Kolegė Vida Stončaitienė dalijasi dvyliktokų darbais:
Judita Vaičiūnaitė
XX a. antrosios pusės lietuvių poetė MODERNISTĖ
Viena iš pirmųjų lietuvių poezijoje natūraliai priėmė miesto kultūros pasaulį. Gatvės, skersgatviai, senamiesčio kiemai geometriškai įformina eilėraščio erdvę, kultūros ir gamtos pasauliai jaukiai sugyvena. Gamta kartais primena taurų inteligentiško buto interjerą, žmogus gyvena šiek tiek romantiškai teatrališkoje aplinkoje. Didelė dalis eilėraščių – aistringas, trūkčiojantis pasiaukojančios ir išdidžios moters monologas. Poetę labiau domina ne herojiškos asmenybės, o dramatiškų likimų, didelių aistrų žmonės tiek istorijoje, tiek literatūroje ar mitologijoje. Žmogaus likimas brėžiamas vos keliomis detalėmis, svarbesnis pačios poetės jausmas, jos lyrinė reakcija.
| Kūrinys | Tema | Vertybės | Pagrindinė mintis |
| „Vilnius. Miesto vartai“ | Vilniaus istorija ir kultūra | Miestas, meilė, likimas, grožis | Miestas ne tik regimas, bet ir jaučiamas, patiriamas ir išgyvenamas. |
| „Barbora Radvilaitė“ | Meilė, vaikystės miestas, istorija | Antika, gamta, grožis | Žmogaus likimo apmąstymai |
| „Saulėgrąža“ | Vaikystės miestas | Išdidumas, pakilumas, paslaptis | Gamta nėra suvokiama, kaip miesto priešingybė — abu šie dalykai jaukiai sugyvena. |
| „Kaip žalias vynas“ „Po šiaurės herbais“ „Smuikas“ „Kavinukas su pastoralėm“ |
IstorijaMeilė
Kultūra |
Grožis, meilė, atmintis, paslaptis, išdidumas, gyvenimas | Į praeitį nesugrįšime. |
