parodė, kad mokiniai mielai skaito rekomenduojamas knygas ir labai džiaugiasi, galėdami sąraše pažymėti jas ryškiu flomasteriu ar pliusiuku kaip jau skaitytas.
Užklasinio skaitymo 5-6 klasėje knygų sąrašas
1. Amičis de E. „Širdis“…
2. Andersenas H. K. „Laukinės gulbės“, „Pasakos ir istorijos“…
3. Avyžius J. „Juodažvaigždis arkliukas“, „Stebuklingas miestas“, „Bardo nuotykiai ir žygiai“…
4. Bernet F. H. „Paslaptingas sodas“, „Mažasis lordas Fontlerojus“, „Mažoji princesė“…
5. Bisetas D. „Pamirštas gimtadienis“, „Aukštyn kojom“…
6. Boruta K. „Jurgio Paketurio klajonės“, „Dangus griūva“…
7. Broliai Grimai. „Vaikų ir namų pasakos“…
8. Cvirka P. „Cukriniai avinėliai“, „Nemuno šalies pasakos“…
9. Dalas R. „Raganos“…
10. Degutytė J. „Baltas gulbių sostas“, „Pelėdžiuko sapnas“…
11. Defo D. „Robinzonas Kruzas“…
12. Dikensas Č. „Oliverio Tvisto nuotykiai“…
13. Erlickas J. „Bilietas iš dangaus“, „Bobutė iš Paryžiaus“…
14. Ežeras ant milžino delno: Lietuvių liaudies padavimai
15. Falada H. „Anuomet mūsų namuose“…
16. Geda S. „Baltoji varnelė “, „Valkataujantis katinas“, „Baltojo Nieko dainelės“…
17. Gorderis J. „Ei! Ar čia kas nors yra?“…
18. Gripė M. „Elvi! Elvi!“, „Jozefina“, „Elvis Karlsonas“, „Varpų metas“, „Hugas ir Jozefina“, „Hugas“ „Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija“…
19. Gutauskas L. „Paukščių takas“, „Auksinė šiaudų šviesa“, „Geležinė varlė“, „Kam katinui ūsai“, „Dangaus kalvis Perkūnas“…
20. Hofmanas E. T. „Spragtukas ir pelių karalius“, „Aukso puodas“…
21. Holbein H. ir W. „Velniūkštis“…
22. Holcas – Baumertas G. „Alfonsas Bailius“…
23. Janson T. „Kometa artėja!“, „Trolis Mumis ir žiema“, „Burtininko skrybėlė“…
24. Juknaitė V. „Ugniaspalvė lapė“…
25. Kai milžinai gyveno. Padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis
26. Kandroškaitė A. „Pasakos. Padavimai“…
27. Každailis A. „Žvyniuko laiškai iš Karibų jūros“, „Ko verkė plekšnytė“…
28. Kepenienė N. „Džiovintas debesėlis“, „Po riestainio saule“…
29. Kerolis L. „Alisa stebuklų šalyje“…
30. Kestneris E. „Kenigsbruko gatvė ir aš“, „Spirgutė ir Antanas“, „Dvynukės“, „Berniukas iš degtukų dėžutės“, „Emilis ir sekliai“, „Guliverio kelionės“, „Skrajojanti klasė“…
31. Kiplingas R. „Džiunglės“…
32. Koin I. „Mergaitė, su kuria draudžiama draugauti“…
33. Krėvė V. „Bobulės vargai“, „Antanuko rytas“…
34. Kriukova T. „Stebuklų miško pasakos“…
35. Kriusas Dž. „Mano prosenelis, herojai ir aš“, „Timas Taleris, arba parduotas juokas“…
36. Kukulas V. „Vėjo birbynė“…
37. Lagerliof S. „Stebulingosios Nilso kelionės“…
38. Landsbergis V. V. „Rudnosiuko istorijos“, „Obuolių pasakos“, „Pelytė Zita“, „Berniukas ir žuvėdros“, „Angelų pasakos“, „Arklio Dominyko meilė“, „Briedis Eugenijus“, „Tinginių pasakos“, „Kiaušinių pasakos“, „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“…
39. Lindgren A. „Broliai Liūtaširdžiai“ , „Mūsų visų Madikė“, „Pepė Ilgakojinė“ , „Emilis iš Lionebergos“ , „Ronja, plėšiko duktė“, „Mes varnų saloje“, „Padaužų kaimo vaikai“ , „Rasmusas klajūnas“, „Didysis seklys Blunkvistas“, „Mijo, mano Mijo“, „Nykštukas Nilsas“…
40. Liuisas K. S. „Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“…
41. Maršalas A. „Aš moku šokinėti per balas“, „Papasakok apie kalakutą Džo“…
42. Mieželaitis E. „Miško pasaka“…
43. Milnas A. A. „Pūkuotuko pasaulis“…
44. Montgomeri L. M. „Anė iš Žaliastogių“…
45. Naitas E. „Lesė grįžta“…
46. Niostlinger Ch. „Pirmadienį viskas kitaip“, „Šalin agurkų karalių“, „Džespersas – svečias iš Anglijos“…
47. Olsenas S., Jakobsonas A. „Berto dienoraštis“, „Bertas ir brolyčiai“…
48. Pailas H. „Robino Hudo nuotykiai“…
49. Palčinskaitė V. „Senamiesčio lėlės“, „Baltosios nykštukės“, „Spyruoklinis kareivėlis“…
50. Paterson K. „Smarkuolė Gilė Hopkins“, „Tiltas į Terabitiją“…
51. Person O. „Didysis pasaulio žaidimas“…
52. Petkevičius V. „Sieksnis, Sprindžio vaikas“, „Kodėlčius“, „Didysis medžiotojas Mikas Pupkus“…
53. Porter E. „Poliana“…
54. Proisleris O. „Raganiukė“, „Vaiduokliukas“, „Plėšikas Hocemplocas“, „Mažasis vandenis“…
55. Račickas V. „Šlepetė“, „Zuikos nuotykiai“, „Jos vardas Nippė“, „Visai netyčia“, „Zuika padūkėlis“, „Mano vaikystės ledai“…
56. Raholte D. „Vasara vaiduoklių viešbutyje“…
57. Rodaris D. „Čipolino nuotykiai“, „Žydrosios strėlės kelionė“, „Dželsominas melagių šalyje“, „Tortas danguje“, „Pasakos telefonu“…
58. Roiteris B. „Busterio pasaulis“…
59. Rouling J. „Haris poteris ir išminties akmuo“…
60. Saja K. „Klumpės“, „Gvidono apsiaustas“…
61. Sarojanas V. „Tėti, tu keistuolis. Mama, Aš tave myliu“ …
62. Sent – Egziuperi de A. „Mažasis princas“…
63. Spyri J. „Heida“…
64. Sužeistas vėjas
65. Šerelytė R. „Ėriukas po baobabu arba Megztinis su uodega“…
66. Šmit A. M. G. „Viplala“, „Viplala grįžta“…
67. Tolkinas Dž. R .R. „Hobitas“…
68. Toma L. „Iš vieno varliamušio gyvenimo“…
70. Travers P. „Merė Popins“…
71. Tūkstantis ir viena naktis
72. Tvenas M. „Tomo Sojerio nuotykiai“, „Hekelberio Fino nuotykiai“, „Princas ir elgeta“…
73. Vainilaitis M. „Miško Monas pypkę rūko“, „Kaulo bobos apžavai“, „Pelėdos giesmė“, „Žydras povas povinėja“…
74. Velsas H. „Nematomas žmogus“…
75. Velš R. „Vampyriukas neturi likti vienas“…
76. Vernas Ž. „Penkiolikos metų kapitonas“, „Kapitono Granto vaikai“, „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“…
77. Vėlius N. „Kaip atsirado žemė“ , „Sužeistas vėjas“…
78. Zaltenas F. „Bembis. Bembio vaikai“…
79. Žemės atmintis. Lietuvių liaudies padavimai
80. Žilinskaitė V. „Tik niekam nesakyk“, „Tiputapė“ , „Nebijokė“, „Robotas ir peteliškė“, „Kelionė į Tandadriką“…
2. Skaitymas
Pasirinktą knygą mokiniai mėnesį laiko skaito savarankiškai, namuose. Jei knygos apimtis labai didelė, galima skirti į dalis ir skaityti kelis mėnesius. Visada pagirtina, jei per mėnesį mokinys perskaito ne vieną, o kelias knygas.
3. Aprašymas ir iliustracija
Perskaitytą knygą mokiniai aprašo pateiktoje lentelėje ant A4 formato balto lapo. Lapus segame į segtuvus. Mokslo metų pabaigoje kiekvienas mokinys turės labai gražių, spalvingų, išsamių skaitytų knygų aprašų segtuvą, kuris galės būti sėkmingai pildomas ir kitais metais. Vienoje lapo pusėje braižoma lentelė. Lentelės grafose pateikiami aprašymai skirti mokiniams.
| 1. Knygos autorius | 2. Knygos pavadinimas | 3. Pagrindiniai veikėjai | 4. Apie ką ši knyga? | 5. Labiausiai įsiminęs įvykis, nuotykis | 6. Rekomendacija |
| Šioje skiltyje prašoma nurodyti tik knygos autoriaus vardą ir pavardę. | Čia reikia įrašyti knygos pavadinimą. Dėmesio! Knygų, kaip ir kitų kūrinių, pavadinimai rašomi didžiąja raide ir kabutėse. | Čia reikia paminėti pagrindinių kūrinio veikėjų, personažų vardus ir nurodyti, kas jie tokie, tai yra, ką veikia, kuo užsiima. Kokie jų būdo bruožai, tarpusavio santykiai? | Šioje skiltyje prašoma papasakoti apie ką yra skaityta knyga. Jos pagrindinė tema, mintis. Labiausiai patikusią mintį galima pacituoti (citata – iš knygos išrašyta mintis).Tačiau vien tik išrašymo nepakanka, reikia dar savais žodžiais paaiškinti, kodėl tau ši mintis labiausiai patiko. | Čia būtų įdomu rasti aprašytus tavo manymu pačius svarbiausius ar įdomiausius knygos įvykius bei nuotykius. | Rekomendacija – tai yra siūlymas skaityti šią knygą savo klasės draugams. Turi įrodyti keliais teiginiais, kad šią knygą skaityti verta. Tiesa, gali nutikti taip, kad knyga nelabai patiko (visi mes galime turėti savo nuomonę), tada reikia pateikti argumentus, (tavo nuomonę pateisinančius, ginančius teiginius) kodėl knyga nepatiko. |
Kitame puslapyje iliustruojame. Ką piešti – kiekvieno skaitytojo išmonė. Tačiau iliustracija turi atitikti knygos temą.
4. Pristatymas
Atsiskaitymo būdas, kai knygų aprašymai tik aklai antspauduojami žiūrėta ar skaityta mums nepriimtinas. Pristatymas ir atsiskaitymas už mėnesio darbą yra pats svarbiausias ir įdomiausias momentas. Mokinys ne tik perskaito knygą, užpildo lentelę, nupiešia, bet turi parengti ir knygos pristatymą klasei. Taip ugdomi kalbėjimo auditorijai įgūdžiai. Knygos pristatymas – laisva forma. Gal iš pradžių atrodo nedrąsu, neaišku, neapibrėžta, tačiau įsibėgėjama labai greitai, nes geras pavyzdys užkrečia, klasės draugų rekomenduojamas knygas perskaityti smalsu, užsimezga mokinių ir mokytojo diskusija. Pamokos nejučia visiems tampa mažyte švente, kurios laukiama.
Užklasinio skaitymo pamokoms tinka ir gali būti naudojami patys įvairiausi metodai:
- pasakojimas (pats paprasčiausias),
- demonstravimas (jei mokinys sugeba, gali sukurti pateiktį skaitytos knygos motyvais),
- raiškusis deklamavimas (ypač tinka, jei skaityta eilėraščių knyga),
- inscenizacija (pasiteisina, kai keli vaikai perskaito tą pačią knygą, pasirenka patikusią ištrauką ir inscenizuoja),
- interviu (mokiniai ima vienas iš kito interviu apie skaitytą kūrinį),
- diskusija (tinka kūriniui, kurį skaitė dauguma mokinių),
- klausimų-atsakymų metodas (jei mokinys nedrąsus, sunkiau kalbėti prieš auditoriją, mokytojas pateikia klausimus),
- kūrybinė užduotis (parašomas skaitytos istorijos tęsinys),
- rinkimai (mokslo metų pabaigoje renkamas geriausių knygų dešimtukas),
- vaidinimas (gali būti rengiamas metų pabaigoje pagal visas perskaitytas knygas),
- renginys (kai pasikviečiamas rašytojas, aptariamos jo knygos, bendraujama…).
5. Vertinimas
Tai, kad mokinys perskaitė knygą jau yra pagirtina. O jei dar atliko ir kitas užduotis (pasistengė išsamiai atsakyti į lentelės klausimus, iliustravo, pasirengė ir pristatė klasei), aišku, kad vertinama tik teigiamai. Teigiamas vertinimas yra didelė motyvacija. Galutinis rezultatas visada išreiškiamas pažymiu, nors nemažiau svarbus čia neformalus vertinimas (pagyrimas, paskatinimas, pastabos, konsultacijos, šypsena, mimika, teigiamos emocijos).
Pastebėjau, jog atliekant užduotis mokiniams sunkiausiai sekasi nusakyti kūrinio temą ir pagrindinę mintį. Ne visada pateikiami išsamūs veikėjų aprašymai, išskiriami patys svarbiausi įvykiai. Nemažai sunkumų iškyla kalbant prieš auditoriją. Taigi šiems aspektams skiriamas ypatingas dėmesys. Apskritai visi vaikai noriai rengiasi užklasinio skaitymo pamokoms, jų laukia, žino, jog pastangos bus įvertintos. Mokytoja taip pat patenkinta, nes jaučiamas grįžtamasis ryšys, matomas akivaizdus noras skaityti, stebima pažanga. Įsimintiniausi buvo du momentai: vaidinimas „Mūsų knygos“ ir renginys „Knygos diena su rašytoju Vytautu Račicku“.
Vaidinimą „Mūsų knygos“ (pagal mano rašytą scenarijų) mokyklos bendruomenei pristatėme Tarptautinę vaikų gynimo dieną (birželio 1 d.). Tai buvo tarsi visų metų veiklos vainikavimas: mokiniai demonstravo savo segtuvus, dalijosi skaitytų knygų motyvais, pristatė geriausių knygų dešimtuką, eksponavo savo piešinius ir plakatus. Atsiskleidė vaikų kūrybiškumas, gebėjimas improvizuoti, mokėjimas dirbti drauge.
Renginys „Knygos diena su rašytoju Vytautu Račicku“ tikrai kiekvienam paliko neišdildomą įspūdį. Žiūrėjome pateiktį apie autoriaus gyvenimą ir kūrybą, pats V. Račickas mielai pasakojo apie savo vaikystę, gyvenimą, kūrybą…. Mokiniai buvo labai aktyvūs ir smalsūs, uždavinėjo daug klausimų apie sukurtas ir dar tik būsimas knygas, apie išgalvotus ir tikrus knygų herojus, rašytojo talentą, įkvėpimą. Vaikai renginiui labai ruošėsi: kūrėme knygų skirtukus, ekslibrius, plakatus… Rašytojui buvo teikiamos dovanos: bendras penktokų laiškas didžiuliame voke, inscenizacija pagal geriausią 1996 metų knygą vaikams „Šlepetė“, septintokų kūrybos eilėraštis, net jo portretas. Autoriaus šlepečių kolekciją papildė lietuvių kalbos mokytojų įteikta didžiulė keraminė šlepetė. Po renginio nebuvo mokinio tuščiomis rankomis. Vaikai mielai įsigijo V. Račicko knygų, džiūgavo gautu autografu. Įdomiausia, kad čia pat ir pradėjo jas skaityti!
Čia pateiktas tik vienas iš būdų kaip organizuoti papildomo skaitymo pamokas. Darbo eigoje geriausia matyti, kas tinka Jums ir Jūsų mokiniams. Tačiau tikiuosi, kad pamąstymai bus naudingi, padės paįvairinti pamokų kasdienybę. Visiems linkiu kūrybiškumo ir, kad užklasinio skaitymo pamokos taptų švente, kurios laukia ir mokytojas, ir mokinys.
Anotacijoms ir recenzijoms rašyti skiriu pamokas, tačiau tai neparodo, kiek ar ką mokinukas perskaitė. Mokiniai mielai renka ir parašo anotacijas, jas perskaitome( ne visas), va, o su recenzijomis- tai jau sunkiau. Mokiniai atpasakoja knygos turinį( na, gal tai galima ir sakyti, kad tai perskaitytų knygų patikrinimas). Labai norėtųsi atsiliepimų, kaip sekasi lituanistams iš pagrindinių mokyklų.:)
Aukštesnėse klasėse aš reikalauju rašyti recenzijas, kartais- anotacijas.
… kartais aš darau taip: tikrinu kas trimestrą. Turiu tokius paruošusi klausimus ( pagr. veikėjas, tema, rekomendacija ir pan.). Mokiniai gauna lapus su klausimais, nurodyta, kiek už tą ar aną klausimą gaus balų. Kartais tenka ir pridėti, nes atsakymai būna išsamesni už kitų. Dešimtuką rašau, jei mokinys perskaitė daugiau kaip 4 knygas,( nežinau, ar tai teisinga), o jei perskaitė tik vieną ir šiaip taip atsakė į klausimus( vienu žodžiu), gauna ketvertuką. Kai kurios mergaitės per trimestrą perskaito ir 10 knygų… Kiekvieną trimestrą klausimai skiriasi, kartais jie būna papildyti iš literatūros kurso. Bet tai vyksta tik 5-6 klasėse. Ką daryti 7-8 klasėse? Nežinau.
Čia tik siūlymas, parašiau, kaip aš dariau ir man tas pasiteisino!
Bet ar labai daug mokinių, kurie skaito per mėnesį po 3-4 knygas?
Kita vertus, vaikas skaito knygą, aprašo, pristato, iliustruoja ir gauna pliusą. Kiek jam tokių pliusų surinkti, kad gautų pažymį? Mano galva, per daug darbo tik dėl pliuso. Motyvacija gali dingti.
Žodžiu, aš vertinau po pažymį už knygą (perskaitymas, aprašymas, iliustracija, pristatymas). Būdavo keli mokiniai, kurie skaitydavo daugiau, po kelias knygas per mėnesį, tokiu atveju ir apratdavo dvi, ir gaudavo du pažymius.
Rašot, jog galutinis rezultatas visada išreiškiamas pažymiu. Puiku . Na, kuris nieko per tą laiką neperskaitė, tai viskas aišku. Bet kaip vertinat mokinuką, perskaičiusį 1 knygelę ir kaip 3 – 4-ias ? Man nelabai aiškus vertinimas pažymiu. Aš vertinu pliusais ir minusais .
Smagu, jei kas tiks 🙂
Mes visi ir spėdavom pakalbėti 🙂 Jei keli vaikai skaitė tą pačią knygą, visada raginu burtis į grupeles ir pristatyti grupėse 🙂 Kiekvieną mėn. už užklasinį skaitymą rašydavau pažymį, dažniausiai tai tikrai geri pažymiai (10,9,8), o jei neperskaitė – vertinimas kai už neatliktą darbą. Mano mokiniai čia matė būdą pakankamai lengvai gauti gerą pažymį (lengviau nei 10-tukui parašyti diktantą), todėl stengdavosi ir pamokos buvo tikrai įdomios, naudingos 🙂
Laba diena,
dėkoju už įdomias mintis, ši problema gerai žinoma visiems lituanistams. Atidžiai perskaičiau, manau, kad panaudosiu ir savo pamokose. Iškilo klausimas: kaip pamokos metu spėti visus išklausyti, ką daryti, kai mokiniai nori visi pristatyti savo knygą, kaip elgtis su tais, kurie neperskaito nė vienos knygos?
Ačiū.
Pagarbiai
Regina
Taip ir padariau. Žodžiu, paredagavau. Įkėliau čia World versiją, o GIMTAJAME ŽODYJE buvo straipsnis (kiek pakoreguotas, bet esmė ta pati).
Visai gerai (pirmas blynas visada prisvyla 🙂 ). O šiaip galima viską pasidaryt World dokumente ir tada tą dokumentą prikabinti kaip failą.
Atsiprašau, kažkaip ištampė puslapius…