Kolegė Zita Treinienė dalijasi mokinių darbais:
tai gali būti mokomieji rašiniai- MOKAUSI PAGAL DRAUGO PAVYZDĮ. Darbai taisytini. Mokiniai juos rašė per pamokas.
Kokius svarbius gyvenimo klausimus kelia grožinė literatūra?
Grožinė literatūra- tai poezija,proza,drama. Visi šie žanrai kalba apie amžinus žmogaus būties klausimus. Romantikams labiausiai rūpi idealus pasaulis, egzistencialistams- gyvenimo prasmė,o modernioji lietuvių literatūra kalba apie žmogaus vidinį pasaulį. Remiantis V.Mykolaičio- Putino ir A. Škėmos kūryba bus atskleista, kokius svarbius gyvenimo klausimus kelia grožinė literatūra.
XX a. lietuvių rašytojo išeivio Antano Škėmos ir XX a. lietuvių rašytojo V. Mykolaičio- Putino kūriniuose keliami panašūs gyvenimo klausimai.Psichologiniuose romanuose ,,Balta drobulė“ ir ,,Altorių šešėly“ analizuojama kūrybos problema. A.Škėmos kūrinyje ,, Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dirba keltuvininku,bet širdyje jis poetas.Neparašęs knygos veikėjas jaučiasi negimęs – tai parodo jo, kaip poeto, atsidavimą literatūrai,nes kūryba jam vienintelė gyvenimo drama. Romane akcentuojama, kad kūrėjas yra kenčiantis, todėl veikėjas dažnai patiria vidinius konfliktus. Garšva poeziją įsivaizduoja gryną ir laisvą,todėl jam yra labai sunku išlikti poetu,nes nuoširdus ir tyras kūrėjas lieka nesuprastas pilkos,sumaterialėjusios visuomenės- tai atskleidžiama per dialogą su Vaidilioniu.Keltuvininko profesija, simbolizuojanti sizifišką darbą, ir išeivio dalia stiprino jį dvasiškai. Veikėjas kenčia, bet negali atsisakyti poezijos. Toks pat pasimetęs ir ieškantis savęs yra ir V. Mykolaičio – Putino psichologinio romano ,,Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris. Jis bando išreikšti savo,kaip poeto, prigimtį. Veikėjas yra kunigas,bet neturi tam pašaukimo,nors ir bando puikiai atlikti savo pareigas. Tiek Liudą Vasarį, tiek Antaną Garšvą kurti skatino darbas,kuris teikė ne malonumą,o dvasinę kančią.Vasariui labai svarbi vidinė laisvė,nes kunigo pareigos ir reikalavimai trukdo išreikšti jo,kaip kūrėjo,mintis. ,,Kaip kunigas aš ne poetas, kaip poetas aš ne kunigas“, – šie pagrindinio veikėjo žodžiai parodo,kad jis nori pripažinti savo prigimtį ir suderinti pareigas su kūryba. Taigi, V.Mykolaičio – Putino ir A. Škėmos romanuose kūryba akcentuojama kaip svarbiausia problema. Poetas vaizduojamas kenčiantis ir ieškantis savęs,bet tik dvasiniai konfliktai ir vidinė kančia padeda kūrėjui rašyti.
Kitas svarbus gyvenimo klausimas, keliamas XX a. lietuvių rašytojų V.Mykolaičio- Putino ir išeivio A. Škėmos kūriniuose – kokia moters svarba poeto gyvenime? Abu autoriai savo kūryboje meilę akcentuoja kaip svarbiausią vertybę. Antano Škėmos psichologiniame romane ,,Baltas drobulė“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva yra mylintis vyras. Jonė- pirmoji meilė. Ji padeda Garšvai suprasti, koks gyvenimas iš tikrųjų yra: apgaulingas, maištingas. Pagrindinis veikėjas, nors ir idealizuoja Jonę, bet palieka ją, taip sutvirtindamas meilę: ,,Palikdamas Jonę aš ją laimėjau“. Anot romantikų, išsiskyrimas sutvirtina meilę- tai ir paaiškina tokį Garšvos poelgį. Romantikams meilė yra neatsiejama įkėpimo dalis. Mylima moteris yra mūza, padedanti kurti. Pirmoji pagrindinio veikėjo meilė neprilygsta Elenai, moteriai, kuri buvo tarsi šviesos spindulys poeto gyvenime. Jie abu yra meniškos sielos. Elena yra pirmoji jo eilėraščių skaitytoja ir vertintoja- tai sielų bendrystė, kurią stiprina kūryba. Visame kūrinyje Garšvą lydi ligos baimė, vienatvė, nerimas, depresija,bet Elena tampa tarsi atrama jo gyvenime, todėl yra dvasiškai stipresnė už Pagrindinį veikėją. Lietuvių literatūroje yra ir daugiau meilės moterims svarbą įrodančių kūrinių. Vienas iš tokių yra V. Mykolaičio – Putino romanas ,,Altorių šešėly“ . Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris yra kunigas. Jis savo gyvenime turėjo keturias moteris: Liucę, Nepažįstamąją, Baronienę ir Auksę. Visos padėjo veikėjui augti kaip kūrėjui ir asmenybei. Liucė buvo jaunystės meilė, įkėpusi pirmuosius sužadintus jausmus. Ši mergina buvo pirmoji, sukėlusi Vasario dvejones dėl pašaukimo, parodydama jam kitokį,ne kunigo, gyvenimą.
Antroji, privertusi Vasarį abejoti kunigyste, – Nepažįstamoji. Ji buvo mistiška ir tik kelis kartus pasirodė veikėjo gyvenime. Santykiai su Liuce atskleidžia,kad kūrėjui meilė yra įkėpimo šaltinis. Visame romane Vasaris sutinka vis kitokias moteris, kažko jį išmokiusias. Baronienė buvo fatališka: brandi, išsilavinusi, protinga. Veikėjui tai dar vienas uždraustas vaisius, kuriam buvo sunku atsispirti. Šie santykiai kėlė daug Vasario vidinių konfliktų, Meilės prisipažinimas Baronienei parodė jo dvasinį silpnumą ir siekį trokštamo gyvenimo. Visos moterys paliko atspaudą pagrindinio veikėjo gyvenime, bet didžiausią – Auksė, dėl kurios jis galutinai apsispręndė ir metė kunigystę. Ji žavėjosi Vasario kūryba, taip dar labiau glostydama jam širdį. Ši mergina tapo labiausiai idealizuojama visame romane. Ji sugebėjo padėti Liudui atrasti save ir suprasti, ko jis iš tikrųjų nori ir kas jam svarbiausia,todėl veikėjas pasirinko meilę ir poeziją.Taigi, meilė romanuose ,,Altorių šešėly“ ir ,,Balta drobulė“ turi didelę svarbą.Ji išpsrendžia kitus didžiulius gyvenimo klausimus: kūrybos ir pašaukimo.
Grožinė literatūra kelia sarbiausius meilės ir kūrybos klausimus. Lietuvių literatūros autoriai V.Mykolaitis – Putinas ir A. Škėma yra vieni iš daugelio, kurie plėtojo ir puikiai atskleidė šias temas. Kūryba ir meilė keičia asmens gyvenimą. Kūryba skatina vidinius konfliktus, išgyvenimus, o meilė skatina kurti ir tobulėti.
Miglė Jankauskaitė 4c kl.
