Kolegė Zita Treinienė dalijasi mokinių darbais:
tai gali būti mokomieji rašiniai- MOKAUSI PAGAL DRAUGO PAVYZDĮ. Darbai taisytini. Mokiniai juos rašė per pamokas.
Ar aktualūs mums šiandien donelaitiški pamokymai?
Šiandieninis žmogus skiriasi nuo XVIIIa. visuomenės. Bėgantis laikas pakeitė požiūrį į tikėjimą, tautiškumo išsaugojimą. XXIa .žmogui reikalingi pamokymai, kurie galėtų padėti susipažinti su tikrąja protėvių išmintimi šiais moderniais laikais. Ar mums šiandien reikalingi žymaus XVIIIa. kūrėjo K.Donelaičio pamokymai apie tautiškumo, tikėjimo svarbą ir savo šalies papročių išsaugojimą?
XXIa. žmonės nutolę nuo savo tikėjimo ir religijos. Jie tarsi susiskaldę į tikėjimo grupes: vieni tiki Dievu, Jo valia, kiti mano, kad tai neegzistuojantis ir pramanytas dalykas. Šiandien požiūris į Dievą kitoks, pakitęs. Žmonės pamiršta tikrąjį savo tikėjimą ir religiją, neberodo dėkingumo Aukščiausiajam ir slopina tikėjimą Jo valia. Visuomenė turėtų mokytis iš protėvių išminties, jų požiūrio į religiją. Apie tai pasakojama Apšvietos epochos lietuvių rašytojo K.Donelaičio epinėje poemoje „Metai“. Visame kūrinyje nuolat minima tikėjimo svarba. Poemoje rašoma apie XVIIIa. gyvenimą, požiūrį ir tikrąsias vertybes. Viena svarbiausių vertybių protėviams buvo tikėjimas Dievu. Jie tikėjo, kad viskas Aukščiausiojo valioje ir tik Jis gali mokyti žmogų, o ne mokslas ar knygos. Visuomenė buvo įsitikinusi, kad niekas kitas, o tik Dievas gali teisti žmogų, nepriklausomai nuo jo luomo ar materialinės padėties. K.Donelaičio poemoje ponai, nors ir buvo turtingi ir galingi, sulaukdavo Dievo valios. „Ponams ir tarnams jų rods prilygti negalima, bet ir poniškas ligas kentėt neprivalom“, – Dievas parodo savo valią ponams, juos bausdamas už tingumą, nedarbingumą ir būrų menkinimą. Tikėjimo svarbos problema yra aktuali ir šiandien, todėl galime iš šio lietuvių rašytojo pasimokyti kuklumo, religingumo, ko pasigendama šiandien. Taigi pamokslai apie tikėjimą reikalingi, kad mus priartintų prie Dievo.
Kita svarbi vertybė – darbas. Norėdamas išgyventi, žmogus privalo dirbti. Ši vertybė aktuali ir šiandien, ir XVIIIa. Darbas Apšvietos amžiuje parodo žmogaus vertę, atsakingumą ir protą. Dirbantys asmenys buvo pavyzdys visuomenei ypač savo kaimui, teikė naudos žmonėms. Visuomenė turi nepamiršti, kad triūsia dėl savęs, artimųjų, šeimos ir tautos ateities. Deja, šiandieninis žmogus tą pamiršta, nebevertina darbo kaip vertybės, skirtingai nei mūsų protėviai. Apie protėvių išmintį kalbama lietuvių rašytojo K.Donelaičio epinėje poemoje „Metai“. Kūrinyje vaizduojama ne tik tikėjimo svarba, bet ir XVIIIa. darbo reikšmė. Žmonės žinojo, kad tik per darbą jiems bus atlyginta. Visuomenėje tinginiai buvo nereikalingi. Poemos neigiamas veikėjas Slunkius nemėgo darbo, buvo tinginys ir nelaukdavo po žiemos ateinančių darbų. Jam patiko ilsėtis ir negalvoti apie rūpesčius. „Ak, kad būt ilgiaus žiema pas mus pasilikus ir kad vis miegmums būtų sviete paskirta“,- Slunkiaus filosofija paprasta, jis įsitikinęs, kad neverta taip skubėti ir vargti, juk visus darbus suspės nudirbti. Tokie asmenys XVIIIa. visuomenėje būdavo nereikalingi ir darydavo tik gėdą visam kaimui. Baudžiava – priverstinis darbas ponams, taigi jie privalėjo atlikti paskirtas užduotis, kad ir kaip sunkiai vargtų. Visuomenė vertindavo darbą, nes kartu ne tik uždirbdavo, bet ir įgaudavo gyvenimiškos patirties. Taigi šis K.Donelaičio pamokymas aktualus ir XXIa. Jis moko šiandieninį žmogų atsakomybės ir darbštumo, nes norint turėti maisto, namus ir gerą gyvenimą, reikia dirbti, o darbas dar ir suvienija žmones.
Trečioji vertybė, akcentuojama XVIIIamžiuje, – žmogaus noras išsaugoti tautiškumą. Laikui bėgant lietuviai pamiršta savo papročius. Pradeda kopijuoti kitų tautų tradicijas, išsižada gimtosios kalbos. Taip ir šiandieninis žmogus nutolsta nuo savo prigimties. XXIa. populiarėja emigracija, žmonės išvyksta ir ne visada sugrįšta atgal į tėvynę. Kurie sugrįšta, kartu su savimi „pasiima“ kito krašto papročius, šventes. Juos pradeda vertinti labiau nei savuosius. Taip plinta nutautėjimas. Ši problema buvo aktuali ir XVIIIa. Ji bandoma spręsti rašytojo K.Donelaičio epinėje poemoje „Metai“. „Viežlyvojo“ būro Selmo monologas įrodo, kad lietuviai pamiršta savo papročius, tautos tradicijas. Prancūzai XVIIIa. padarė didžiausią įtaką lietuvių papročiams. Tautiečiai ėmė kopijuoti, sekti prancūzus, o tai ir tolino nuo savo šaknų. Šiandien žmonės iš kitų šalių įgyja svetimas tradicijas ir papročius. Visuomenė turėtų laikytis savų tradicijų, kurios yra savos, jų tautos. Taigi K.Donelaičio pamokymai aktualūs ir šiandien, nes nutautėjimas aktuali problema XXIa. Visuomenė privalo branginti ir saugoti savo šalies tautiškumą. Tautos padarytos klaidos gali pamokyti mus šiandien jų nebekartoti.
Taigi matydami XVIIIa. socialinę ir dvasinę bendruomenės padėtį Mažojoje Lietuvoje, galime lyginti, kas pasikeitė, o kas išliko XXIa. To meto pamokymai tinka ir šiandien, todėl yra mums reikalingi. Jie padeda suprasti tikrąsias vertybes, priartėti prie Devo ir saugoti savo šalies tautiškumą. Šiandieninis žmogus turi gilinti savo išmintį ir semtis patirties iš protėvių. K.Donelaičio pamokymai šiandieninei moderniai visuomenei yra vertybė.
Roberta 3c
