Ieškodami ypatingos aplinkos savo vaikams, kurioje jie galėtų atsiskleisti, dažnai neįvertiname to, jog vienas turtingiausių šaltinių vaikų ugdymui yra arčiausiai mūsų. Gamta – natūrali aplinka, skatinanti vaiko smalsumą, čia galima kurti, fantazuoti bei atskleisti save.
Tyrimas Norvegijoje
Gamtos aplinka itin svarbi vaikų ugdyme, lavinant jų pojūčius ir sudarant natūraliai raminančią aplinką. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) vyresnioji botanikė ir Oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė pateikia pavyzdį – gamtos spalvas. Skaičiuojama, kad gamtoje galime rasti apie 900 žalios spalvos atspalvių. Nuo tokios gausos įprastai pavargtume, tačiau nustatyta, kad akis žvelgdama į žalią spalvą naudoja mažiausiai energijos. Todėl būdami apsupti žalumos nepavargstame nuo skirtingų atspalvių ar atvirkščiai – monotonijos.
Būdami tarp augalų mes galime užuosti ir jų skleidžiamą kvapą ar įsiklausyti į tylą, nurimti. Botanikė pastebi, kad pranašesni yra tie, kurie gali ne tik išgirsti, užuosti, bet ir pajausti. Pasak jos, šiandien žmonės lietimo pojūčius mažai lavina. „Dažniausiai spausdami tik klaviatūros klavišus ir nesinaudodami gamtos duotu pojūčiu, negauname visos informacijos. Kai vaikai glosto augalą, gauta informacija atsispindi jų akyse“, – pasakoja Teresė Jokšienė.
Botanikė pasakoja ir apie tyrimus, įrodančius žaliosios aplinkos naudą kasdieniame darbe, kur reikalinga koncentracija bei kūrybiškumas. Vienas jų – Norvegijos įmonių tyrimas. Jo metu buvo lygintos įmonės, kuriose auginami augalai, nėra augalų ir kuriose jie matomi per langą. Tyrimu nustatyta, kad augalai tiesiogiai veikia darbingumą. Patalpose, kuriose buvo auginami augalai, keliais procentais pakilo darbuotojų darbingumas ir jis laikėsi stabiliai. Be to, nustatyta, kad tose įmonėse buvo jaučiamas mažesnis streso jausmas. „Kai žmogus nejaučia streso, jis lengviau suvokia užduotį, gali ją lengviau įvykdyti. Kai gausu įvairių dirgiklių, jis sutrikęs ir kartais net nesuvokia užduoties. Nors vaikai nebuvo tirti, tačiau poveikis turėtų būti toks pat“, – įsitikinusi Teresė Jokšienė.
Skatinama ugdymo įstaigas atkreipti į žaliųjų erdvių naudą Teresė Jokšienė taip pat pažįmi klasikinę augalų savybę – jie mažina CO2 kiekį aplinkoje. Augalai išskiria fitolakiąsias medžiagas, kurios deguonies molekulę verčia į deguonies joną, o jis priklauso lengvųjų neigiamų jonų grupei, palankiai veikiančiai mūsų sveikatą. Pasak botanikės, deguonies gali būti ore, bet jei nėra neigiamų jonų, daugeliui gali pasireikšti nuovargis, mes energetiškai blogai jaučiamės. Todėl, jos manymu, kiekvienoje mokykloje turėtų būti pakankamai augalų, nes ugdymo įstaigoje vaikai daugiausia laiko praleidžia patalpose.
Svarbus vaiko ryšys su augalais
Pasak Teresės Jokšienės, aktyvus santykis su augalais leidžia žmogui pasijausti lygiaverčiu gamtoje. Žmogus ne vien naudoja, bet ir kuria: sodina, prižiūri, rūpinasi.„Žmonės, auginantys augalus ar gyvūnus, daugiau bendrauja. Įdėjus pastangų, iš augalo mes gauname tik teigiamų emocijų“, – pažymi Teresė Jokšienė.
Teresė Jokšienė įsitikinusi, kad kai vaikai auga kartu su augalais, ryšys su jais išlieka visą gyvenimą. Todėl jeigu norime, kad augtų sveika ir kūrybinga karta, pasak botanikės, reikia leisti jiems pažinti gamtą. „Nereikia nuolat kartoti: „tas augalas nuodingas, o ant šito yra erkučių“. Tokiais teiginiais, tik atgrasome vaiką nuo augalų pasaulio. (…) Turime mokyti stebėti gamtą, suprasti, kaip elgtis joje. Na, kad ir tos pačios bulvės. Mes jas mielai valgome, tačiau palaikykime šviesoje, ir jos taps nuodingos. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad net ir pats nuodingiausias augalas valo orą ir praturtina. Jis nėra vien tik nuodingas, jis yra ir naudingas. Juk tos nuodingos medžiagos atsirado tada, kai išsivystė žolėdžiai gyvūnai. Augalui reikėjo apsiginti“, – pasakoja Teresė Jokšienė.
Visas straipsnis:
Vienas turtingiausių šaltinių ugdyti vaikus yra arčiausiai mūsų
