Kolegė Daiva Matijošienė dalijasi gerb. Z. Nauckūnaitės informacija apie egzaminus (pristatyta konferencijoje):
Skaitomiausi įrašai
8 Comments on “VBE vizija (2013 m.)”
Komentarai Išjungti.
Svetainė, skirta lietuvių kalbos mokytojams
Svetainė, skirta lietuvių kalbos mokytojams
Aš supratau, kad programa bus pateikta su pavyzdinėmis egzamino užduotimis. Iki rugsėjo pirmosios turėsime (belieka viltis, nors viltis…) visa tai turėsime. Be to, turėsime ir vertinimo normas (žadėtoji knygelė pakeis 2000 m. tvirtintą).
P.S. Dėl teksto suv. testo: vertintojai turi mokėti skaityti tekstą, galimas prasmės supratimo alternatyvas… Juk ir dabar tai turime gebėti…
@Rimutė Dauneckienė
Visi keitimai turi stovėti ant tvirtų teorinių pamatų, o čia nėra nė velnio, čia kažkokie kliedesiai, čia kaip tas beprotis K.Sajos dramos mašinistas, valdantis pilną keleivių traukinį. Mums nuo tokio valdymo bus galas…
Kad pasakytum, kokia pabaiga, reikia tą pabaigą pirmiau rasti 😀 … Tarkim, kur yra „Sename dvare” pabaiga ir kokia ji?
Net dabar, kai galimi atsakymai duoti, kyla ginčų. O kas bus, kai net numatomų atsakymų neliks. Kas bus, jei į tą patį klausimą vienam vertintojui atsakymas atrodys tinkamas, antram ne, trečias sakys, kad abu vertintojai klysta. Apie kūrinių pabaigų lyginimus irgi geriau patylėt. Kūrinio pabaiga vienaip ar kitaip siejasi su visu kūriniu. Na pvz. perskaitėm su aštuntokais „Siuntėją”, pabaigos interpretacijų buvo ne viena. O kuri iš jų teisinga? Vieniems optimistinė pabaiga kitiems gali tapti pesimistine. Ir vieni ir kiti savo atsakymą pagrindžia. Kurie teisūs? Jei ir vieni ir kiti, tai koks tikslas tokio darbo? Jei ne, kaip įrodyt mokiniam, kad jie klysta? Nes taip kažkas kažkur nusprendė?
Aš atsiprašau, bet bent konf. metu buvo pasakyta, kad tokio absurdo, kaip iki šiol buvo, t.y. teksto suv.t. nurodyti atsakymai, nebus. Atsakymai nebus formuluojami – reikės skaityti mokinio formuluotę… Taigi, manau, kad ir vertintojai negalės būti tik nesąmoningi skaitytojai – turės pasukti smegenėles… Neliks ir jokių „trečią dieną”… Vadinasi, svarbiausias bus mokinio loginis mąstymas, šalia kurio – ir literatūros teorijos išmanymas…
@Rimutė Dauneckienė
Nauckūnaitė ne tik už bendrąsias programas dabar atsakinga, bet ir už egzamino programą. Iš tų skaidrių matosi žmogaus (ne)kompetencija – tas labiausiai ir gąsdina. Kompetentingą ar bent jau mąstantį žmogų Jūs ir su šautuvu nepriverstumėte tokių nesąmonių kalbėti, rodyti, aiškinti. Pabandykite sukurti vertinimo normas kad ir klausimui apie „Baltojo šašėlio” funkciją, o paskui duokite tą užduotį savo mokiniams (geriausia – dar ir ne savo…) ir įvertinkite. Nauckūnaitė nežino, kad jau dešimtį metų mokytojai laisvi savaip interpretuoti kūrinius, ir vieno „teisingo” kelio politika dingo kartu su sovietmečiu. Tokiu atveju nukentės visi savarankiškai ir drąsiai mąstantys mokiniai – jie niekaip netilps į paruoštus išankstinio atsakymo rėmus.
Z. Nauckūnaitė tik kitų patirtį pateikia skaidrėse, bet tai dar tikrai nereiškia, jog būtent toks egzamino turinys ir bus. O dėl kūrinio pabaigos (jeigu tai iš tiesų išliktų nuoroda apie galimą formuluotę), tai galvoje turima dramatiška / laiminga, išsipildžiusių / neišsipildžiusių lūkesčių, optimistinė / pesimistinė ir t.t. pabaiga…
Pritrenkė „pavyzdinės” užduotys. Ypač ta, apie kūrinių pabaigas… Gal kas iš kolegų galėtų atsakyti į filosofinį klausimą, kas yra kūrinio pabaiga – paskutinis puslapis, paskutinė pastraipa, paskutinis sakinys, paskutinis žodis, o gal tai laiko prasme paskiausias įvykis?
Teksto suvokimo pavyzdys irgi baisus: juk „Baltasai šašėlis”, literatūrologų nuomone, yra kito kūrinio pradžia, kūrinio, kurio J.Biliūnas jau nespėjo parašyti, tad kaip galima klausiti apie ryšį su kūriniu ir kur čia kas nors mato teksto SUVOKIMĄ?